uv sveikata ligos j prevencija ir gydymas Turinys VADAS ID: 819594
Download Pdf The PPT/PDF document "UV SVEIKATA, LIGOS, J PREVENCIJA IR GYD..." is the property of its rightful owner. Permission is granted to download and print the materials on this web site for personal, non-commercial use only, and to display it on your personal computer provided you do not modify the materials and that you retain all copyright notices contained in the materials. By downloading content from our website, you accept the terms of this agreement.
UV SVEIKATA, LIGOS, J PREVENCIJA IR GYD
UV SVEIKATA, LIGOS, J PREVENCIJA IR GYDYMAS VADOVLIS Pareng: Asociacija iluts uvininkysts vietos veiklos grup Parengtas gyvendinant projekt Nr. VP1-2.2-MM-04-V-03-022 uvininkysts posriio modulinms profesinio mokymo programoms skirt mokymo priemoni rengimas ir modulinimokymo program ibandymas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Turinys VADAS ......................................................................................................................................................................... 41 SKYRIUS. LIGA. VYSTYMOSI SLYGOS IR MECHANIZMAI. DIAGNOZAVIMAS ...................................... 61.1. poskyris. Ligos samprata. Etiologija ir patogenez ............................................................................................. 61.2. poskyris. Ligos diagnozs nustatymas ............................................................................................................... 122 SKYRIUS. BENDROSIOS EPIZOOTOLOGIJOS PAGRINDAI ............................................................................ 153 SKYRIUS. UV INFEKCINS LIGOS ................................................................................................................ 213.1. poskyris. Virusins uv ligos ........................................................................................................................... 243.1.1. poskyris. Virusin hemoragin septicemija .................................................................................................... 243.1.2. poskyris. Hemopoetinio audinio infekcin nekroz ........................................................................................ 273.1.3. poskyris. Infekcin kasos nekroz ............................................................................
...................................... 3
...................................... 313.1.4. poskyris. Laiherpes viruso infekcija ......................................................................................................... 353.1.5. poskyris. Virusin eritrocit nekroz .............................................................................................................. 363.1.6. poskyris. Eritrocitini kneli-intarp sindromas .......................................................................................... 383.1.7. poskyris. Atlantins laios kasos liga ............................................................................................................ 403.1.8. poskyris. Atlantins laios infekcin anemija ............................................................................................... 413.1.9. poskyris. Atlantins laios papilomatoz ...................................................................................................... 433.1.10. poskyris. Laiini uv odos opin nekroz ............................................................................................... 443.2. poskyris. Bakterins uv ligos ......................................................................................................................... 463.2.1. poskyris. Furunkulioz ................................................................................................................................... 463.2.2. poskyris. Aeromonoz .................................................................................................................................... 493.2.3. poskyris. Pseudomonoz ................................................................................................................................ 563.2.4. poskyris. Kitos uv ligos, kurias sukelia aeromo
nidai ir pseudomonas gimins mikrobai ...
nidai ir pseudomonas gimins mikrobai ........................... 593.2.5. poskyris. Vibrioz ........................................................................................................................................... 603.2.6. poskyris. Jersinioz (Raudonos burnos liga) ............................................................................................... 633.2.7. poskyris. Edvardsielioz ................................................................................................................................. 673.2.8. poskyris. Ligos, kurias sukelia miksobakterijos ............................................................................................. 693.2.9. poskyris. Fleksibakterioz .............................................................................................................................. 713.2.10. poskyris. Bakterin altavanden liga ........................................................................................................... 723.2.11. poskyris. Drusking vanden miksobakterioz ............................................................................................ 733.2.12. poskyris. Bakterin inkst liga ..................................................................................................................... 743.2.13. poskyris. Mikobakterioz ............................................................................................................................. 773.2.14. poskyris. Streptokokoz................................................................................................................................ 793.3. poskyris. Grybelins (mikozins) uv ligos ..................................................................................................... 813.3.1. poskyr
is. Bronchiomikoz ......................
is. Bronchiomikoz .............................................................................................................................. 823.3.2. poskyris. Ichtiofonoz .................................................................................................................................... 853.3.3. poskyris. Gilioji mikoz ................................................................................................................................. 88uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 3.3.4. poskyris. Kandidomikoz ............................................................................................................................... 893.3.5. poskyris. Saprolegnioz .................................................................................................................................. 914. SKYRIUS. INVAZINS LIGOS ............................................................................................................................. 934.1. poskyris. Protozooz .......................................................................................................................................... 934.1.1. poskyris. Sarkomastigoforoz ....................................................................................................................... 944.1.2. poskyris. Kokcidioz ...................................................................................................................................... 964.1.3. poskyris. Miksosporidioz .............................................................................................................................. 984.1.4. poskyris. Parazitins infuzorijos ........................................................................................................
........... 1024.2. poskyris. Helmintoz
........... 1024.2. poskyris. Helmintoz ....................................................................................................................................... 1074.2.1. poskyris. Monogenoidoz ............................................................................................................................. 1084.2.2. poskyris. Cestodoz ..................................................................................................................................... 1124.2.3. poskyris. Trematodoz.................................................................................................................................. 1204.3. poskyris. Akantocefalioz ............................................................................................................................... 1244.4. poskyris. Nematodoz ..................................................................................................................................... 1244.5. poskyris. Piskikolioz ...................................................................................................................................... 1274.6. poskyris. Krustaceoz ...................................................................................................................................... 1284.7. poskyris. Glochidioz ...................................................................................................................................... 1315. SKYRIUS. UV LIG PROFILAKTIKOS METODAI .................................................................................... 1335.1. poskyris. Bendrosios profilaktins priemons ................................................................................................. 1335.2. poskyris. uv lig profilaktikos priem
ons ....................................
ons ................................................................................................... 1456. SKYRIUS. GYDOMOSIOS PRIEMONS ........................................................................................................... 1606.1. poskyris. Antibiotikai ...................................................................................................................................... 1606.2. poskyris. Nitrofurano preparatai ...................................................................................................................... 1626.3. poskyris. Sulfanilamidiniai preparatai ............................................................................................................. 1636.4. poskyris. Plataus veikimo spektro preparatai (Ioriniam apdorojimui) ........................................................... 1646.5. poskyris. Antiparazitiniai preparatai ................................................................................................................ 1676.6. poskyris. Probiotikai ........................................................................................................................................ 1696.7. poskyris. Imunostimuliatoriai ir biologikai aktyvios mediagos. .................................................................. 1716.8. poskyris. Vakcinos .......................................................................................................................................... 1746.9. poskyris. Fitopreparatai ................................................................................................................................... 1766.10. poskyris. Dezinfekantai .......................................................................................................
.......................... 1767. SKYRIUS
.......................... 1767. SKYRIUS. NEUKREIAMOSIOS UV LIGOS ............................................................................................ 1797.1. poskyris. Mitybos ligos ................................................................................................................................... 1797.2. poskyris. Funkcins ligos ................................................................................................................................ 1917.3. poskyris. Traumins ligos ................................................................................................................................ 193ODYNAS ................................................................................................................................................................. 198uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas VADAS iuo metu spariai vystosi vairios uv auginimo formos: tvenkiniuose, iltuose vandenyse, uvidse, udaro ciklo sistemose, ganyklose bei kitose sistemose. iuolaikinis uv auginimas nagrinja tris problemas: paarus, selekcij ir ligas. uv lig problema aktuali bet kuriai uvininkysts formai, taip pat ir uvims natraliuose vandens telkiniuose. uv ligos, net jeigu jos nesukelia uv gaiimo, atsiliepia jfiziologinei bklei (maja augimo tempai, mitimas, atsparumas), uvies produkcijos kokybei (genda prekin ivaizda), kai kurios i j kelia pavoj ir moni sveikatai. uv lig tyrinjimai rodo, kad j sukjais gali bti vairs sistemins priklausomybs organizmai. uv ligos skirstomos ukreiamsias ir neukreiamsias. Ukreiamosios ligos tinai turi suk (patogenin agent), kuris sugeba pereiti nuo serganiojo organizmo prie sveikojo. Neukreiamosios ligos, dl vien ar kit prieas, nepereina nuo vieno organizmo prie kito. U
kreiamosios ligos skirstomos infekcine
kreiamosios ligos skirstomos infekcines ir invazines. Infekcines ligas sukelia organizmai, priklausantys (tiesiogiai arba slyginai) augalkaralystei. Tai virusins ligos (bakterini, grybelini (mikozs), vandens augal (algovins). Invazins ligos tai lig grup, kuri sukjai priklauso gyv karalystei (protozoins, helmintins, krustaciozs ligos ir kt.). Neukreiamosios ligos taip pat skirstomos 3 grupes: alimentarins, funkcins ir traumins. Alimentarins susijusios su uv mitybos paeidimais, funkcins su paveldimveiksni paeidimais, traumins su mechaniniais traumavimais, hidrocheminio rimo paeidimais. Be to, ligos skirstomos dar dvi grupes: egzogenines (iorines) ir endogenines (vidines). uv ligos, skirtingai nei iltakrauj gyv, danai turi nutrintus, nerykius simptomus. Daugumos j klinikiniai vystymosi poymiai yra panas. Visa tai apsunkina diagnozs nustatym ir gydymo metod numatym. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas uv gydymas taip pat turi savo ypatum. Jeigu medicinoje ir veterinarijoje naudojamas individualus gydymo metodas (gydytojas ligonis), tai akvakultroje manomas tik grupinis gydymo metodas, kai vaistai duodami tai uv grupei, kurios yra vandens telkinyje (tvenkinyje, baseine, uvidje ir t.t.). is metodas turi daug trkum ir jo efektyvumas nesiekia 45 %. Todl akvakultroje ypatingas dmesys skiriamas lig profilaktikai (kad ukratas nepatekt talp, kurioje uvys auginamos), auginimo technologij optimizacijai, atidiam uv perveimui bei aklimatizacijai ir pan. Infekcini lig atveju, kad b nustatyta tinkama diagnoz, o po jos atitinkamas uvgydymas, svarbu surasti ligos suk. Mokti j nustatyti, inoti jo vystymosi cikl, patekimo uv organizmus bdus, patogenin poveik neiotojui. Tik visa tai inant galima numatyti profilaktines ir gydomsia
s priemones. Infekcini ir invazini uv
s priemones. Infekcini ir invazini uv lig sukjai plaiai paplit gamtoje. Taiau daugelis jprisitaik prie atitinkam neiotoj ir turi savo arealus. Todl mes pirmiausiai aptarsime uvligas, kurios bdingos Pabaltijo regiono vandens telkiniams ir akvakultros kiams. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 1 SKYRIUS. LIGA. VYSTYMOSI SLYGOS IR MECHANIZMAI. DIAGNOZAVIMAS 1.1. poskyris. Ligos samprata. Etiologija ir patogenezIorin aplinka nuolat ir vairiai veikia gyvno organizm. Tai klimatas, oro slygos, viesa, garsas, elektromagnetiniai reikiniai, mityba, parazitai, infekcij sukjai ir t. t. Per gyvenim organizmas prisitaiko prie iorini dirgikli. Jie tampa btini normalioms organizmo reakcijoms. Padids kurio nors vieno arba neprast, nekasdieni dirgikli poveikis sukelia neprastas organizmo reakcijas. Gyvas organizmas turi galimyb pasiprieinti neprastiems dirgikliams. Veikia apsaugins savybs ir reakcijos, bet jos ne visada pajgios vykdyti savo uduotis, t. y. negali veikti neigiamo dirgikli poveikio, todl sutrinka organizmo funkcijos ir morfologin struktra organizmas suserga. Tiksliai ir isamiai apibdinti ligas sudtinga. Kai kurie tyrintojai ligsupranta kaip ypating bsen, kai sutrinka organizmo ir iorins aplinkos sveikos reakcijos. Daktaras Botkinas sak, kad ligos samprata glaudiai susijusi su tiesioginiu iorins aplinkos poveikiu susirgusiam organizmui arba jo tolimesne ar artimesne aplinka. Organizmo galimybs prisitaikyti prie aplinkos labai didels. Organizmas pats reguliuoja sveik su aplinka. Fiziologini proces, vykstan organizme, reguliavimas yra beveik tobulas, todl padeda jam prisitaikyti prie nuolat kintanio aplinkos poveikio. Svarbiausia iame procese, pirmiausia, funkcin centrins nerv sistemos bkl, taip pat svarbi nerv ir endokrinin organizmo
sistema. Organizmo reakcijos priklauso n
