Patirtinis ugdymas ,,PELKIŲ GYVENTOJAI“ - PowerPoint Presentation

Slide1

Patirtinis ugdymas,,PELKIŲ GYVENTOJAI“

2020-03-10

Tema: Naujosios Akmenės pelkių gyventojai.

Tikslas:

Sudaryti galimybę

ugdytiniams susipažinti su Naujosios Akmenės ,,Ramučių“ ir ,,Rasos“ pelkių gyventojais.

Uždaviniai:

1. Mokyti

vaikus, naudojantis

didinamaisiais prietaisais

( lupomis ir mikroskopais), padedant biologijos mokytojai ir

auklėtojoms, stebėti

pelkės

gyventojus;

2. Diskutuoti

, mąstyti, daryti išvadas, kaupti asmeninę patirtį stebint

pelkių gyventojus;

3

.

Suteikti vaikams galimybę

ugdyti

bendradarbiavimo įgūdžius, atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą,

gy­vybę.

Eiga:

1.

Ramučių gimnazijoje vaikų laukė Sigita

Dacytė

- Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė. Ji

pristatė vaikams

skaidres apie pelkių gyventojus ir papasakojo apie juos. Vėliau vyko praktinis užsiėmimas, kurio metu vaikai pelkių gyventojus stebėjo per lupas ir mikroskopus.

Lašalai skraido vakarais ar naktį netoli vandens. Suaugę lašalai nesimaitina, gyvena labai trumpai

– nuo

kelių valandų iki kelių dienų, tiek, kiek reikia laiko kiaušiniams padėti. Didžiąją

gyvenimo dalį

– iki trejų metų – praleidžia vandenyje, lervos stadijoje.

Labiau mėgsta švarius vandenis ir todėl yra geras užterštumo rodiklis. Lašalų lervos minta dumbliais, organinės medžiagos liekanomis, pasitaiko ir plėšrių. Antra vertus, pačios lašalų lervos yra geras maisto šaltinis kitiems vandens gyvūnams. Vaikai matė lašalo lervą lupos pagalba. Vanduo buvo paimtas iš ,,Rasos‘‘ pelkės Naujojoje Akmenėje.

Lašalai skraido vakarais ar naktį netoli vandens, daugelis vaikų sakė juos yra matę.

Ciklopai gyvena gėluose bei silpnai druskinguose vandenyse. Kūno ilgis 0,6-1,5 mm, kartais iki 5,5 mm. Turi vieną akį, todėl pavadintas pagal senovės Graikijos mituose minimus vienaakius pabaisas – kiklopus. Maitinasi smulkiomis kirmėlėmis, pirmuonimis

, žuvų mailiumi. Jaunikliai minta vandenyje gyvenančiomis bakterijomis ir dumbliais, detritu.

Ciklopai yra svarbi žuvų jauniklių, mintančių planktonu, raciono dalis.

Juose neretai parazituoja parazitinės kirmėlės, pvz., žuvinis kaspinuotis.

Vaikai Ciklopą stebėjo per mikroskopą.

Dafnijos smulkūs šokinėjantys gėlųjų vandenų vėžiagyviai. Dėl savo šokinėjančio judėjimo būdo, vadinamos vandens blusomis. Gyvena švariame gėlame vandenyje upėse, ežeruose, tvenkiniuose ir kituose stovinčio vandens telkiniuose.Dafnijos maitinasi mažomis maisto dalelėmis, plaukiojančiomis vandenyje, filtravimo būdu. Išfiltruoja bakterijas, dažniausiai

planktoninius

dumblius.

Dafnijų kraujotakos sistema atvira. Širdis 20 °C temperatūroje plaka 200 kartų per minutę, žemesnėje temperatūroje sulėtėja. Kraujo ląstelės gerai matomos per permatomą kūną. Deguonies pernešimui dafnijos naudoja hemoglobino baltymą. Dafnijos Naujojosios Akmenės ,,

Ramučių“ pelkės vandenyje neradome,

mokytojos

teigimu

- dar

šalta.

Paprastasis uodas

Patelės minta žinduolių (žmonių, galvijų, arklių) krauju. Lervos gyvena stovinčio vandens telkiniuose. Iš kiaušinėlių

lervos

išsirita per 24-36 valandas, gyvena vandenyje. Po 7-10 dienų pereina į lėliukės stadiją, kurioje išbūna 2-4 dienas. Suaugęs uodas priklausomai nuo temperatūros gyvena nuo 10-14 dienų iki 3-5 savaičių.

Uodo lervą vaikai stebėjo lupos pagalba

.

Klumpelė

– nedidelis į mažą

klumpelę

panašus pirmuonis. Blakstienėlės dengia visą kūno paviršių. Maitinasi bakterijomis ir kitais mikroorganizmais. Maistas per burnos angą patenka į virškinamąją vakuolę.

Pastaroji gali gyventi labai užterštame vandenyje ir dėl to gali būti užterštų vandens ekosistemų

biolologinis

indikatorius

.

Abiejų Naujosios Akmenės pelkių vandenyse gyvenančias

klumpeles

stebėjome per mikroskopą.

Ačiū už dėmesį!!

Patyriminę

veiklą organizavo auklėtojos Daiva

Liuberskytė

-Šukienė, Dalia

Gylienė