20200310 Tema Naujosios Akmenės p elkių gyventojai Tikslas Sudaryti galimybę ugdytiniams susipažinti su Naujosios Akmenės Ramučių ir Rasos pelkių gyventojais ID: 815970
Download The PPT/PDF document "Patirtinis ugdymas ,,PELKIŲ GYVENTOJAI..." is the property of its rightful owner. Permission is granted to download and print the materials on this web site for personal, non-commercial use only, and to display it on your personal computer provided you do not modify the materials and that you retain all copyright notices contained in the materials. By downloading content from our website, you accept the terms of this agreement.
Slide1
Patirtinis ugdymas,,PELKIŲ GYVENTOJAI“
2020-03-10
Tema: Naujosios Akmenės pelkių gyventojai.
Tikslas:
Sudaryti galimybę
ugdytiniams susipažinti su Naujosios Akmenės ,,Ramučių“ ir ,,Rasos“ pelkių gyventojais.
Uždaviniai:
1. Mokyti
vaikus, naudojantis
didinamaisiais prietaisais
( lupomis ir mikroskopais), padedant biologijos mokytojai ir
auklėtojoms, stebėti
pelkės
gyventojus;
2. Diskutuoti
, mąstyti, daryti išvadas, kaupti asmeninę patirtį stebint
pelkių gyventojus;
3
.
Suteikti vaikams galimybę
ugdyti
bendradarbiavimo įgūdžius, atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą,
gyvybę.
Eiga:
1.
Ramučių gimnazijoje vaikų laukė Sigita
Dacytė
- Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė. Ji
pristatė vaikams
skaidres apie pelkių gyventojus ir papasakojo apie juos. Vėliau vyko praktinis užsiėmimas, kurio metu vaikai pelkių gyventojus stebėjo per lupas ir mikroskopus.
Slide3Lašalai skraido vakarais ar naktį netoli vandens. Suaugę lašalai nesimaitina, gyvena labai trumpai
– nuo
kelių valandų iki kelių dienų, tiek, kiek reikia laiko kiaušiniams padėti. Didžiąją
gyvenimo dalį
– iki trejų metų – praleidžia vandenyje, lervos stadijoje.
Slide4Labiau mėgsta švarius vandenis ir todėl yra geras užterštumo rodiklis. Lašalų lervos minta dumbliais, organinės medžiagos liekanomis, pasitaiko ir plėšrių. Antra vertus, pačios lašalų lervos yra geras maisto šaltinis kitiems vandens gyvūnams. Vaikai matė lašalo lervą lupos pagalba. Vanduo buvo paimtas iš ,,Rasos‘‘ pelkės Naujojoje Akmenėje.
Slide5Lašalai skraido vakarais ar naktį netoli vandens, daugelis vaikų sakė juos yra matę.
Slide6Ciklopai gyvena gėluose bei silpnai druskinguose vandenyse. Kūno ilgis 0,6-1,5 mm, kartais iki 5,5 mm. Turi vieną akį, todėl pavadintas pagal senovės Graikijos mituose minimus vienaakius pabaisas – kiklopus. Maitinasi smulkiomis kirmėlėmis, pirmuonimis
, žuvų mailiumi. Jaunikliai minta vandenyje gyvenančiomis bakterijomis ir dumbliais, detritu.
Ciklopai yra svarbi žuvų jauniklių, mintančių planktonu, raciono dalis.
Juose neretai parazituoja parazitinės kirmėlės, pvz., žuvinis kaspinuotis.
Vaikai Ciklopą stebėjo per mikroskopą.
Slide7Dafnijos smulkūs šokinėjantys gėlųjų vandenų vėžiagyviai. Dėl savo šokinėjančio judėjimo būdo, vadinamos vandens blusomis. Gyvena švariame gėlame vandenyje upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir kituose stovinčio vandens telkiniuose.Dafnijos maitinasi mažomis maisto dalelėmis, plaukiojančiomis vandenyje, filtravimo būdu. Išfiltruoja bakterijas, dažniausiai
planktoninius
dumblius.
Slide8Dafnijų kraujotakos sistema atvira. Širdis 20 °C temperatūroje plaka 200 kartų per minutę, žemesnėje temperatūroje sulėtėja. Kraujo ląstelės gerai matomos per permatomą kūną. Deguonies pernešimui dafnijos naudoja hemoglobino baltymą. Dafnijos Naujojosios Akmenės ,,
Ramučių“ pelkės vandenyje neradome,
mokytojos
teigimu
- dar
šalta.
Slide9Paprastasis uodas
Patelės minta žinduolių (žmonių, galvijų, arklių) krauju. Lervos gyvena stovinčio vandens telkiniuose. Iš kiaušinėlių
lervos
išsirita per 24-36 valandas, gyvena vandenyje. Po 7-10 dienų pereina į lėliukės stadiją, kurioje išbūna 2-4 dienas. Suaugęs uodas priklausomai nuo temperatūros gyvena nuo 10-14 dienų iki 3-5 savaičių.
Uodo lervą vaikai stebėjo lupos pagalba
.
Slide10Klumpelė
– nedidelis į mažą
klumpelę
panašus pirmuonis. Blakstienėlės dengia visą kūno paviršių. Maitinasi bakterijomis ir kitais mikroorganizmais. Maistas per burnos angą patenka į virškinamąją vakuolę.
Pastaroji gali gyventi labai užterštame vandenyje ir dėl to gali būti užterštų vandens ekosistemų
biolologinis
indikatorius
.
Abiejų Naujosios Akmenės pelkių vandenyse gyvenančias
klumpeles
stebėjome per mikroskopą.
Slide11Slide12Slide13Slide14Ačiū už dėmesį!!
Slide15Patyriminę
veiklą organizavo auklėtojos Daiva
Liuberskytė
-Šukienė, Dalia
Gylienė