sistema. Organizmo reakcijos priklauso ne tik nuo dirgiklio, bet ir nuo organizmo bkls, nuo nerv sistemos galimybi reaguoti dirgiklius ir atsakyti juos, nuo kompensacini organizmo savybi, t. y. nuo organ ir sistem sugebjim subalansuoti organizmo funkcijas, sukuriant normali sveik su aplinka. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Skirtingomis slygomis gali greitai kisti sveiko organizmo funkciniai mechanizmai, tuo pat metu neperengdami normos. Pabrtina, kad norm ne visada lengva atskirti nuo patologijos. Pavyzdiui, kasos sekrecijos sustiprjimas pavalgius normalus reikinys, o padidjusi sekrecija, nepriklausanti nuo maitinimosi, gali bti ligos iraika ir tai yra patologija. Labai svarbu atskirti patologij ir fiziologij. Patologinio proceso ir patologins bsenos negalima tapatinti su ligos samprata. Ligos samprata yra platesn. Patologinis procesas tai liguistas struktros ir funkcijos pakitimas, pagal kur ne visada galima nustatyti ligos pob. Sergant galimi vairs patologiniai procesai. Patologiniproces pavyzdiais gali bti dangos paraudimai ir op susidarymas esant uv aeromonozei, audini irimas palei aizd traum atveju ir kt. Patologin bsena tai vienas i patologinio proceso etap ar jo pasekm, kai vykpakitimai ilieka ilgesn laik. Patologin bsena gali bti sergant, bet gali ilikti ir kaip ligos pasekm pasveikus. Pavyzdiui, po plaukiojimo psls udegimo, ant jos susiformuoja charakteringos juodos ds ir, kartais, jos ilieka vis uvies gyvenim. Kiekviena liga pasireikia tam tikrais klinikiniais reikiniais, simptomais. Simptomas bdinga ligos iraika (poymis). Apirint ir tiriant stengiamasi isiaikinti pagrindinius, t. y. svarbiausius tai ligai charakteringus simptomus. Simptom, bding tam tikrai ligai visuma vadinama simptom kompleksu arba s
indromu Daugelis lig pasireikia tam tik
indromu Daugelis lig pasireikia tam tikrais sindromais, kurie leidia ikart nustatyti teisingdiagnoz, kai liga vystosi prastai. Simptom ir sindrom nagrinjimas ir imanymas padeda diagnozuoti ligas. Taiau reikia inoti, kad ne visada lengva nustatyti sindromus. Liga dinamikas reikinys, vairs organizmai visaip reaguoja t pat patogenin dirgikl ir todl ligos eiga gali bti labai vairi. Kartais labai charaktering simptom gali ir nebti. Todl lig galima apibdinti kaip organizmo reakcij nepalankius iorins aplinkos veiksnius. Dl to sutrinka normali organizmo veikla ir sumaja galimybs prisitaikyti. Kartumobilizuojamos organizmo gynybins funkcijos. Ligoms bdingi tam tikri klinikiniai reikiniai, simptomai, atitinkami organizmo audini struktros pakenkimai ir j funkcij sutrikimai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Ligos bna vidins (endogenins) ir iorins (ekzogenins), ukreiamosios ir neukreiamosios. Ukreiamosios skirstomos infekcins ir invazines. Ligos eiga turi kelis pagrindinius periodus: 1)slaptasis arba latentinis; 2)prodrominis; 3)klinikinis arba ireikt ligos poymi; 4)ligos pabaiga arba ligos baigtis. Slaptasis arba latentinis periodas infekcini lig atveju inkubacinis periodas. Tai laikas nuo lig sukelianio veiksnio poveikio iki pirm ligos simptom. Slaptojo periodo trukm nustatoma pagal organizmo pasiprieinimo nepalankiajam veiksniui laik, kurio metu organizmas suformuoja atitinkam reakcij lig sukelianio veiksnio poveik. Latentinis periodas trunka vairiai: nuo keleto minu iki daugelio mnesi arba net met. Karpio raudonligs latentinis periodas tsiasi apie mnes, VPP nuo dviej-trij mnesiiki puss met, o karpio raup apie metus. inios apie io periodo trukm turi didel reikm lig, ypa infekcini, profilaktikai. Prodrominis periodas praside
da nuo pirmuj neryki ir necharaktering
da nuo pirmuj neryki ir necharaktering tai ligai poymi pasireikimo. Tad daugelis uv lig prasideda pagal bendr poym uvys neramios, kyla vandens telkinio paviri. Daugelio lig atveju, uvis tampa pasyvi, maai juda, no vandens telkinio pakratyje. Kai kurios ligos ikart bna aktyvios ir sunkios, pavyzdiui, uptaki furunkulioz. Ireikti ligos poymiai arba klinikinis periodas pltojasi ikart po prodrominio periodo. Jis gali reiktis tam tikr laik ir pagal tam tikrus bdingus poymius. Kai kurios ligos neturi apibrto pasireikimo laiko ir gali tstis met metus (chronikos ligos). Daugelis lig turi bdingus poymius simptomus. Vystantis kepen cirozei ir infekcinei anemijai, patamsja visas uptakio kno pavirius, o sergant gbriu jo galin dalis. Kartais, esant lengvai ligos formai, kai kurie simptomai nepasireikia. Tokios formos vadinamos nerykiomis (be simptom). Pagal lig pasireikimo laik jos skirstomos mias ir chronikas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas mios ligos turi bding simptom kompleks ir tsiasi nuo keli dien iki keli savai. Chronikos ligos neturi bdingo pasireikimo laiko, danai tsiasi labai ilgai (su ramybs periodais, kurie gali atrodyti kaip pasveikimas) ir pajim periodais, kai ligos paymiai pasireikia aikiai. Simptomai daniausiai neryks. Ligos eiga gali keistis atsiradus komplikacijoms. Lig komplikacijos tai alia pagrindini ligos poymi atsirad pakitimai, nesusij su pagrindin lig sukelianiais veiksniais. Pavyzdiui, usikrtus chilodonelioze, atsiranda odos irimas, kuris gali komplikuotis saprolegnij. Jutimini duobu traumavimas iem dl alio vandens telkiniuose komplikuojasi grybel, kuris sukelia tafo lig. Daniausiai liga baigiasi visiku pasveikimu, taiau kartais gali pasibaigti ir nevisiku pasveikimu arba organi
zmo timi. Pasveikimas suprantamas kaip
zmo timi. Pasveikimas suprantamas kaip normali organizmo funkcij atsistatymas, vis ligos reikini inykimas. Nevisikas pasveikimas tai tokie atvejai, kai funkcij sutrikimai, atsirad dl ligos, ne inyksta. Po stiprios daktilogirozs ant karpio iaun lapeli lieka charakteringi pastorjimai, kurie per laik inyksta. Tai liekamieji reikiniai. Jie danai nestabils ir greitai praeina. Kartais po ligos lieka pastovieji struktriniai ir funkciniai pakitimai, pvz., randai po raudonligs, stuburo ikrypimas po uptaki gbrio. Jei organizmas negali prisitaikyti, kai dl vienokio ar kitokio paeidimo pasikeiia gyvenimo slygos, jo egzistavimas tampa nemanomas ir jis va. tis suprantama kaip organizmo funkcij pabaiga ir dl to jis nebegali egzistuoti. Patologijos dalis, nagrinjanti lig ir patologini proces atsiradimo prieastis ir slygas, vadinama etiologija. Prieastys, sukelianios ligas yra labai vairios, taiau joms bendra tai, kad jos yra aplinkos proces pasekm. Bet kuris gyvybinis procesas yra organizmo reakcijos jveikianius dirgiklius pasekm. Tai priskirtina ir ligai kaip procesui. Liguista reakcija atsiranda tada, kai susiduriama su neprast savybi ir jgos dirgikliu (ypa stiprus, su kuriuo organizmas prastinmis slygomis nesusiduria), nra egzistavimui reikaling mediag arba pakitusi normali organizmo savyb reaguoti prastus dirgiklius. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Liga atsiranda dl daugelio prieas. Infekcinmis ligomis susergama, kai organizme yra ukratas, t. y. mikroorganizmas tam tikros ligos sukjas. Atitinkami mikroorganizmai sukelia ligas, kurioms bdingos tam tikros savybs arba simptomai. Taiau, infekcins ligos sukjui patekus organizm, nebtinai susergama, tam reikia ir kit slyg. Pirmiausia, svarbus vaidmuo tenka mikroorganizmo patogenikumui, t.
y. jo sugebjimui sukelti lig gyvame org
y. jo sugebjimui sukelti lig gyvame organizme. Konkreiai i savyb apibdinama virulentingumu ir toksigenikumu. Daugelis mano, kad virulentingumas tai patogenikumo laipsnis, taiau tiksliau virulentingum reik suprasti kaip ypating patogeninio mikroorganizmo savyb: jo sugebjim judti organizmo viduje, daugintis, ardyti organizm ir veikti jo apsaugines reakcijas. Mikrob virulentingumas sustiprja jiems perjus per gyv, neatspar organizm. Nevirulentin bsena sukjas yra, bet dl koki nors prieas nesidaugina. Taip atsiranda voka sukjo neiotojas kai mikrobo ar kito parazito organizmo sveika su neiotojo organizmu nepasireikia iorikai. Taiau, ir tokiu atveju, gali reiktis uslptos organizmo reakcijos, pvz., antikni susidarymas (VPP sveikos uvys yra infekcijos neiotojai). Toksigenikumas tai mikrobo savyb gaminti eimininko organizm nuodijanttoksin. Stipri uptakio intoksikacij sukelia Chloromyxum truttae. Virulentingumas ir toksigenikumas kokybikai skirtingos savybs, kartais jos bna suprieinamos. uv infekcini lig suk virulentingumas ir toksigenikumas itirtas nepakankamai. Be pagrindini ligos atsiradimo prieas patogenini dirgikli mikroorganizm, helmint arba traum, ligos vystymuisi reikmingos yra aplinkos slygos, pirmiausiai, organizmo fiziologin bkl (mitimas, nusilpimas, dangos vientisumas). Ligos vystymsi taip pat lemia: iorini slyg, t. y. vandens telkinio bkls, meterologini, hidrochemini, hidrologini (pvz. netiktas potvynis, sausra, druskingumo padidjimas, organikos pagausjimas ir t. t.) savybi pasikeitimas; tarpini neiotoj parazit (moliusk, viagyvi, oligochet, vabzdi lerv ir kt.) buvimas vandens telkinyje; uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n antropogeniniai faktoriai (neteisingas perveimas, perklimas, aklimatizacija, ne
visavertis maitinimas). Ligos vystymosi
visavertis maitinimas). Ligos vystymosi mechanizmas vadinamas patogeneze. Etiologija atsako klausim kas ir kodl suk lig, o patogenez apibdina, kaip i viso liga vystosi ir kokie liguisti pakitimai vyksta atskirose organuose. Patogenezs udavinys paaikinti ligos apraikas ir istudijuoti lygas, dl kuri atsiranda tokie reikiniai. Patogenezs negalima studijuoti be etiologijos, jos glaudiai susijusios. Yra atvej, kada sunku atskirti etiologij nuo patogenezs. inoma, patogeninio dirgiklio, t. y. prieasties, dl kurios susiformavo liga, nustatymas etiologijos dalykas, taiau tas pats dirgiklis skirtingose slygose gali sukelti lig arba bti nekenksmingas organizmui. Slygos, kurios sukelia liguistas organizmo reakcijas, nustato ligos eigos pob, o tai jau patogenezs dalykas. Ligos patogenezs, kaip ir etiologijos, nagrinjimas ir imanymas, turi didiul praktinreikm. inant, kodl atsiranda liga, ir kokiomis slygomis ji vystosi, galima skirti atitinkamgydym, pakeisti neigiamas slygas. Tik inant fiziologinius ligos vystymosi mechanizmus, galima naudoti kryptingas priemones ligai stabdyti, net jei veikia patogeninis dirgiklis. Medicinini priemoni panaudojimas yra bandymas kitis ligos vystymosi mechanizm. Kuo geriau mes suprasime mechanizm, tuo lengviau bus galima pritaikyti atitinkamus gydymo metodus. inios apie uv lig patogenez, kaip ir etiologij, deja, netvirtos. Danai sunkiau atsakyti klausim, kaip vystosi liga, negu kodl ji vystosi. Net to paties patogeninio veiksnio sukelta liga, skirtingiems individams reikiasi skirtingai. Tai nulemia skirtingos organizmreakcijos. Lig eiga labai skiriasi viena nuo kitos. Todl ir mechanizmai, nuo kuri priklauso is procesas ir, inoma, patogenez, taip pat skirtingi. Ligos sukjas gali veikti trump laik (vandens temperatros pak
ilimas ar staigus kritimas, netiktas dru
ilimas ar staigus kritimas, netiktas druskingumo padidjimas, smgis), bet ikart po to vystosi liga (tafo liga, saprolegnioz, kno dalies apmirimas, paeistoje rando vietoje susidarant opai). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Lig sukeliantis veiksnys gali veikti per vis ligos laikotarp arba ilgesn jos dal. Taip atsitinka daugumos infekcini lig atveju. Lig sukeliantis veiksnys gali reiktis tam tikroje vietoje arba visame organizme. Pvz., puvim sukeliantys mikrobai gali iaukti daugybini plini odoje atsiradim, suformuoti viendidel furunkul arba pakenkimus visame organizme (sepsis) kartu su daugybe idini visuose organuose. Ligos sukjo patekimo organizm kelias ligos vartai danai nulemia ligos pob. Daugelis patogenini dirgikli turi jiems bdingus arba mgstamus vartus. Daugelis patogenini dirgikli gali patekti organizm tik per virkinam trakt(miksospodijos, kokcidijos, dauguma helmint), kiti patenka tiesiai krauj (tripanosomos, dauguma kriptobij), dar kitoms vartais tampa oda (daugumai parazitini infuzorij, monogenija, trematod cerkarijos). Kai kurie lig sukjai, patekdami organizm skirtingais keliais, sukelia skirtingas tos paios ligos apraikas. Kartais ligos sukjo patekimo vietoje isivysto patologiniai pakitimai (pirminis afektas) (cerkarin diplostomatoz mailiui ir lervoms). Kiti sukjai patenka organizmnepalikdami pdsak ligos vartuose. Norint suprasti ligos vystymsi, reikia inoti ligos sukjo plitimo organizme kelius. ie keliai gali bti: iplitimas kontakto bdu (plingos infekcijos plitimas poodinje lstelje, plitimas lapinimosi sistemos kanalais, tulies kanalais, oda ektoparazitai); hematogeniniu keliu iplitimas per kraujotakos sistem (sangvinikolioz, miksosporidioz, dauguma bakterij); iplitimas praduriant kno ir vidaus org
an sienel; neurogeninis kelias per ner
an sienel; neurogeninis kelias per nerv sistem gali plisti virusai. 1.2. poskyris. Ligos diagnozs nustatymas uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n uv ir kit stuburini gyv patologijoja turi daug bendro, todl ichtiologijoje taikomi tie patys tyrimo metodai kaip ir medicinoje bei veterinarijoje. Lig diagnostikoje naudojami vairs metodai. Pirmiausia, gyv organizm tyrimo metodai: klinikinis (serganio gyvno apira), natralaus ligos vystymosi stebjimas ir fiziologinis (funkcini pakitim serganiame organizme tyrimas), eksperimentinis gyv ligos proces atkrimas. Daug dmesio skiriama ligos anamnezs apraymui, t. y. darbinink ir specialist, kurie nuolat stebi vandens telkin (kuriame pastebta liga), apklausa, dokument apie uv atveim, profilaktikos priemoni panaudojim nagrinjimas, maisto kokybs sertifikat ir hidrochemijos rezultat analiz. Pomirtiniai metodai patalogoanatominis (organ ir audini struktros pakitim tyrimai uvusiame organizme), histologinis ir histocheminis metodas. Be to naudojami istoriniai, geografiniai, statistiniai, epizootologiniai, imunologiniai ir kiti metodai. Taiau uvies, kaip altakraujo gyvno, ir jos gyvenamosios aplinkos (vandens) ypatumai veria skirtingai paiti tuos ar kitus procesus ir juos skirtingai vertinti. Todl kai kurie tyrimo metodai specialiai modifikuoti uv tyrimams. Ichtiologijoje plaiai taikomi tokie specifiniai tyrim metodai kaip hidrocheminis, hidrologinis, hidrobiologinis, parazitologinis, bakteriologinis, virusologinis ir mikozinis. masinio uv kritimo metu nustatant diagnoz, reikia netik nustatyti suk, bet ir atkreipti dmesvisus stresinius faktorius, kurie iprovokavo ligos protr. Stres suprantame kaip kardinal aplinkos pasikeitim, kuris sukelia lig: ukratas (kaip ligos sukjas) arba lig sustiprinantis veiksnys.
Dirbtiniu bdu veisiant uvis, jos dana
Dirbtiniu bdu veisiant uvis, jos danai patiria stres. Pirmiausiai tam priskiriamas gaudymas ir kitos manipuliacijos (iimant i vandens, laikant rankose, sveriant, perneant ir t. t.). Stresiniams veiksniams priskiriama uv gausa auginant jas dirbtiniu bdu, didelis temperatros svyravimas, deguonies ir organini mediag kiekis vandenyje, vairi toksini mediagpatekimas vanden ir t. t. Remiantis klinikiniais, patalogoanatominiais, patofiziologiniais poymiais, turint omenyje ligos etiologij ir vairius ligos vystymuisi reikmingus aplinkos veiksnius, nustatoma uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n diagnoz, t. y. pagal atitinkam terminologij apibdinama ligos esm. Diagnozuojant lig, nustatoma ligos sukjo ris. Negalima ligos diagnozuoti remiantis tik ioriniais simptomais, todl kad vairios ligos gali turti panaius klinikinius poymius. Opos ant karpio kno gali atsirasti dl aeromonozs (infekcin liga) arba dl viagyvi (argulius, lern) sueidim. Patologiniai iaun spalvos pakitimai gali atsirasti dl branchiomikozs, kuri sukelia grybelis, l sangvinikoliozs, kurios sukjas yra sagvinikolo trematoda, dl vandens utertumo organinmis mediagomis. Todl visikai skirtingos prieastys gali iaukti beveik vienodus patologinius pakitimus, l to, nepakankamai atidiai ityrus, galima nustatyti neteising diagnoz. Nuo teisingos diagnozs priklauso profilaktini ir terapini priemoni komplekso, kuris leis likviduoti lig, pasirinkimas. Lig prieas labai daug ir jos yra vairios. Jas skiria iorins ir vidins lig atsiradimo prieastys. Pirmosioms priskiriami mechanini, biologini, fizini ir chemini veiksnitaka. Antrsias lemia paveldimumas, lytis, amius ir pan. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 2 SKYRIUS. BENDROSIOS EPIZOOTOLOGIJOS PAGRINDAI Epizootologij
a tai mokslas, nagrinjantis gyv, taip
a tai mokslas, nagrinjantis gyv, taip pat ir uv, lig atsiradimo prieastis, j vystymsi ir plitim. Ukreiamomis ligomis susergama, kai uvies organizm patenka sukjas (patogeninis agentas), turintis patogenini savybi (virulentingumo). l lig profilaktikos ir gydymo svarbu inoti slygas, kurioms esant, sukjas patenka uvies organizm. Paprastai ligos plitimas praeina tris btinus, tam tikra eils tvarka tarpusavyje susijusius ir sudaranius nepertraukiam grandin, etapus. Etapai tokie: ukrato altinis, iskiriantis suk vanden; sukjo perdavimo veiksniai; neatsparus organizmas. Ukrato altiniu vandens telkinyje daniausiai bna serganti uvis, vanden iskirianti ligos suk. Epizootiniu idiniu vadinamas vandens telkinys, kuriame gyvena infekuotosios uvys ir kuriame sukjas gali bti perduodamas nuo usikrtusi uv sveikosioms uvims. Epizootiniu idiniu arba infekcijos idiniu, infekcini uv lig atveju, vadinamas vandens telkinys, kuriame gyvena infekuotosios uvys ir kuriame infekcins ligos sukjas perduodamas nuo ukrst uv sveikosioms. Jeigu epizootinis idinys apima ne tik dirbtin, bet ir natral vandens telkin, reikia galvoti apie natral infekcijos idin, kuriame laukins uvys yra ligos nejos. l to patogeninis agentas vienu ar kitu keliu i natralaus vandens telkinio patenka uvininkysts . Epizootinis idinys yra likviduotas tuo atveju, jeigu jame infekcijos altinis yra sunaikintas ir prajo maksimalus ligos inkubacinis periodas, kurio metu uv ligos neaptinkamos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Vandens telkiniai ir kiai, kurie yra epizootinio idinio zonoje, infekcini lig atvilgiu laikomi pavojingais. Epizootologijoje, nagrinjant ukreiamsias ligas, taikomi tokie metodai: istorinis, statistinis, mikrobiologinis, klinikinis, eksperimentinis ir kt.
Nagrinjant infekcines uv ligas, alia
Nagrinjant infekcines uv ligas, alia jau ivardyt taikomi tokie metodai: hidrocheminis, hidrologinis ir hidrobiologinis. Epizootinis idinys yra likviduotas tuo atveju, jeigu jame sunaikintas infekcijos altinis ir vandens telkinyje arba uvininkysts kyje nebeliko suk neiotoj. Tai patikrinti galima tik ityrus biomginius. Neigiamo rezultato atveju galima konstatuoti, kad idinys likviduotas. Kad liga epizootiniame idinyje tarp uv iplist, btinas sukjo perdavimas i sergansveikosioms uvims, bet ligai neatspariems organizmams, taip pat btinas tam tikr, palankiepizootijos plitimui, aplinkos slyg kompleksas. Jeigu vieno i i veiksni nra, epizootija negali vystytis. Serganti uvis patogenin agent aplink iskiria ekskrementais, lapimu ir gleivmis. Ligos sukjas vanden patenka ir paeidus uvies audini vientisum arba jai nugaius. Tie aplinkos elementai, kurie skatina sukjo perdavim nuo ukrstosios uvies sveikajai ir utikrina epizootinio proceso t, vadinami ligos perdavimo veiksniais. Ichtiologijoje ie veiksniai tokie: uvys, ikrai, vanduo, vandens telkinio dirva, dirbtinis ar natralus uv maistas, bestuburiai gyvnai, gaudymo rankiai, uvininkysts inventorius. iveiksni visuma dalyvauja perduodant suk, nulemiant ligos plitimo kelius, galimais ligos patekimo uvininkysts kio vandens telkin bdais. Ligos plitimo keliai: 1.Sukjas neamas i vandens tiekimo altinio su vandeniu, su tarpiniais eimininkais ar nejais, su laukine uvimi, kuri gyvena altinyje ir patenka tvenkin. Dirbtiniuose uv veisimo ir auginimo renginiuose galimas infekcijos rezervuaras ir invazija. Ypa pavoj kelia ligos, kuri sukjai turi plaspecifikacij. Tai ichtioftirioz, hilodonelioz, ichtiosporidioz ir kt. Laukins uvys, patenkanios uvininkysts , yra nuolatinis i lig rezervuaras. Lig, kuri s
ukjai yra siauresns specifikacijos, prig
ukjai yra siauresns specifikacijos, prigyjantys tik artimai giminikoms uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n uvims, rezervuaru gamtoje gali bti giminiki auginam uv rims, gyvenantys vandens tiekimo altiniuose. 2.Ligos sukjus nea uvimi mintantys paukiai. Tai daniausiai helmintai, subrstantys pauk arnyne. 3.Lig sukjas neamas uv perveimo ir aklimatizacijos metu. Epizootinis procesas tai nenutraukiama, paskui vienas kit sekan masinio gyv usikrtim ir susirgus infekcinmis ir invazinmis ligomis (kurios iplinta tam tikroje teritorijoje ar akvatorijoje ir vystosi apibrt laiko tarp) grandin. Priklausomai nuo paeist gyv kiekio, infekcijos altinio charakterio ir kit faktori, iskiriamos ios epizootinio proceso formos: sporadins ligos, enzootijos ligos, epizootijos ir panzootijos ligos. Sporadin liga kai suserga uv vienetai. i forma stebima daugelio invazini ligatveju, kai bandoje randamos atskiros, vienu ar kitu parazitu stipriai ukrstos, uvys. Tokio ukrato prieastys gali bti labai vairios. Enzootija platesnis, negu vienetinis uv pakenkimas, ligos paplitimas. Pirma, ji plinta atskiruose vandens telkiniuose, t. y. ribotas paplitimas. Antra, ji atsiranda tose vietose, kuriose yra pastovs infekcij ir invazij altiniai. Treia, ligos pasikartojimas tam tikrais laiko tarpais. Pavyzdiui, prie dideli vandens saugykl gyvena daug vandens pauk, j seklumose susiformuoja geros slygos irklakojiagyvi vystymuisi, todl met metus isilaiko legulioz. Bet kuriuo atveju, enzootija yra tik vietins reikms reikinys. Epizootijai dinga tai, kad liga apima didel kiek uv daugelyje vandens telkini, isidiusi keli upi sistemose, vienos didels ups ar jros baseine. Ukratas atneamas i kit vandens telkini arba uvys vienu metu usikreia i vieno infekcij
os altinio, nebdingo io baseino uvini
os altinio, nebdingo io baseino uvininkysts kiams arba vandens telkiniams. Epizootijai reikia priskirti karpio raudonligs ukrat, paplitus Rusijos ir Ukrainos centrini sri tvenkinikiuose 30- met pradioje, veus karpi reproduktorius, kurie, matyt, buvo infekcijos neiotojai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Kaip panzootija apibdinami tokie epizootiniai procesai, kuri metu, uv populiacijai pakenkia atskiros valstybs, emyno ar jros vidaus vandens telkininiai. Panzootijai galima priskirti karpio VPP prover, kuris 60-aisiais metais ap daugel karpi auginimo rajonSoviet Sjungoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, ekoslovakijoje, Vengrijoje, Ryt Vokietijoje, o 70- met pradioje ir Vakar Vokietijoje. Visose alyse paymtas labai didelis karpisergamumas, su reikmingais, kartais iki 90-100 % praradimais. uv infekcine liga vienu metu atskirame tvenkinyje ar eere, esant bendrajam usikrtimo altiniui ar bdui, vadinamas epizootiniu protrkiu. Masiniam sirgimui susiformuoti, reikia atitinkam slyg: 1.Sukjas. Susirgimo suklimo altinis ir jo virulentingumas. 2.Populiacijos tankumas (tankis). 3.Infekcijos perdavimo mechanizmas. 4.Fiziologinis organizmo stovis. Neatsparumas uv ligoms. 5.Imunins sistemos nestabilumas. 6.Aplinkos ir pakitusios maisto sudties poveikis. 7.Neiotoj ir tarpini neiotoj buvimas. Tiesioginio vystymosi ciklo parazitams didel reikm turi kontaktikumo, t. y. neiotojlyio galimybs, kuri metu tie parazitai lengvai pereina nuo aborigenini uv prie naujneiotoj, faktorius. Epizootinio proceso dinamikaEpizootinio proceso dinamika pavaldi tam tikram dsningumui, bdingam infekcinms ir invazinms ligoms, kuri sukjai vystosi tiesioginiu keliu, t. y. be tarpinio neiotojo sikiimo. uv dsningum inagrinjo A.K. erbina. Nustatyta, kad tarp atskiros
kokios nors ligos epizootijos, btinai st
kokios nors ligos epizootijos, btinai stebimas didelis ar maesnis ramybs periodas, kuris vadinasi tarpepizootine stadija. Jos metu galimi sporadiniai ligos atvejai. Taip palaikomas sukskaiius vandens telkinyje. Taiau liga netampa masine dl imuniteto, kur uvys gyja po buvusios epizootijos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Epizootijos vystymosi procesas susideda i keturi stadij: priezootin, vystymosi, maksimalaus pakilimo ir sunykimo (Paveksllis Nr. 2.1.). 2.1. Pav. Epizootijos vystymosi proceso schema. Stadijos: 1 priezootin, 2 vystymasis, 3 maksimalaus pakilimo, 4 sunykimo. Priezootinei stadijai bdingas uv lig skaiiaus padidjimas, lyginant su tarpzootine stadija. Tai paaikinama nusilpusiu imunitetu, bandoje atsiradusi neimunifikuot uv i dalies pasikeitusiomis auginimo slygomis, kurios slygoja suk skaiiaus arba j virulentingumo padidjim. Temperatros pokytis, organins mediagos padidjimas vandenyje, deguonies sumajimas, buitini ar pramonini nutekam vandensiliejimas ir t. t. gali bti epizootijprovokuojantys arba stres sukeliantys veiksniai. Vystymosi stadija apibdinama enkliu sergan uv padaugjimu. Ligos protrkio metu, padidjimas greitesnis (kartais per kelet dien apimantis vis uv band), o chronikos ligos eigos metu daug ltesnis. Greita ios stadijos eiga bdinga raudonligei, VPP, ichtioftiriozei, kai kurioms kitoms ligoms, kai izoliuot, neimunifikuot band su veamomis uvimis neamas sukjas ir kai susidaro palankios jo vystymuisi temperatros slygos. Jeigu ligos altinis ilieka ir ukrato perdavimo mechanizmas nesutrinka, susirgusi uv skaiius auga ir epizootinis procesas pereina maksimalaus pakilimo stadij. Ji apibdinama labai dideliu sergan uv, su ireiktais klinikiniais poymiais, kiekiu ir sparia ligos eiga, todl bd
ingi dideli praradimai, kartais artjanty
ingi dideli praradimai, kartais artjantys prie 100 % ribos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Kai uvis pradeda sveikti, ateina ligos sunykimo stadija. J lydi sukjo skaiiaus majimas, jo virulentingumo majimas, tai suformuoja persirgusi uv imunitet. Net esant dideliam infekcins ligos protrkiui, usikrtusioje bandoje pasitaiko pavieniai neusikr organizmai, matyt, i prigimties labai aukto imuniteto. Tokie gyvnai ir yra vertingiausi, kuriant atspari band ar r atspari tai ligai. Apraytieji epizootinio proceso dsningumai leidia uvininkams ir ichtiologams numatyti epizootijos kilim (ypa jei kyje yra visi jos kilim lemiantys faktoriai), prognozuoti epizootijos pob ir trukm, valdyti epizootin proces, t. y. sumainti arba sustiprinti protr, pagreitinti arba utsti jo eig, vadovauti kovai su kilusia epizootija, vykdyti profilaktines, epzootijos kilim stabdanias priemones. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 3 SKYRIUS. UV INFEKCINS LIGOS uv infekcines ligas sukelia bakterijos, virusai ir grybeliai. Infekcijai atsirasti btinos slygos: 1.infekcijos sukjo buvimas; 2.gyvno, neatsparaus iam sukjui buvimas; 3.atitinkam iorins aplinkos slyg buvimas. uv, kaip altakrauj gyv, infekcini lig sukjams yra bdingas veikimas plaiame temperatros diapazone. Infekcini uv lig pasireikimo formos Infekcinis procesas uvims gali pasireikti kaip septicemija, bakteriemija, septikopiemija arba toksiemija. Septicemija arba sepsis tai tokia infekcijos forma, kuriai esant, infekcijos sukjas, veiks organizmo apsauginius barjerus, patenka gyvno organizm, dauginasi jo kraujyje ir taip iplinta visuose vidaus organuose ir audiniuose. Tai sukelia udegiminius ir degeneracinius organ procesus ir irdies kraujagysli, kvpavimo bei mediag apykaitos sis
temos sutrikimus. Sepsis daniausiai pas
temos sutrikimus. Sepsis daniausiai pasireikia mia forma. Sepsio forma uvys serga karpi raudonlige, lydek maru, unguri maru ir kt. Bakteriemija tai tokia infekcijos forma, kai patogeniniai mikrobai patenka krauj i pirminio paeidimo idinio gyvno organizme, bet jo kraujyje nesidaugina, tik yra perneami kitus organus bei audinius ir juos infekuoja. Mikrob buvimas kraujyje iuo atveju yra trumpalaikis. Bakteriemija pasireikia karpi raudonligei pereinant i ltins formos min. Piemija infekcijos forma, kai patogeniniai mikrobai plinta organizme per krauj ir limf, sukeldami antrinius (naujus) infekcijos idinius gyvno vidaus organuose ir audiniuose. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Piemjos forma pasireikia uptakiams, sergantiems ltine furunkulioze. Toksiemija organizmo apnuodijimas toksinais, kuriuos iskiria patogeniniai mikrobai. Kai kuri infekcini lig atveju mikrobai gali daugintis tik tam tikruose organuose arba organizmo infekavimo vietose, bet t mikrob iskiriami toksinai plinta organizme per krauj ir limf. i infekcijos forma uv organizmuose dar maai ityrinta. Priklausomai nuo uv usikrtimo infekcij sukjais formos, infekcijos bna egzogenins, endogenins, spontanins, dirbtins ir pasikartojanios (reinfekcijos ir superinfekcijos). Egzogenininfekcija bna tada, kai infekcijos sukjas, esantis iorinje aplinkoje, i jos patenka uvies organizm. Tokiu bdu uvys usikreia karpi raudonlige, branchiomikoze, furunkulioze ir kt. Endogenininfekcija, arba autoinfekcija bna tada, kai infekcijos sukjas jau yra uvies organizme kaip saprofitas arba silpnasis mikrobinis tamas. uvies organizmo apsauginms funkcijoms nusilpus, arba esant nepalankioms iorins aplinkos slygoms, mikrobas suaktyvja, jo virulentingumas stiprja, organizme sukeliami pat
ologiniai procesai. Spontanininfekcija
ologiniai procesai. Spontanininfekcija tai procesas, kai infekcija persiduoda nuo ukrstosios uvies sveikajai uviai tada, kai infekuotosios uvys savaime patenka kitus vandens telkinius ir ten ukreia sveiksias uvis.Dirbtin infekcija sukeliama tyia, dirbtinai neant ukrat uvies organizm arba vandens telkin, kur uvys auginamos. Reinfekcija pakartotinis uv susirgimas ta liga, kuria jos jau sirgo anksiau ir buvo visikai igydytos. Reinfekcija atsiranda tada, kai organizme nesusidaro imunitetas arba imuninsistema yra silpna. Superinfekcija tai pakartotinis masinis uv susirgimas ta liga, kuri jau buvo nustatyta, bet dar nelikviduota ir infekcijos nejas pakartotinai patenka organizm, esant silpnoms organizmo apsauginms funkcijoms. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas uv infekcini susirgim rys Paprastoji infekcija vienas sukjas; Mirioji infekcija du ar daugiau suk. Pvz., uvis tuo paiu metu gali sirgti ir karpi raudonlige ir banchiomikoze. Antrin infekcija. uv infekcini lig suk altiniai Tai organizmai infekcijos neiotojai, kuriuose uv infekcini lig sukjai gali gyventi ir daugintis, patekti iorin aplink ir kit organizm. Infekcini lig kilimo altiniais taip pat gali bti serganios uvys ir j iskyros, kritusinuo lig uv knai, infekuot uv msa (3.1. pav.). 1. Infekcini lig plitimo mechanizmas 2. Natralus infekcijos perdavimo mechanizmas 3.1. pav. Kontaktinis infekcijos perdavimo mechanizmas Infekcini lig plitimo keliai Serganioji uvis Sveikoji uvis Iorinaplinka Serganioji uvis Sveikoji uvis uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Infekcini lig plitimo keliais vadinami keliai, kuriais infekcijos sukjas patenka i serganiojo organizmo sveik. uv infekcins ligos daniausiai yra perduodamos netiesioginio
kontakto bdu ir labai retai tiesiogini
kontakto bdu ir labai retai tiesioginio kontakto bdu (susilietimas). Daniausiai pasitaikantys uv infekcini lig plitimo bdai yra: 1.lig plitimas per infekuotsias uvis (perveimai, ukrato perneimas su paukiais, ir pan.); 2.lig plitimas uv migracijos metu; 3.lig plitimas per vanden (tekantis vanduo gali tiesiog mechanikai perneti ligsukjus). Pvz., furunkuliozs sukjas gali ne tik ilg laik gyventi tiesiog vandenyje, bet ir daugintis jame; 4.lig plitimas per dirvoem (pvz., su trimui naudojamu tvenkini dumblu); 5.lig plitimas per ukrstus paarus; 6.lig plitimas per ukrst inventori ir kls priemones. iuo atveju, pirmiausiai suserga tos uvys, kuri oda yra paeista. 3.1. poskyris. Virusins uv ligos 3.1.1. poskyris. Virusin hemoragin septicemija Virusin hemoragin septicemija (Viral Hemorrhagic Septicaemia, VHS) ukreiamoji liga, kuriai yra neatsparios tiek glavandens, tiek ir jrins vairaus amiaus laiins, silkins ir pleknins uvys. ios ligos sukjas yra ribonukleinin rgt turintis Novihablovirus genties rabdovirusas, dar vadinamas Egtved-virusu arba VHSV (Viral haemorrhagic septicaemia virus). Ligos eiga yra epizootin ir jai bdingas septinio proceso isivystymas, daugybins kraujosruvos organuose ir audiniuose bei masinis uv kritimas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas i liga plaiai paplitusi tose Europos alyse, kuriose yra ivystytas laiini uvauginimas, taip pat JAV ir Kanadoje. Ligos idiniai buvo Suomijoje, Norvegijoje, vedijoje, Pabaltijo alyse, Ukrainoje ir Krasnodaro srityje Rusijoje. Infekcijos idiniai taip pat yra Baltijos ir iaurs jrose ir Ramiajame vandenyne prie Kanados, JAV ir Japonijos krant. lavandens akvakultros fermose labiausiai iai ligai jautrus yra vaivoryktinis uptakis ir kuma, liga
taip pat pasireikia ir kiuose, kur aug
taip pat pasireikia ir kiuose, kur auginamos lydekos, sykai ir europinis kirlys. ros vanden naudojaniuose akvakultros kiuose uregistruotos uot (tiurbo), uptaki ir Ramiojo vandenyno silki ivasi mailiaus ir reproduktori epizootijos. Natraliuose vandens telkiniuose viruso neiotojai yra iavyios, kiuai, atlantins ir Ramiojo vandenyno laios, Atlanto ir Ramiojo vandenyno menks, europiniai unguriai ir ispanikieji barbusai. Ligai neatsparios vairaus amiaus uvys: nuo imetuk (uptakiai nuo keturisavai amiaus) iki dvime (vaivoryktinis uptakis) ir trime (uotas tiurbo) uv, kurisvoris yra nuo 200 iki 700 gram. Mailius ir reproduktoriai yra labiau atspars iai infekcijai. Taip pat pastebta, kad net tos paios uv populiacijos sudtyje yra atskiri individai, atspars iai ligai. Liga vystosi vandens temperatrai esant 314C ir ugsta, esant iltesniam vandeniui. Paprastai epizootijos pasireikia vlyv pavasar, bet pasitaiko ir vasaros pabaigoje bei ruden. Labiausiai ireikta ligos forma bna tada, kai vandens temperatra yra tarp 8C ir 12C. Esant tokiai ligos eigai, gali ti 80-90 % uv. Kai vandens temperatra yra 35C, liga gauna ltin form, bet uv kritimas gali siekti ir 100%. 1-2 gram svorio uv mailius serga esant iltesniam vandeniui (1520C) ir tai susij su dar neisivysiusia mailiaus imunitetine sistema. Liga pasireikia kaip eksudacinis hemoraginis sindromas, kuriam bdingas virusdauginimasis kraujotakos kapiliar endotelyje, taip pat inkst ekskretorins dalies uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas hemopoetiniuose audiniuose ir lstelse. Tai slygoja vandens ir mineralini mediag balanso sutrikim organizme ir kraujo plazmos bei element isiliejim kno ertmes ir audinius. Inkubacinis ligos periodas vandens temperatrai esant 7-18C
tsiasi nuo 1 iki 2 savai. Pirmieji li
tsiasi nuo 1 iki 2 savai. Pirmieji ligos poymiai uv pasyvumas ir anoreksija. Serganiosios uvys gauna tamsesn atspalv; jos stengiasi laikytis prie vandens talp ir kanal pakra ten, kur silpna srov, kur ltai dreifuoja pasroviui, sunkiai ilaikydamos pusiausvyr. Ligos eiga gali bti mi, ltin ir nervin. mi forma pasireikia miu, netiktu masiniu uv kritimu. Susirgusioms uvims ibla iaunos, matomos takins kraujosruvos akyse, iaunose, prie pelek pagrind, kno paviriuje ir kartais ant galvos. Pilvai padid ir stangrs. Skrodimo metu kno ertmje randamas susikaups gelsvas, kartais rausvas skystis,daugybins kraujosruvos raumenyse, riebaliniuose audiniuose, ant pilvo ertms sieneli, arnyno, plaukiojamosios psls ir irdies bei kitparenchimini organ. Kepenys ir inkstai patin, nevienalyts spalvos, hiperemizuoti, reiau blyks. Virkinamasis traktas be maisto liku, kartais pripildytas baltos spalvos gleivmis. tinei ligos formai bdingas nuolatinis, nedidelis uv kritimas. Serganiosios uvys yra beveik juodo atspalvio, j akys stipriai ivirtusios, iaunos balsvai pilkos spalvos. Iorinikraujosruv paprastai nra, sergan uv judesi koordinacija sutrikusi. Skrodimo metu matoma bendroji organ anemija. Kepenys blykios, su takinmis kraujosruvomis. Inkstai, irdis ir arnynas pilkvai baltos spalvos. Pilvo ertmje gali bti truputis gelsvo eksudato. Nervin ligos forma gana reta. Jai bdingas uv centrins nerv sistemos sutrikimas, pasireikiantis raumen spazmais ir kno traukuliais. Reakcija iorinius dirgiklius (triukm, maitinim) neadekvati: uvys blakosi ir okinja prie vandens paviriaus, plaukioja ratais. Dirglumo periodai kaitaliojasi su visika apatija. Patologoanatominiai pakitimai skrodimo metu neryks. Ligos diagnoz nustatoma remian
tis epizootini, klininkini ir patologoan
tis epizootini, klininkini ir patologoanatominio skrodimo duomen analize bei virusologiniais tyrimais, kai virusas iskiriamas ir uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas identifikuojamas serologikai. Esant btinumui, galimas ir biologinis metodas (dirbtinis bandom uv ukrtimas). Nustaius lig, uvkis skelbiamas ukrstu ir karantinuojamu. Nepriklausomai nuo to, ar yra stebima klinikin ligos forma, ar j pagydius kyje nustatomi tik viruso neiotojai karantinas ilieka. Siekiant likviduoti ukrato idinius, karantinuojamuose kiuose vykdoma radikali dezinfekcija ir tvenkini vasarinimas. kio sveikatinimas vykdomas pagal vietos valstybins veterinarijos tarnybos atstovybs patvirtint plan. Vokietijoje jau yra gaminama vakcina prie i lig. Kitose alyse yra vykdomi rekombinacini vakcin sukrimo ir tyrimo darbai. 3.1.2. poskyris. Hemopoetinio audinio infekcin nekroz Hemopoetinio audinio infekcin nekroz (Infectious hematopoietic necrosis, IHN) ukreiama virusin laiini uv liga, kuri gali kilti tiek jros, tiek glavandeniuose akvakultros kiuose. Lig sukelia ribonukleinin rgt turintis virusas i Novirhabdovirus gimins. Virusas yra tik vieno serotipo (termolabiliojo): esant 45° temperatrai inaktyvinasi 99,9%, esant 60 temperatrai visikai suyra. Gamtoje paplit lengvai ukreiami ir sunkiai ukreiami viruso tamai. lavandenje akvakultroje liga pasireikia ketui, iavyiai, kuprei, nerkai, vaivoryktiniui uptakiui. Reiau serga kuma, atspars ligai ir kirliai, bet jie gali bti viruso neiotojais. Neatspariausias iai ligai yra mailius nuo trynio maielio absorbcijos iki 26 mnesiamiaus. Inkubacinis periodas, esant vandens temperatrai 1015° trunka 12 savaites. Vyresnio amiaus uvys serga reiau ir lengviau. Pirm kart usikr reproduktoriai
gali ti. Individualus uv atsparumas I
gali ti. Individualus uv atsparumas IHN virusui yra labai nevienodas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Liga paprastai pasireikia kaip epizootija, jai bdingi septiniai procesai, rimti hemopoetinio audinio paeidimai, kraujosruvos vidaus organuose ir audiniuose bei masinis uvkritimas. Liga paplitusi Ramiojo vandenyno pakrants zonoje nuo Aliaskos iki Kalifornijos, taip pat Japonijoje, Kinijoje, Piet Korjoje ir Taivanyje. Europoje pasitaiko Pranczijoje, Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Belgijoje. Liga vystosi esant 315° vandens temperatrai ir nustoja, kai ta temperatra yra auktesn. IHN yra sezonika, labiausiai pasireikia pavasar ir ruden, bet esant palankiai viruso vystymuisi vandens temperatrai, gali kilti bet kuriuo met laiku. Itin miai reikiasi vandens temperatrai esant 10-12 \r. Tada gali ti iki 80100% mailiaus. uvims, pasiekusioms 100 500 gram svor, liga pasireikia ltine forma ir kritimas nevirija 1025%. Toks sergamumas ir kritimas susijs su nevisikai isivysiusia jaun uvimunine sistema. Galima viruso cirkuliacija uv tarpe ir be ligos pasireikimo. Susirgim provokuoja uvims sukeliami stresai jas perveant, riuojant ir pan., arba esant technologinio auginimo reimo paeidimams. Po epizootijos pasireikimo likusios gyvos uvys tampa viruso neiotojomis ir suformuoja stabil infekcijos idin. Akvakultros kiuose ukrato altiniu taip pat yra serganiosios ir k tik kritusios uvys. Infekuotosios uvys iskiria virus su lapimu, gleivmis i virkinamojo trakto (retai su fekalijomis), su nerto produktais, taip pat per od, iaunas ir pelek audinius. Virusas persiduoda per vanden, dumbl, uvininkysts inventori. Galimas ir oralinis usikrtimo bdas esant uv kanibalizmui, arba eriant jas ukrst uv
alia msa ir viduriais. Kiti viruso perd
alia msa ir viduriais. Kiti viruso perdavimo bdai maai tiktini. Esant 15 ° vandens temperatrai, virusas jame inaktyvuojasi madaug per 1 mnes. Mechanikai virus platina uv krauju mintantys parazitai (ds, kopepodai ir pan.) bei uvimi mintantys paukiai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Ukratas patenka uv organizm per iaunas, od, pelekus ir virkinamojo trakto priek. mi infekcija paprastai yra sisteminio charakterio. Vystosi septinis procesas, paeidiantis visus organus ir audinius. Labiausiai paeidiami yra hemopoetiniai organai inkstai ir blunis., taip pat jungiamieji audiniai. Persirgusi uvis gauna stabil imunitet, jos kraujyje atsiranda atitinkami antikniai. Susirgimas pasireikia kaip eksudacinis-hemoraginis sindromas, kurio isivystymlygoja viruso dauginimasis jungiamajame audinyje, inkstuose ir blunyje. Vandens mineralinis balansas paeidiamas, taip kraujo plazma ir lstels patenka i kraujotakos organ kno ertmes ir audinius. Pirmaisiais ligos simptomais bna uv pasyvumas, nereagavimas iorinius dirgiklius, anoreksija. Serganiosios uvys gauna tamsesn atspalv, gula ant basein dugno arba kyla patvandens paviri, glaudiasi ten, kur maesn vandens srov. mi ligos forma pasireikia staigiu masiniu uv kritimu, kurio metu pirmosios kritusios uvys gali neturti ivis joki matom patologini pakitim. Sergan uv akys ivirsta, iaunos pabla, aki jungiamuosiuose audiniuose ir tarp pelek spinduli, reiau ant pilvo atsiranda takins kraujosruvos. uv pilvai isipuia ir sustangrja. I kai kuri uv ieinam ang nutsta pilkv, kraujing gleivi sruogos. Mailiui lervinje stadijoje atsiranda masins kraujosruvos tryni maieliuose ir hidrocefalija (isipuia galvos). Skrodiant kritusias uvis, j pilv ertmse randamas perma
tomas gelsvas arba rausvas skystis, dau
tomas gelsvas arba rausvas skystis, daugybins takins kraujosruvos riebaliniame audinyje, ant arnyno, plaukiojamosios sls ir vidins pilvo ertms sieneli. Kepenys, inkstai ir blunis blyks ir patin. uv virkinamasis traktas tuias, kartais upildytas baltomis gleivmis, be maisto pdsak. tin ligos forma pasireikia ne tokiais rykiais klinikiniais poymiais ir saikingu, trunkaniu ilgesn laik uv kritimu. Kai kurioms uvims, paprastai, baigiamojoje epizootjos stadijoje, isivysto nervin ligos forma. i ligos forma pasireikia uv elgesio pakitimu pasyvumo periodai kaitaliojasi su uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas padidjusio dirglumo periodais. Kit klinikini ligos poymi, iskyrus kai kuri serganuv patamsjim, paprastai nra ir virus galima aptikti tik sergan uv galv smegenyse. Paymtina, kad tik nedidelei uv daliai epizootijos metu isivysto visas aukiau apraytas klinikini poymi komplektas ir patologoanatominiai pakitimai. Daniausiai pasireikia tik vienas ar keli klinikiniai ligos poymiai ir skirtingoms uvims jie gali bti nevienodi. 15% persirgusi uv ikrypsta stuburas. IHN preliminari diagnoz nustatoma analizuojant epizootologinius duomenis, klinikinius poymius ir patologoanatominius pakitimus. Galutin diagnoz nustatoma virusologini tyrim metu, iskiriant ir serologikai identifikuojant virus. Esant reikalui, taikomas biologinis ligos diagnozavimo metodas. Ligos profilaktika paremta siekimu nesileisti ukrato kius, taikant veterinarinisanitarini ir melioratyvini uvininkysts priemoni kompleksus. Nustaius lig, nepriklausomai nuo to, ar liga pasireikia klininkiniais poymiais, ar virusas tik nustatomas laboratorini tyrim metu ir ligos klinikini poymi nra uvauginimo kiui skelbiamas karantinas. Siekiant lik
viduoti ukrato idinius, karantinuojamu
viduoti ukrato idinius, karantinuojamuose kiuose vykdoma dezinfekcija ir tvenkini vasarinimas. kio sveikatinimas vykdomas pagal vietos valstybins veterinarijos tarnybos atstovybs patvirtint plan. Rekomenduojama periodikai ir pasirinktinai ios ligos atvilgiu tirti reproduktorius, kai i j imami ikrai ir pieniai. Radus virus ikruose arba pieniuose, ie produktai , kaip ir patys reproduktoriai, i kuri virusu paimti ukrstu produktai, yra sunaikinami. Pabaigus kio karantinavim, dar maiausiai vien mnes uv auginimas jame neatnaujinamas. Po to pradedamas naujas auginimo ciklas, bet tik atsiveus ikrus arba maili i kito, sertifikuoto kaip neturinio ukrato uvininkysts kio. Be to, 12 mnesi po ligos pabaigos, kis, kuriame buvo i liga, yra stebimas veterinarijos tarnyb, ir ne maiau kaip du kartus per iuos metus tiriamas auginamas kyje uv mailius. Paprastai ie tyrimai daromi pavasar ir ruden, kai vandens temperatra yra 1012°. Kai uvis auginantis kis yra gamtinio ligos idinio teritorijoje, rekomenduojama reproduktori ir papildymo band formuoti i epizootijos metu nesusirgusi uv, turinuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n padidjus imunitet prie i lig, arba pereiti prie kit, atsparesni uv ri auginimo. Tai gali ti kiuas, kuma, kirliai arba Klarko laios. Jos atsiveamos suderinus su valstybins veterinarins tarnybos teritoriniu padaliniu. Nepriklausomai nuo kio sveikatinimo bdo, jis gali bti skelbiamas neukrstu prajus 12 mnesi po ligos likvidavimo su slyga, kad per iuos 12 mnesi nebuvo nustatyta nei klinikini, nei patologoanatomini ligos poymi, o mailiaus daugkartinis virusologinis tyrimas dav neigiam rezultat. Ligos profilaktikai JAV, Vokietijoje ir Kanadoje yra kuriamos rekombinacins vakcinos, bet rinkoje j dar nr
a.3.1.3. poskyris. Infekcin kasos nekroz
a.3.1.3. poskyris. Infekcin kasos nekrozInfekcin kasos nekroz (IKN, Infectious pancreatic necrosis, IPN) kontageninvirusin liga, paeidianti kultivuojam laiini uv ir kai kuri kit eim uv ri, gyvenan tiek glame, tiek ir jros vandenyje, jauniklius. Lig sukelia virusas, kuris priklauso Birnavirus ries Birnaviridae eimai. Viruso genomo skersmuo 6065 nm, sudarytas i dviej dvigrandinini RNR segment. Jis atsparus iorins aplinkos veiksniams. Virusas gavo Infectious pancreatic necrosis virus (IPNV) pavadinim. Hidrobiont birnavirusai padalinti dvi serogrupes (A ir B). A serogrupei priskiriamas ir IPNV, atstovaujamas devyni serotip: WB (A1), Sp (A2), Ab (A3), He (A4), Te (A5), C1 (A6), C2 (A7), C3 (A8) ir Ja (A9). B serogrup sudaro keletas krymikai tarpusavyje reaguojan izoliat, vadinamais IPNV-panas. ios grups virusai neturi tiesiogins priklausomybs IKN virusui ir jpatogenikumas kultivuojamoms uvims neinomas. Tarp viruso laiko izoliat sutinkami ir avirulentiniai ir ypa virulentiniai. Po kelisod lstels kultroje, virusas greitai praranda virulentingum. Virusui jautrs daugelis uv lsteli jungini, taiau, daniausiai, iskyrimui naudoja CHSE-214 ir RTG-2 lsteli kultras. EPC, FHM arba BF-2 lsteles naudoti uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas nerekomenduojama, todl kad juose sutinkami izoliatai nesidaugina. Optimali temperatra viruso reprodukcijai in vitro 520°. Liga pasireikia kaip epizootija, apibdinama pagal sepsio vystymsi, kasos ir kitorgan bei audini paeidim, masin uv gaiim. Infekcija labai plaiai paplitusi ir uregistruota iaurs ir Piet Amerikos alyse (JAV, Kanada, il), daugelyje Europos valstybiskaitant Norvegij, vedij ir Suomij), Pietry Azijoje (Kinija, Japonija, iaurs Korja, Piet Korja, Taivanis, Tailandas, Laosas ir kt.),
Piet Afrikoje ir Rusijoje (Murmansko sr
Piet Afrikoje ir Rusijoje (Murmansko sritis). lavandenje akvakultroje i laiini uv labiausiai link i lig amerikinpalija, vaivoryktinis uptakis, maiau kuma, Klarko laia, eerin palija, raudonoji laia ir atlantin laia. Susirgimo protrkiai unguriui ir geltonuodegei pastebti Japonijoje. Jros vandenyje uregistruotos kultivuojam uoto, paltuso, menks, atlantins laios rituoli ir laukinio atlantinio menhedeno epizootijos. Gamtoje plaiai paplits viruso neiojimas: jis iskirtas i 70 ri uv, moliusk ir iagyvi. Natraliai vystantis infekcijai, kai vandens temperatra 12-13°, inkubacinis periodas tsiasi 610 dien. Laiinms uvims stiprs IKN protrkiai pastebimi 14 mnesi amiuje (plekninms iki 7 mnesi amiaus). Trynio maio stadijoje lervos sta retai ir be ireikt klinikini ligos poymi. Pavojingiausias periodas 1-3-ia savait po trynio maio absorbcijos ir perjimo aktyv maitinimsi. Vyresnio amiaus uvims infekcija praeina su nerykiais klinikiniais poymiais ir gaiimas bna neymus. Liga vystosi esant 5,516° vandens temperatrai (nelaiinms uvims iki 1820°) ir baigiasi toliau jai kylant. Paprastai, IKN epizootijos prasideda iltuoju met laiku (pavasaris vasara ruduo). Itin miai liga vystosi esant 1015 vandens temperatrai. Tada gali nugaiti iki 80100% uv. Esant 56 vandens temperatrai, ligos laikas prasitsia, bet gaiimas taip pat pasiekia 100% rib. Esant chronikai IKN eigai, vyresni amiaus grupi uv (pavyzdiui, atlantini lai rituoli) nugaita 10-30 %. Kuo jaunesnis uv amius, tuo spariau, esant auktesnei temperatrai, vystosi j liga. Geros kondicijos ir mitimo uvims liga vystosi sunkiau. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Neretai virusas uv populiacijoje cirkuliuoja daug met, nesukeldamas epizootijos. Susirgi
mas iprovokuojamas stresini situacij u
mas iprovokuojamas stresini situacij uvims sudarymu vairiai jomis manipuliuojant (perveimas, riavimas ir pan.) arba technologinio auginimo reimo paeidimu (maitinimo sutrikimai, per didelis veisimo tankis, dideli vandens temperatros pakitimai, vandenyje itirpusio deguonies deficitas ir pan.). Persirgusios uvys danai tampa viruso neiotojomis neturdamos simptom. Viruso neiojimas skaiiuojamas metais ir galimas vis gyvenim. Viruso neiotojai formuoja natralinfekcijos rezervuar gamtoje glame ir jros vandenyje. Akvakultroje infekcijos altinis taip pat yra serganios ir k tik nugaiusios uvys. Infekuoti individai iskiria virus su lapimu, imatomis ir gleivmis i udegimo apimto arnyno, lytiniais produktais (kiauidi ir sklos skysiai), per iaunas, od ir pelek audinius. Virusas perduodamas per vanden arba uvininkysts inventori. Galimas oralinis kelias hanibalizmo atvejais, sueriant infekuot uv ali m arba vidurius. manomas vertikalusis viruso perdavimas. 10 vandenyje virusas isilaiko daugiau nei 230 dien, o 4° apie 1 metus, dumble esant 20 arba 10 temperatrai, atitinkamai daugiau nei 1 arba 2 mnesius. Idivimas atvirame ore (1127° temperatroje) visikai sunaikina viruso aktyvum beveik per 2 savaites. Mechaniniais viruso pernejais gali bti kraujasiurbiai uv parazitai, taip pat vandens paukiai ir induoliai, kuri virkinimo trakte virusas iki galo nesuyra ir isiskiria su imatomis. Infekcijos vartai yra iaunos, sveika oda, plaukmenys ir, galbt, pradin virkinamojo trakto dalis. I i pirminio dauginimosi viet virusas paskui paplinta po vis organizm. Persirgusios uvys gauna tvirt imunitet, kraujyje atsiranda antikni, kuri cirkuliacijos laikas ir lygis (nuo keli mnesi iki 1 met ir daugiau) slygojamas infekcinio proceso intensyvumo. Klinikai liga p
asireikia eksudacinio hemoraginio sin
asireikia eksudacinio hemoraginio sindromo forma, kurio vystymsi lygoja hemopoetinis ir ekskretorinis upakalins inkst dalies sieneli pakenkimas, dl to sutrinka vandens ir mineral balansas, kraujo lstels bei plazma isiskiria aplinkinius audinius ir kno ertmes. Septinis procesas veda prie, galima sakyti, viso organizmo ir audini paeidimo. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Labiausiai paeidiama laiini uv kasa (ireikta ekzokrinins liaukos dalies baigiamskyri sekrecini lsteli nekroz), inkstai ir virkinimo traktas. Pirmieji ligos poymiai yra uv anoreksija ir apatija. Patamsja serganiojo individo no spalva, jis atsiskiria nuo bandos, kyla vandens paviri, persikelia tvenkinio ar kanalo pakrat, kur maesn srov. Ligai greitai vystantis, atsiranda uv su sutrikusia judesikoordinacija ir padidjusiu jautrumu. Smgis vanden ar baseino sienel iaukia jtrumpalaikius spiralinius judesius, pereinanius uv apatij ir j nusileidim dugn. Protrkis prasideda netiktu masiniu uv gaiimu. Pas serganiuosius individus stebimas egzoftalmas, priekins pilvelio dalies padidjimas, kartais takins kraujosruvos akies tinklainje, prie pagrindinio ir tarpspindulinio pelek audinio, kno paviriuje ir, kartais, galvoje. I iangs tsta ilgos gleivingos, balkvos spalvos iskyros. Jaunikliams ant galv kai kada susiformuoja panaus kepurait patinimas (hidrocefalija). Skrodiant, kno ertmje randamos skaidraus gelsvoko (kartais kraujingo) eksudato sankaupos, daugybins takins kraujosruvos ant prievario pried, arnyno sieneli, perivisceralinio riebalinio audinio, reiau kitose vietose. Kepenys, inkstai ir blunis anemiki. Tulies psl perpildyta tulimi. Stebimas katarinis arba hemoraginis virkinamojo trakto udegimas. Jame nra maisto, bet jis prisipilds gleivi pavida
lo pieno baltumo spalvos turinio. Chroni
lo pieno baltumo spalvos turinio. Chronika eiga apibdinama ne tokiais rykiais poymiais bei tolygiu ir ilgesn laikvykstaniu uv gaiimu. Diagnozuojama remiantis epizootologiniais, klinikiniais, patalogoanatominiais duomenimis ir virusologiniais tyrimais, kuriuos eina viruso iskyrimas bei serologinidentifikacija, o, esant reikalui, biomginio atlikimas. Diagnozavus IKN, kis skelbiamas nepalankiu ir jam skiriamas karantinas. Nepriklausomai nuo infekcijos formos viruso neiojimas ar klinikine eiga pasireikianti liga uv viruso iskyrimo fakto visikai pakanka, kad b taikomas karantinas. Kad nesusiformuot infekcijos idiniai, karantininiki sveikatinim vykdo radikaliais dezinfekcijos ir deratizacijos metodais. kio sveikatinimo darbas, taip pat kaip dl kit itin uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas pavojing virusini infekcij, vedamas pagal valstybins veterinarins tarnybos vietini valdios organ sudaryt plan, patvirtint rajono administracijos. Norvegijoje sukurta genoininerin (rekombinantin) vakcina prie IKN, naudojama injekciniu bdu. 3.1.4. poskyris. Laiherpes viruso infekcija Herpes virusas i laiini uv organizm iskirtas iaurs Amerikoje (HPV ir SHV) ir Japonijoje (NeVTA, OMV, CSTV ir YTV). Iskirti virusai suskirstyti dvi grupes: iaurs amerikiniai izoliatai (ne tokie patogeniki ir neturintys onkogenini savybi) ir japoniniai izoliatai (atvirkiai, itin patogeniki ir galintys iaukti papilom igyvenusioms po usikrtimo uvims). Be to, dviej duot grupi virusai tarpusavyje skiriasi pagal antigen pob ir pagal genomo sandar. Vis izoliat virionai apytikriai turi vienod morfologij ir dyd 150-250 nm. Virusui jautrios pastovios laiini uv lsteli linijos: RTG-2, RTF-1, KF-1, CHSE-214 ir kt. Citopatogeninis veiksmas lsteli kultroje apibdinama
s pagal simplast susidarym, infekuotstel
s pagal simplast susidarym, infekuotsteli branduoliuose randami intarpai. HPV buvo iskirtas viename JAV uv veislyne (1970- met pradioje) i vaivoryktini uptaki reproduktori, kai buvo pasteba, kad po nerto jie pradjo gaiti. Virusas, patogenikas vaivoryktini uptaki jaunikliams ir pirmameiams iki 4 mnesiamiaus, pateks pilvo vid, i karto sukelia lig ir aktyv gaiim, kai vandens temperatra 6-10 °. Raudonosios laios metinukai buvo atspars ligai. Japoniniai viruso tamai, iskirti i sim organizm (OMV), patogeniki lai jaunikliams. Po to, kai mnesiniai jaunikliai usikrvirusu per vanden, esant 10-15 ° temperatrai, raudonosios laios pasirod ypa jautrios (nugaio 100 % uv). Ne tokios jautrios buvo simos ir ketos (nugaio 87% ir 83% uv) ir dar maiau jautrios kiuai ir vaivoryktiniai uptakiai (nugaio 39% ir 29 % uv). Virus iskyri reproduktori kiauidi skysio ir nesubrendusi jaunikli lytini liauk, dl to tiktina vertikaliojo infekcijos perdavimo galimyb. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Laiini uv reproduktoriams klinikiniai ligos poymiai nepasireikia. Dirbtinai ukrtus jauniklius, inkubacinis periodas trunka 1433 dienas. Sergantiems vaivoryktinio uptakio pirmameiams i analins angos isiskiria plonos gleivi virvs. Paskui vystosi egzoftalmas, padidja pilvelis. uvis tampa vangi, neda, nusileidia ant dugno ir guli. Daliai uv patamsja oda, vystosi iaun anemija, kartais aki obuol isilieja kraujas. Nesubrendusieritrocit lygis periferiniame kraujyje iauga iki 10-13 %, hematokritas krenta iki 12 %. Pilvo ertmje yra didelis kiekis ascitinio skysio, vidaus organai blyks, kepenys ti, virkinimo trakte nra maistins mass. Analogiki pakitimai vyksta lai jauniklius apkrtus simos virusu. Darant bandymus su simomis, kiuais ir
ketomis, daugiau nei 60 % igyvenusi uv
ketomis, daugiau nei 60 % igyvenusi uvisivyst augliai (per 130-250 dien po apkrtimo OMV virusu). Augliai rasti galvos srityje, bet vienu atveju auglys buvo rastas ir inkstuose. I pirmo vilgsnio, augliai histologikai nesiskyrnuo papilom, registruojam serganioms uvims natraliuose vandens telkiniuose. Viruso dalels nebuvo rastos auglio audiniuose tiriant jas pagal elektronin-mikroskopin b, taiau virusas buvo reizoliuotas, atliekant auglio lsteli pirmin kultivavim. herpes viruso infekcij profilaktikos, laiinms uvims rekomenduojama apvaisintus ikrus apdirbti jodoforais, o dl ligoms nepalanki zon, baseinuose tiekiam vandenapvitinti ultravioletiniais spinduliais. 3.1.5. poskyris. Virusin eritrocit nekrozVirusin eritrocit nekroz (VEN, Viral erythrocytic necrosis, VEN) tai liga, kuriai dinga lengva eiga. Lig sukelia keletas iridovirus, kurie pas skirtingus neiotojus skiriasi virion dydiu ir pagal poym santykinai skirstomi tris grupes: 310-360 nm atlantins menks, apie 145 nm atlantins silks ir 189-205 nm Ramiojo vandenyno laios ir silks. Tiriant elektroniniu mikroskopu, paeist eritrocit pjvyje virionai randami citoplazmoje ir yra taisyklingo uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas eiakampio ar penkiakampio pavidalo, kurio viduje yra tankus elektron nukleotidas. Iskirti VEN virus i sergan uv nepavyksta. Liga paplitusi labai plaiai ir stebima keli deim uv ri organizmuose, kurie atstovauja apie 20 jros ir anadromini uv eimoms Ramiojo ir Atlanto vandenyno pakranrajonuose ties iaurs Amerika, Grenlandija, Didija Britanija, Portugalija ir Norvegija, Viduremio jroje ir iaurins Japonijos dalies pakran vandenyse. Didel tikimyb, kad Rusijos iaurs vakaruose ir Tolimuosiuose rytuose taip pat yra VEN suk. I laiini uv ri liga past
ebta okeaninse ir nert plaukianiose ke
ebta okeaninse ir nert plaukianiose ketose ir kuprse, taip pat atlantinse laiose, kurios auginamos jros vandenyje. VEN intarpai eritrocituose rasti pas ketos, iavyios, kiuo ir geleingalvs laios reproduktorius Oregono valstijos (JAV) uv veislynuose. Liga nustatyta juodajai kefalei (Mugil cephalus) Portugalijoje. Svarbu paymti, kad intarpai taip pat buvo iskirti i ket lerv ir kiu jauniklieritrocit, gaut i infekuot reproduktori ikr. Tai parodo, kad usikrsti uvys gali ir ankstyvojoje vystymosi stadijoje, kuri vyksta glame vandenyje ir, tiktina, vertikaliuoju bdu. Ukreiant eksperimentiniu bdu glame vandenyje, ligai buvo neatsparios ketos, kuprs, raudonosios laios, iavyios, kiu, atlantini lai jaunikliai, taip pat kaip ir amerikins palijos, kumos ir vaivoryktiniai uptakiai. Magadano srityje panas VEN intarpai kraujo tepinliuose pastebti pas einannert ket ir kiu reproduktoriuose. Reproduktori perlaikymo metu, uvininkysts kyje uv viruso neiotoj skaiius ir paeist eritrocit dalis gerokai padidjo. Liga stebima vairiais met laikais, vandens temperatrai esant 519 °, taiau sunkiausia eiga vasar. Infekcijos rezervuaras yra Pasaulio vandenyne. Neskaitant natraliai sergan laiini uv, j formuoti gali ir kit ri uvys, pavyzdiui, Ramiojo vandenyno silk. Inkubacinis periodas svyruoja nuo keli dien iki keli savai. Sergamumas gali siekti 100 %. Pagrindinis ligos simptomas yra iaun ir vidaus organ anemija, kartais pastebimas blunies padidjimas. Ukreiant eksperimentiniu bdu, taip pat pastebimi egzoftalmai petechijos kno paviriuje, o tulies pslje tamsiai geltonos tulies sankaupas. Mikroskopu uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas tiriant kraujo tepinlius intarp lstelje, citoplazmoje eritrocit randama nuo vieno iki trij(re
iau apvali), 0,5-5 mkm dydio. Nukentjus
iau apvali), 0,5-5 mkm dydio. Nukentjusi eritrocit dalis svyruoja nuo 1 % iki 100 %. VEN taip pat bdingas infekuoto eritrocito branduolio pakenkimas nuo chromatino marginacijos iki karioreksio. Eksperimentinio ukrato metu, ket jaunikli organizmuose stebtas staigus subrendusieritrocit (iki visiko sunykimo) sumajimas ir blastini lsteli form padaugjimas. Taip pat pastebta monocitoz, ryki leukopenija ir limfopenija. Virusini intarp buvo taip pat ir eritroblastuose, makrofaguose, granuliocituose ir limfocituose. Sumadavo arba visikai dingdavo kraujo krejimas. Pats VEN neveda prie gaiimo, taiau serganti uvis sunkiau auga, praranda adaptacinius sugebjimus, silpnja organizmo pasiprieinimas. Dl to ji daniausiai gaita nuo vairi stresini veiksni (pavyzdiui, deguonies deficito) arba kit infekcij. VEN intarpais paeisti ket ir kiu reproduktoriai buvo labiau nusilp, nei neusikr, ir nugaio perlaikyme nuo kit infekcij. Diagnoz grindiama klinikiniais, hematologiniais, patalogoanatominiais, epizootologiniais duomenimis ir elektroninio mikroskopinio tyrimo rezultatais. Panaudojus Gimzo daikl, nuspalvinami intarpai, VEN atveju kaip acidofiliniai (eozinofiliniai). Diferencijuoti dvi ligas (VEN nuo eritrocitini kneli-intarp sindromo (EKIS) sukjo) galima tepinlius nudaant akridino oranu; DNR turintys VEN intarpai floroscionuoja alia spalva, RNR turintys EKIS intarpai raudonai. Kovos bdai su liga nesukurti. Rekomenduojama pravesti uvivaisos-melioracini ir veterinarini-sanitarini priemoni kompleks. 3.1.6. poskyris. Eritrocitini kneli-intarp sindromas Eritrocitini kneli-intarp sindromas (EKIS, Erythrocytis inclusion body syndrome, EIBS) tai lengvos eigos laiini uv liga. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Ligos sukjas yra sferins formo
s apvalkalinis RNR-genominis virusas, pr
s apvalkalinis RNR-genominis virusas, priskiriamas toga virus eimai. Lipidinis viruso apvalkalas priglunda prie jo ikosaedrinio kapsido, kurio viduje yra tankus elektron, 35-40 nm dydio, nukleotidas. Bendras virion skersmuo 70-80 nm. Elektroniniu mikroskopu tiriant paeistus eritrocitus, randami atskiri virionai (netvarkingai isibarst lstels citoplazmoje) arba keletas deim sukoncentruot virion ir jungtmembrana apribotas vezikulas. Kai vezikulos nevisikai upildytos, alia virion galima iskirti paraleliniais sluoksniais gulinius lameliarinius darinius. Bandymai iskirti virus i sergankiu metinuk kepen ir blunies lsteli jungini CHSE-214, CHH-1, CSE-119, RTH-149, SSE-5, INM, EPC ir BB buvo neskmingi. Pirm kart atrasta (1982 m.) liga Vaingtono valstijoje auginamuose iaviios metinukuose, vliau buvo uregistruota kaimyninse JAV Ramiojo vandenyno iaurs vakar Oregono ir Aidacho valstijose, Kanados Brit Kolumbijos provincijoje, Japonijoje, Norvegijoje, Airijoje ir ilje. Infekcija, greiiausiai, yra Barenco ir Baltosios jros baseinuose. Rusijoje panas EKIS intarpai iskirti ket (Magadano srities uvininkysts kiuose), iavi ir raudon lai (Kamiatka) jaunikli kraujo tepinliuose. Liga stebima ir metinuk, ir suaugusi uv organizmuose glame ir jros vandenyje. Natraliose slygose serga iaviios, kiuai, atlantins laios. Ukreiant eksperimentiniu injekcijos bdu, taip pat susirgo vaivoryktinis uptakis ir Klarko laia (O. Clarki). Liga pasireikia altuoju met laiku (ruduo iema pavasaris), vandens temperatrai esant 6-12 C. Kada intarpai sutinkami retai, esant emesnei temperatrai, ji reikiasi chronika forma. Auktesnje negu 15 C vandens temperatroje, liga baigiasi. pilvvedus serganuv audini filtrat, inkubacinis periodas tsiasi 17 dien, vandens temperatrai esan
t 6 C. Infekcija perduodama per vanden,
t 6 C. Infekcija perduodama per vanden, greiiausiai, su uv imatomis ir kitomis iskyromis. Sergan uv blykios iaunos, kit iorini paeidim, jei jie yra, kilm kitokia. Kepenys blyks, su charakteringu gelsvoku atspalviu. Mikroskopikai tiriant kraujo tepinlius, randami apvals vidiniai eritrocitiniai intarpai, kuri skersmuo 0,8-3 mkm. Paeist eritrocitdalis nedidel: iki 1-5 %, reiau 10-20 % ir daugiau. uv su intarpais (susirgusi) skaiius svyruoja plaiu intervalu ir gali siekti 100 %. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Infekuot eritrocit buvimo pikas pasikeiia atsiradus j lizms ir eliams, ir tai lydi anemijos vystymsis. Hematokritas krenta iki 1-15 %. Tokiu metu stebimas uv gaiimas nuo antrini infekcij. Persirgusiai uviai susiformuoja imunitetas ir jos kraujo serumo injekcija apsaugo sveikas uvis nuo ligos. Diagnoz grindiama klinikiniais, hematologiniais, patalogoanatominiais, epizootologiniais duomenimis ir elektroninio-mikroskopinio tyrimo rezultatais. Naudojant Gimzo daikl, intarpai kraujo tepinliuose nusidao bazofilo spalva ir gauna viesiai ydr spalv. Patikimesnis rezultatas gaunamas naudojant pinacianolo chlorid, kuris intarpus nudao viesiai violetine spalva. Kovos si liga bdai nesukurti. Rekomenduojama taikyti uvivaisos-melioracini ir veterinarini-sanitarini priemoni kompleks. kiu racionvedus vitamin C (1 g/kg), sumajo uv sergamumas. 3.1.7. poskyris. Atlantins laios kasos liga Atlantins laios kasos liga (KL, Salmon pancreas disease, SPD) mi, sunkios eigos jauno amiaus atlantini lai liga. Ligos sukjas sferins formos apvalkalinis RNR-genominis (apie 65 nm skersmens) virusas. Iskirtas bendrojo kultivavimo metodu i sergan uv inkst ant lsteli junginiCHSE-214. Priskiriamas toga virus eimai. Ligai neatspars atlant
ini lai jaunikliai, ikart perklus juo
ini lai jaunikliai, ikart perklus juos auginimui jros vanden. Ligos neatsparumas stebimas vairi sezon metu, bet pikas vasar, kai vandens temperatra 10-23 C. Lig sukelia stresiniai veiksniai. uv gaiimas, paprastai, neymus ir daugelis j pasveiksta per 1-3 mnesius, taiau auga liau. Atsiradus antrinms ligoms, kartais gali nugaiti iki 50 % uv. Persirgusioms uvims susiformuoja tvirtas imunitetas. Pirm kart liga pastebta kotijos fermose 1976 m. ir nuo to laiko uregistruota Airijoje, Norvegijoje, Pranczijoje, Ispanijoje ir vakarinje JAV pakrantje. kotijoje ir uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Norvegijoje liga paplitusi itin plaiai ir yra viena i pagrindini prekins laios auginimo problem. Reali grsm yra Kolos pusiasalio lai auginimo kiams. Pirmasis ligos simptomas yra netiktas masinis atsisakymas sti. uvis susiburia vandens paviriuje uvids kampuose, praranda sugebjim ilaikyti normali kno pad. I uv iangs atsiranda ilgos pseudofekalins balkvo atspalvio iskyros. Gijimas gali prasidti jau po 2 savai, bet dalis uv nepasveiksta net po keli mnesi, labai isenka ir ltai auga. Joms beveik visikai suyra kasa. Pagrindiniai pakitimai, atlikus histologinius tyrimus, stebimi kasoje, kur vystosi greita acinarini lsteli generalizuota nekroz, vedanti prie visiko egzokrinins liaukos dalies praradimo ir degeneruojan lsteli laupymosi pilioriaus prievartyje. Kituose organuose pakitimai nedideli. Stebimi degeneraciniai pakitimai irdies ir skeleto raumenyse. Diagnoz grindiama klinikiniais, patalogoanatominiais, epizootologiniais duomenimis ir virusologini tyrim rezultatais. Atskirti atlantini lai kasos lig nuo virusins kasos nekrozs (KL nuo IKN) galima pagal histologin lyg. Kovos su liga bdai nesukurti. Reikia stengtis nesukelti streso ja
unikliams perkeliant juos jros vanden.
unikliams perkeliant juos jros vanden. Privaloma vykdyti vis sveikatinimo priemoni kompleks. 3.1.8. poskyris. Atlantins laios infekcin anemija Atlantins laios infekcin anemija (ALIA, Infectious salmon anemija, ISA) mi, sunkios eigos jauno amiaus lai liga, kuri lydima stiprios anemijos ir aukto uv gaiimo lygio. Ligos sukjas apvalkalinis RNR-genomo virusas, kurio skersmuo 45-130 nm santykinai priskirtas ortomikso virusams. Neseniai virus pavyko iskirti i sergan uv naujo pastoviojo lsteli junginio SHK-1, kuris gautas i atlantins laios galvos pumpuro. Kiti ibandyti laiini uv lsteli junginiai (AS, RTG-2 ir CHSE-214) virusui nejautrs. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Pirm kart nustatyta viename i pietvakari Norvegijos ki, liga iplito daugiau nei 100 uvininkysts ferm. Ji laikoma viena i labiausiai atlantinms laioms pavojing lig ir sukelia dideli nuostoli produkcijai. Paprastai jaunikliai suserga prajus tam tikram laikui po j perklimo jros vanden. Gaiimas siekia 50 %, taiau kai kada pasiekia 100 %. Manoma, kad ivestins kumos S. truttaL. ir vaivoryktiniai uptakiai formuoja infekcijos rezervuarus jroje. Eksperimentinio ukrtimo metu ios uvys nesusirgdavo, bet ilg laik (kumos daugiau nei 7 mnesius) buvo virusneiotojos ir perduodavo lig su jomis kontaktavusioms atlantinms laioms. Viruso pernejais yra irklakojai viagyviai Caligus elongatus ir Lepeophtheirus salmonis, parazituojantys ant lai kno paviriaus. Natraliomis slygomis infekcijos vartais yra iaunos, toliau virusas patenka uvvidaus organus, labiausiai pakenkdamas kraujagysli endotelio lstelms, inkst hemopoetinio audinio lstelms ir limfocitams. Jis randamas kraujyje, gleivse ir arnyno turinyje. Liga daniausiai iprovokuojama esant stresiniams veiks
niams. Liga apibdinama pagal iuos simpt
niams. Liga apibdinama pagal iuos simptomus: odos patamsjimas, takins kraujosruvos ant odos, stipri iaun anemija ir vidaus organ egzoftalmija, ascitas, kepen ir blunies padidjimas ir prisipildymas krauju, arnyno gleivins prisipildymas krauju, petechijomis visceraliniame riebaliniame audinyje. Atliekant histologinius tyrimus, randama ALIA bdinga idininhemoragin kepen nekroz. Blunyje pastebimos hemosiderino nuosdos. Pastebima leukopenija ir eritropenija (hemotokritas nukrits emiau negu 10), padids nesubrendusi ir degeneruojan eritrocit kiekis, seruminio baltymo sumajimas. vairi gamtini populiacij laios atsparumas ALIA turi daug variant, taiau yra nuomon, kad atsparumo selekcija neisprs problemos, o tik j umaskuos, todl vargu ar leis isivaduoti nuo viruso neiojimo. Diagnoz grindiama klinikiniais, patalogoanatominiais, epizootologiniais duomenimis ir virusologini tyrim rezultatais. Nustaius lig, kiuose skelbiamas karantinas ir uvys juose sunaikinamos. Norvegijoje, rinse lai fermose, kovos su ant laios parazituojaniais irklakojais viagyviais metu uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas praktikuojama leisti vietin guban (Labridae), todl kad pastarasis juos naudoja maistui. Tai, matyt, galima vertinti kaip biologin ligos profilaktikos b. 3.1.9. poskyris. Atlantins laios papilomatozPapilomatoz (Atlantic salmon Papillomatosis, ASP) virtimo rituoliais stadijos atlantini lai navikin liga, kuriai bdingas daugybini ikili epidermini naujadar(papilom) atsiradimas ant uvies kno paviriaus. Svarstymai apie virusin papilomatozs etiologij vyksta seniai, bet iskirti virus i steli paslio nepavyksta. Tyrimai elektroniniu mikroskopu dav arba neigiamus, arba prietaringus rezultatus. Elektroniniu mikroskopu papilomos audiniuose buvo rastas herpes
virusas. Buvo stebima viruso morfogenez
virusas. Buvo stebima viruso morfogenez lstels branduolyje ir citoplazmoje bei didels virion sankaupos tarplstelinje erdvje. Virusas yra 110 nm skersmens, vilktas iorinkapsido apvalkal. Erdv tarp j upildo tankus elektron apvalkalas. Bendrasis viriono skersmuo 200-250 nm. Bandymas izoliuoti virus i papilomos audinio lsteli jungini ASE, RTG-2, CHSE-214 IR CHH-1 buvo neskmingas. Etiologinis iskirto viruso vaidmuo nenustatytas. Liga aptinkama Suomijoje, vedijoje, Norvegijoje, Didiojoje Britanijoje, Rusijos iaurs vakaruose, pastebta iaurs Amerikoje. Liga daniausiai pasirodo liepos pabaigoje, o pik pasiekia rugsjo mnes. Gamtinse populiacijose lai sergamumas nedidelis apie 1 %. Auginant dirbtiniu du aprayti atvejai, kurie ap 90 % uv, o nugaio 50 % uv. Ligai neatsparios atlantins laios. Aprayti treiame vaivoryktini uptaki papilomatozs atvejai jros uvidse. Kitoms laiinms uvims liga nenustatyta. Labiausiai laia paeidiama virtimo rituoliais periodu (pirmameiai treiameiai). Ilgesnis rituoli laikymas glame vandenyje, juos paauginant uvininkysts kiuose, kelia sergamumo augim. Danai papilomatozs aukomis tampa nyktukiniai patinai. Matyt, hormoniniai pakitimai organizme, kurie lydi virtimo rituoliais ir lytinio brendimo procesus, maina uvies pasiprieinim ligoms, daro j paeidiam. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Suaug individai serga retai, taiau lai rudeninio jimo nert metu, buvo aptinkami paeisti reproduktoriai. Turint galvoje herpes viruso sugebjim ilgai ilikti neiotojo organizme ir vertikal perdavim, galima tiktis, kad infekcijos altinis bus sergantys subrend individai. Papilomos yra pusiau sferins formos dariniai, kuri auktis 3-4 mm, skersmuo, paprastai, iki 10 mm. Jos pavirius nelygus, balkvai pilkvo arba
ydrai pilkvo atspalvio, kartais perpil
ydrai pilkvo atspalvio, kartais perpildytas arba imargintas petechijomis. J gali bti bet kurioje kno vietoje, bet danai isidsto ant uodegos stiebo nugarins dalies, ant uodegos ir kit pelek bei ant j pagrindo. Histologikai naujadarai atrodo kaip tipikos papilomos. Tai daug kart pastorinti (dl epitelini lsteli ivejimo) epidermio plotai, kuri vidauga dermos puraus jungiamojo audinio vijos, turinios kraujo kapiliarus. Papilomos epidermini lsteli pastorjime iskiriamgausi mitozi, gleivini lsteli, paprastai, nra. Ruden, vandens temperatrai nukritus iki 6 C ir emiau, stebimas papilom irimas ir sunykimas. J vietoje neretai lieka kraterius panaios opos, apnuoginanios skeleto raumenis. Jeigu jos gyja ltai ir atsiranda antrins bakterins ir grybelins infekcijos, lig lydi nusilpusi uv gaiimas. Kovos su liga bdai nesukurti. Auginant uvis, rekomenduojama vengti streso, kuris kyla dl per didelio veisimo tankio, vandens temperatros svyravimo, maitinimo rimo sutrikim, ir trumpinti jaunikli laikymo glame vandenyje terminus. Perklus rituolius jros vanden, vis uvininkysts inventori ir talpas atidiai idezinfekuoti. 3.1.10. poskyris. Laiini uv odos opin nekrozLaiini odos opin nekroz (LOON, Ulcerative dermal necrosis, UDN) tai sunkios eigos subrendusi lai liga, daniausiai isivystanti rudenjimo nert metu ir apibdinama pagal specifini op ant uvies kno atsiradim ir didel mirtingum. Ligos etiologija vis dar neiaikinta, taiau daugelis tyrintoj mano j esant virusine. Liga kontaktin ir perduodama per vanden. J ne kart atk injekcij bdu, uvims bebakteriniu (0,2 mkm) paeist odos plot audini filtratu. Tiriant elektronins mikroskopijos du paeistas odos plot lsteles, citoplazmoje buvo rastas tankus elektron, panai virusus, uv sveikata, ligos j prevencija ir gydyma
s didelis daleli kiekis. Dale
s didelis daleli kiekis. Dalels yra sferins arba ikosaedrins formos, 30-33 nm skersmens. Jos sudar keli deim daleli, apsupt membrana, telkinius arba buvo laisvai isibarsiusios citoplazmoje. Sveik uv audini mginiuose daleli nebuvo rasta. Rastasis agentas buvo priskirtas pikorno virusams. Tuo pat metu tyrintojai buvo pakankamai atsargs dl ivad apie viruso buvim, pripaindami, kad panai form taip pat gali turti glikogeno beta dalels. Rastdaleli ligos vaidmuo liko neinomas. domu, kad per paskutiniuosius penkerius metus pas vairi ri uvis, turinias centrins nerv sistemos paeidimo simptomus, rasta daug panaiagent, kurie po speciali tyrim buvo priskirti noda virus eimai. Pirmiausiai aprayta Didiojoje Britanijoje XIX amiaus pabaigoje ir XX amiaus pradioje, liga su nauja jga prasiver Airijoje 1964 m., o netrukus buvo uregistruota Didiojoje Britanijoje, kotijoje, Pranczijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, veicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, vedijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Tiktina, yra ir Rusijoje. Ligai neatspars lytikai subrend migruojan ir ia gyvenan atlantini lai, kum, maiau vaivoryktini uptaki individai. Panai liga aptinkama ir kirliuose bei peladse. Natraliuose vandens telkiniuose liga stebima ruden, tarp nerti besiruoian lai, paprastai, esant 10 C ir emesnje vandens temperatroje. Jau i jros plaukianios laios turi tipikus paeidimus. Liga tsiasi ir glame vandenyje. kiuose, turiniuose savo reproduktori bandas, liga tsiasi kelet mnesi altuoju met laiku. Matyt, hormoniniai uv organizmo pakitimai prie nert ir vandens temperatros sumajimas, yra lig provokuojantys veiksniai. Eksperimentinmis slygomis liga vystosi ir esant 15 C temperatrai. Usikrtus kontaktiniu du, inkubacinis periodas trunka 3 paras.
Majant temperatrai, jis ilgja. Sergani
Majant temperatrai, jis ilgja. Serganios uvys atsiskiria nuo bandos ir susirenka ramesns tkms vietose. Kai kuriuose individuose matomas padids jautrumas ir judesi koordinacijos sutrikimas (verlus plaukiojimas prie pat vandens paviriaus ir iokimas i vandens, sukimosi judesiai). Opiniai paeidimai vystosi ant vairi kno viet, taiau daniausiai ant vynais nepadengt viet galvos, iaunini dangteli, riebalinio peleko. Pirmasis matomas poymis plon, tamsios spalvos, keli milimetr skersmens ied arba pusiedi atsiradimas. Ikart po to, ied viduje pradeda augti balkvai pilkvi, taip pat iedo formos dariniai parazitiniai grybai. Po to ieduv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas viduje atsiranda gerai vandenyje matomi nedideli, pilkvi, 1-3 mm skersmens ploteliai, kurie pamau didja iki keleto centimetr. iuopiant jie iurkts, vadinasi, toje vietoje nebefunkcionuoja limfins lstels, iiro epidermis. ioje stadijoje nedidels opos gali ugyti. Sunkiais atvejais paeidiama pamatin membrana ir opa pagilja, apimdama derm ir raumenis, l to atsiranda hemoraginiai reikiniai ir intensyvus saprolegnini gryb augimas. Kai atsiranda daug ir dideli op nugaitama. Suserga 2040 % ir daugiau procent uv, tokie pat ir nugaiimo parametrai. Aprayti atvejai, kai nugaio 100 % kio reproduktori. Kovos priemons skirtos infekcijos plitimo sustabdymui ir taikomos profilaktiniveterinarini bei sanitarini reikalavim laikymuisi. Nedideli op stadijoje teigiamas efektas stebimas panaudojus fungicidinius preparatus. 3.2. poskyris. Bakterins uv ligos 3.2.1. poskyris. Furunkulioz Labai rimta lai ir uptaki auginimo problema yra furunkulioz ukreiama liga, inoma Vakar Europoje nuo 1894 met, JAV diagnozuojama nuo 1902 met. Dabartiniais laikais yra paplitusi ir registru
ojama visame pasaulyje. Rusijoje gamtini
ojama visame pasaulyje. Rusijoje gamtinis ios ligos idinys yra Tolimuosiuose Rytuose. Ligos sukjas Aeromonas salmonicida bakterija, priklausanti Vibrionaceae eimai. Tai trumpos, gramneigiamos, nejudrios lazdels formos bakterijos (kokoidai). Msos peptone, agaro, agaro D terpje, auga nedideli, drgn ikilim formos (S-forma) arba sustandjim lygiu paviriumi formos (R-forma) kolonijomis. Pirminio pasjimo kolonij augimas ltas (3648 valandos), optimali augimo temperatra 20-25 \r. Esant 37\r ir auktesnei temperatrai nebeauga. sos peptono buljoninje terpje kolonijos (R forma) auga ne terps paviriuje, bet prie dugno. Agaro terpje ir msos peptono buljono terpje, 2-4 augimo dienA. salmonicidauv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas bakterijos suformuoja rudos spalvos, besiskverbianias aplinkin terp vairaus spalvinio intensyvumo kolonijas. Yra silpnai rezistentikos antagonistinei saprofitinei augmenijai, todl reikia itin didelio atidumo perirint pirmin pasjim. A. salmonicida bakterijos turi citrochromoksidazs ir dezoksiribonukleinini (DNR) g. Terpse, turiniose gliukozs ir glicerino, auga iskirdamos dujas. Kitos fermentatyvins bakterijos charakteristikos gali varijuoti (bti kintamos priklausomai nuo slyg). Yra inomi trys bakterijos poriai: A. salmonicida subsp. salmonicida, A. salmonicida subsp. achromogenes ir A. salmonicida subsp. masoucida, kurios skiriasi savo virulentikumu, fermentatyvinmis ir pigmento formavimo charakteristikomis. A. salmonicida subsp. salmonicida nefermentuoja laktozs ir sacharozs, aktyviai iskiria rud, vandenyje tirp pigment ir sukelia mi furunkuliozs form, kai paeidiami uv vidaus organai. A. salmonicida subsp. achromogenes ir A. salmonicida subsp. masoucida neiskiria arba tai iskiria pigm
ent, fermentuoja sacharoz. Skirtingai nu
ent, fermentuoja sacharoz. Skirtingai nuo klasikinio A. salmonicida subsp. salmonicida tamo, Tolim Ryt tamai aktyviai iskiria rud pigment ir tuo paiu fermentuoja sacharoz. Dauguma laiini uv ri yra labai jautrios furunkuliozei ir, esant miai ligos formai, gali kristi iki 100 % auginam uv. Ligai taip pat jautrs yra sidabriniai karosai, karpiai, kuojos, kirliai, lynai, lydekos, eeriai, afrikiniai amai, grundulai, upins ns, sykai ir kitos lavandens ir akvariumins uv rys. Infekcijos altinis serganios uvys ir uvys bakterij neiotojos, kuri dl klinikiniligos poymi nebuvimo nustatyti yra nemanoma. I inkubavimo metu ukrst ikr isirita ia liga usikrtusios lervuts. Nustatyta, kad bakterijos nepatenka ikr vid, bet ukreia juos iorikai. Todl, jei isaugomas ikrus talpinan liauk paviriaus vientisumas, net i ukrstreproduktori galima gauti neukrstus ikrus. Furunkulioze uvys serga daniausiai pavasar ir ruden. Bet, esant palankioms lygoms, gali pasireikti ir rudens iemos laikotarpiu, o gamtoje laiinms uvims, migruojanioms upes nerti. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Ligos sukjas, esantis uv organizmuose bakterij neiotojose, suaktyvja esant nepalankiems aplinkos veiksniams, tokiems, kaip hipoksija ir ypa vandens temperatra. Senuv organizmuose bakterijos kaupiasi paprastai poodiniame audinyje, formuodamos bdingus iai ligai furunkulus, kurie pratr tampa ukrato altiniais. Vandenyje, turiniame maai organini priemaiA. Salmonicida igyvena ne daugiau kaip vien savait. Dumble gai ibti gana ilgai, o esant palankiai temperatrai netgi jame daugintis. Laikotarpiu tarp epizootij, bakterijos gyvena ir uv bakterij neiotoj inkstuose, bet bakterij platinimo su lapimu faktas iki iol nra patvirt
intas. Ligos inkubacinio periodo trukm
intas. Ligos inkubacinio periodo trukm priklauso nuo vandens temperatros ir uvfiziologins bkls ir gali trukti nuo dviej iki keleto savai. Furunkulioz ypa ukreiama liga, kuri gali pasireikti mia, ne tokia mia ir ltine forma. Ligos klininkini poymi pasireikimo intensyvumas priklauso tiek nuo ligos sukjo patekimo uvies organizm bdo, tiek nuo bakterij tam virulentikumo. Bakterijvirulentikumas, savo ruotu, priklauso nuo to, kiek ir koki jose yra lipopolisacharid, toksin, ferment ir kit patogenini faktori. Esant miai ligos formai, uv organizmuose vystosi septicemija, arnyno udegimas, inkst nekroz, hemoraginis kepen udegimas, miokardo ir vidins pilvo sienels audiniudegimas. Esant iai ligos formai, per kelet par krinta 80100 % uv. Kai kada pastebima ir aibin ios ligos forma, kai visos uvys krinta per kelet valand dl masins bakteriemijos, o klinikiniai ligos poymiai uvims net nespja pasireikti. tinei ligos formai, be septinio proceso, yra bdingas fliuktuojan plini(furunkul), upildyt eksudatu, nekrotizuotais audiniais, krauju ir bakterijomis susiformavimas uv poodyje ir raumenyse. Pratrkus tokiam furunkului, jo vietoje lieka opa su nelygiu kratu, kurios vietoje, jei uvis pasveiksta, susiformuoja tamsios spalvos randas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Darant patanatomin skrodim, matomi ie pakitimai: inkst nekroz su mazgeli formos bakterij kolonijomis, padidjusi ir patamsjusi blunis, takins kraujosruvos ant plaukiojamosios psls, iorini dangal, pilvapls ir raumenyse. Pas kritusius uptakius inkst hemopoetiniai audiniai bna visikai suir. Blunies struktra kinta i folikulinio audinio skaidulin. arnyno galinje dalyje ryks udegimo poymiai; paspaudus uvies pilv i anuso teka kruvinos iskyros.
Ligos diagnoz nustatoma remiantis kli
Ligos diagnoz nustatoma remiantis klinikiniais poymiais, patanatominio skrodimo duomenimis, bakteriologini tyrim duomenimis ir, esant reikalui, biologini mginiduomenimis. A. salmonicida, galima sakyti, gryname pavidale iskiriama i nepratrkusi furunkul, o esant septiniam procesui, i inkst, kepen ir kraujo. Furunkulioze ukrstuose atvir vandens telkini uvininkysts kiuose ir udarrecirkuliacini sistem uv fermose, kuriose auginamos prekins dvimets laios, skelbiamas karantinas, o kiuose, reprodukuojaniuose Ramiojo vandenyno lai por nustatomi apribojimai. Siekiant ivengti tolimesnio ukrato plitimo, sudaromas ir vykdomas gydomprofilaktini priemoni kompleksinis planas. Siekiant ivengti ligos patekimo sveikus kius per ikrus, ikrai yra apdorojami akriflavinu, formalinu arba jodinoliu. Gydant uvis, joms paeiliui dvi savaites su paaru kasdien duodami sulfanilamidiniai preparatai (120 mg vienam kilogramui uv mass), levomicetinas arba oksitetraciklinas(7,5 mg vienam kilogramui uv mass). Be to, kai kuriose usienio alyse naudojamos ir komercins vakcinos, kurias jau gamina ir pardavinja keletas firm. 3.2.2. poskyris. Aeromonoz Aeromonozs sukjai yra Vibrionaceae eimos vandenyje gyvenanios bakterijos, priklausanios Aeromonidae riai. Tai taksonominiu atvilgiu sudtinga bakterij grup, ir yra daugyb j klasifikacij pagal taksonominius poymius. Aeromonidae skirstomos septynias uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas pagrindines ris: A. caviae, A. schubertii, A. eucre- nophila, A. hydrophila, A. media, A. sobria, A. veronii. Tai gramneigiamos trumpos (1,21,8x0,6 mikrometro) lazdels su viena varomja uodegle lazdels gale, spor neformuoja ir nesikapsuliuoja (nors pastaruoju metu pastebimi pavieniai atvjai, kai ios bak
terijos formuoja kak panaaus kapsules
terijos formuoja kak panaaus kapsules). Taip pat tai yra oksidaz teigiamai reaguojanios aerobins bakterijos. Remiantis ilgalaikiais rus mokslinink tyrimais ir duomenimis, visos judrios Aeromonidae yra skirstomos tris grupes. Pirmoji grup tai vadinami obligatyviniai patogenai ypa ukreiamos bakterijos, ilaikanios savo virulentingum ilg laik (iki 14 met). ia bakterij grupe kontaktiniu bdu ukrstos bandomosios uvys krinta visos (100%). Antroji grup indukuot virulentingum turintys bakterij tamai, kurie tampa ukreiami esant tik tam tikroms aplinkos slygoms, arba perduodamos tiesiogiai i uvies uviai. Tokie tamai j iskyrimo metu gali bti labai virulentiki, bet pasjus juos ant dirbtinimaitinam terpi, bakterijos i dalies arba visikai praranda savo virulentines (ukreiamsias) savybes. Kontaktinis bandom uv ukrtimas ios grups tamais duoda neigiam rezultat uvys nesuserga. Treioji Aeromonidae grup tai natraliai vandenyje arba karpi arnyne gyvenanios bakterijos, neturinios virulentini savybi ir nesukelianios ukreiam lig. Aeromonoz registruojama visame pasaulyje ir ja gali sirgti vis ri uvys (r. paveiksl 3.2.2.1., 3.2.2.2. ir 3.2.2.3.). Kiek atsparesns iai ligai yra augals uvys ir karosai. vairaus amiaus uv sergamumui aeromonoze daugiausiai takos turi vandens temperatra ir kiek maiau kiti aplinkos faktoriai. mi ligos forma bna pavasar vasar, ruden susirgimas pereina ltin form. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 3.2.2.1. pav. Karpi aeromonoz. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 3.2.2.2. pav. Lai aeromonoz. 3.2.2.3. pav. Unguri aeromonoz. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Ligos ukrato altiniai yra serganios uvys
, uvys bakterij neiotojos, j lavonai
, uvys bakterij neiotojos, j lavonai ir iskyros. Ukrato perdavimo keliai yra vairs: tiesioginis sveik uv kontaktas su serganiomis; per ukrst vanden; per kls ir riavimo rang; per vandens paukius. Ligos pernejais gali bti ir kraujasiurbiai parazitai. Grsm ypa kelia nekontroliuojamas uvperveimas i ukrstki ir vandens telkini neukrstus. Palanks ligos kilimo veiksniai yra: staigus vandens atilimas, didelis uv tankis, rezistentikumo sumajimas dl streso ir nepilnaverio rimo, organini priemai buvimas vandenyje ir kiti vandens hidrocheminio balanso paeidimai, uv traumavimas. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 3 iki 30 dien. Inkubacinio periodo trukmpriklauso nuo vandens temperatros ir uv fiziologins bsenos. Persirgusios uvys gyja lygin imunitet. uvys serga mia, ne tokia mia ir ltine aeromonozs forma. mi ligos forma (arba ascitin forma) daniausiai bna pavasar vasar ir iai ligos formai bdingas masinis uv kritimas. Liga pasireikia seroziniu-hemoraginiu odos paviriaus udegimu su vairaus dydio ir formos kraujosruvomis, vandenlige, pilvo ptimu. Pas serganias uvis pasiiauia vynai, ivirsta akys; bevynms uvims ir veidrodiniams karpiams po odos paviriumi formuojasi psls (vezikulai, upildyti permatomu, kartais kraujuotu skysiu). Pelekai rykiai raudonos spalvos, patin. Kai kurioms uvims ieinamoji anga ikyla kno paviriuje konuso forma. Serganios uvys ne tokios judrios, laikosi vandens telkini ar talp pakraiuose ir paviriuje, silpnai reaguoja iorinius dirgiklius. Sutrinka judesi koordinacija. Prie kritimuvys leidiasi ant vandens telkinio ar talpos dugno ir ten va. Skrodiant kritusias uvis, j pilv ertmje randamas didelis kiekis skaidraus gelsvo arba rausvo skysio, matomas peritonitas, vidaus organ sukibim
as tarpusavyje, arnyno katarinis-hemor
as tarpusavyje, arnyno katarinis-hemoraginis udegimas, kraujo susitelkimas parenchiminiuose organuose. Kepenys gelsvos, alsvos arba tamsiai pilkos spalvos, su nekrozs idiniais atskirose organo dalyse (marmurin nekroz). Tulies psls perpildytos, blunys padidjusios 1,5-2 kartus, tamsiai uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas vynins spalvos. Plaukiojamosios psls kraujagysls isipltusios, irdies perikarde takins kraujosruvos. Ne tokia mi ligos forma gali kilti bet kuriuo met laiku, bet daniausiai pavasar ir vasar. Serganioms ia ligos forma uvims yra bdingas ascitas, serozinis-hemoraginis dermatitas, op atsiradimas odos paviriuje. Pasitaiko gilumin raumenini audini nekroz, kai no paviri isikia kaulai ir uv vidaus organai dl pilvo sienels raumen suirimo. Bna ir pelek nekroz su tarpspindulins pls suirimu. tin arba opin ligos forma daniausiai isivysto vasaros antrojoje pusje ir ruden. Liga, paprastai, gerybins formos, kai klinikiniai jos poymiai ireikti labai silpnai. Esant ltinei aeromonozs formai, odos ir jungiam audini bei pelek paviriuje atsiranda udegimo idiniai ir opos, kurioms ugijus (arba gyjant) j vietoje lieka randai. Patologoanatominiai pakitimai, paprastai, matomi silpnai. Daniausiai pastebima neymi virkinamojo trakto gleivins hiperemija, kepen anemija, tulies psls padidjimas, inkstpatinimas, pilvo ertms vidaus organ suaugimas. Mokslininkas V. eperklausas apra du galimus usikrtmo aeromonoze kelius: endogenin (per virkinim trakt) ir egzogenin (per iaunas ir paeist kno paviri). Usikrtus iais bdais galimos visos trys ligos eigos formos. Usikrtus endogeniniu keliu, liga prasideda arnyno sieneli gleivinje. Bakterijiskiriami toksinai ir baltymus veikiantys enzimai jas suardo. arnyno si
eneli raumeninis audinys tampa plonas i
eneli raumeninis audinys tampa plonas ir permatomas. arnyn upildo gleivs, kurios isiskiria per anus. liau bakterijos per arnyno kapiliarus patenka uv kraujotakos ir limfos sistem. Bakterijos ir j toksinai kaupiasi kepenyse ir sukelia intensyvi io organo degeneracij, kuri pasireikia udegimini ir nekrotini zon atsiradimu. Kepenyse atsiranda trombai, pilvo ertmprisipildo gelsvo arba rausvo ascitinio skysio. Prie uviai krintant, skysio gali atsirasti ne tik pilvo ertmje, bet ir poodiniuose audiniuose, o tai sukelia toki klinikini poymi, kaip pasiiau vynai, iverstos akys, poodinio audinio gumbai, atsiradim. Usikrtus egzogeniniu keliu, ligos poymiai irykja v pavasar ir vasar. Mikrobai patenka uv organizm per odos paeidimus, atsirandanius dl uv gaudymo, perneimo ar uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas iavimo, per dlikandim vietas, opas ir ektoparazitus, kurie gali bti ligos neiotojais. Odoje atsiranda ikilimai (gumbai), upildyti gelsvu skysiu. Skysio sudtyje yra kraujo lsteli ir bakterij. Vliau ukratas iplinta aplinkinius raumenis, kuriuose atsiranda gils pliniai, atveriantys vidaus organus ir uv kaulus bei galintys pratrkti kno paviri. Ligos eigoje, kokia forma ji bepasireikt, bakterijos yra paplitusios vandenyje ir veikia visas ukrstame vandens telkinyje esanias uvis tol, kol jos visos usikreia ir perserga, ir pasveiksta, arba va. Persirgusi uv vidaus organai ir arnynas gali bti suaug, galvos deformuotos, gali ti be aki, ikrypusiu stuburu, buvusi op vietose odos paviriuje atsiranda pastebimi, tamsios spalvos randai. Persirg ia liga karpiai vystosi ir auga daug liau, nei neusikr ir nesirg. Aeromonoz nustatoma remiantis klinikiniais poymiais, patologoanatomini ir bakteriologini tyrim d
uomenimis. Ligos metu suk pasti ant augi
uomenimis. Ligos metu suk pasti ant auginimo terpi galima i parenchimini uv organ. Daniausiai ten uauga vieno tamo bakterijos, priklausanios pirmajai arba antrajai aeromonid grupei. Uaugint bakterij virulentingumas nustatomas atliekant DNR analiz arba biologini bandini ukrtimo bdu. uvininkysts kis arba jo dalis, kuri vandens talpose ar telkiniuose nustatyta pirmosios bakterij grups sukelta aeromonoz, skelbiamas ukrstu ir karantinuojamas. Planuojant profilaktines ir gydomsias priemones, kurios vykdomos karantino metu, siekiama lokalizuoti ligos idin ir neleisti ligai iplisti u karantinuojamos teritorijos rib. l gydymo tiksl, uvis eriama paarais, kuri sudtyje yra nitrofuran (furazolidono, furtino, furadonino), antibiotik (biomicino, levomicetino, dibiomicino, bacilichino, vetdipasfeno) arba paarini antibiotik (biovito, kormogrizino, biovetino ir kt.). Siekiant parinkti kuo veiksmingesn preparat, nustatomas iskirt bakterij tam jautrumas ivardintiems preparatams ant pasjim auginimo terpse. Jei nustatomos antrojo arba treiojo tipo Aeromonidae bakterijos, koki priemoni imtis kolegialiai nusprendia veterinarijos specialistai, laboratorij darbuotojai ir uv auginimo kio administracija. Suplanuojamas ir vykdomas gydom-profilaktini priemoni komplekasas, kuriuo siekiama pagerinti vandens telkinio hidrochemin reim, sumainti vandens ir uvies uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas ukrstum bakterijomis. Siekiant inaikinti bakterijas vandenyje, jis apdorojamas dezinfekuojamaisiais preparatais chlorkalkmis, negesintomis kalkmis ar hipochloritu. Aeromonozs profilaktikai kiuose ir vandens telkiniuose, kuriuose buvo sergama aeromonoze, yra vykdomas ichtiopatologinis monitoringas, vandens telkiniai periodikai apdorojami
negesintomis kalkmis. uv atsparumui did
negesintomis kalkmis. uv atsparumui didinti, jos eriamos paarais su specialiais rezistentikum pagerinaniais priedais, tokiais kaip DON, Subalin (Ukrainos gamyba) arba krotonolaktonu. Pavasar, kiuose suriuojant reproduktorius, jiems pilvo ertm injekuojamas dibiomicinas (su ekmolinu arba vazelino aliejumi). Pastaruoju metu geri rezultatai gaunami ir vakcinuojant reproduktorius Rusijoje gaminama vakcina -2. 3.2.3. poskyris. Pseudomonoz Pseudomonoz tai bendras ligos, kuria serga iltavandens, altavandens ir akvariumins uvys, pavadinimas. Lig sukelia bakterijos, gyvenanios dirvoemyje ir sriame bei glame vandenyje. Pseudomonoz sukelia virulentiniai bakterij tamai, priskiriami Pseudomonas giminei, ketvirtajai grupei. Karpini uv pseudomonoz daniausiai sukelia Pseudomonas fluorescens, Ps. putida, Ps. cyprinisepticum, Ps. inteslinalis, Ps. dermoalba; laiini uv Ps. fluorescens ir Ps. chlororaphis; unguri Ps. aureofaciens, Ps. anguilliseptica. Kiekviena i ivardytbakterij ri gali sukelti lig tiek viena pati, tiek su kitais savo ar ne savo grups mikroorganizmais (kombinuot infekcij). Pseudomonas gimins bakterijos gramneigiamos, tiesios, oksidazs atvilgiu teigiamos bakterijos. Dauguma ri judrios, kai kurios nejudrios. Spor nesudaro, bet kai kurios rys gali inkapsuliuotis ir iskirti gelsvai ali fluorescuojant pigment. Tai bdingiausia Ps. fluorescens var. capsulata ries bakterijoms. ios ries bakterijos nejudrios lazdels, formuojanios tvirtas kapsules. Pasjus jas ant maitinam terpi Petri ktelse, augdamos jos ilipa ant lkteli dang tarsi si sruogos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Psedomonozei jautrios beveik visos glavandeni ir jrini uv rys. Tvenkinikiuose iemojimo laikotarpiu ia liga serga
karpiai, paprastieji ir margieji plaiak
karpiai, paprastieji ir margieji plaiakakiai (r. paveiksl Nr. 3.2.3.1.). 3.2.2.3. pav. Karpio pseudomonoz. iemojimo (maesniuosiuose) tvenkiniuose daniausiai i liga pasireikia mia forma. Liga atsiranda kritus vandens temperatrai rudens vasaros laikotarpiais, bet daniausiai pasireikia antroje tvenkinini uv iemojimo laikotarpio pusje (saus kov), ir sukelia masinuv kritim. Mailius gali kristi 3040 %. prasta, kad maili vadoje paeidiamiausi yra stambiausi individai. Pavasar, perklus uvis ganyklinius tvenkinius, liga paprastai ugsta. Kai kuriuose uvininkysts kiuose, netvarkingai ir nekontroliuojamai naudojaniuose antibakterinius preparatus, liga gali pasireikti ir vasaros laikotarpiu. Tokiomis slygomis liga daniausiai sukylia. ias bakterijas pastaruoju metu daugiausiai nustato uvininkysts ki tvenkini ir vandens talp vandenyje vasar. Bakterijas dengianios kapsuls gan patikimai saugo ias uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas bakterijas nuo kiuose naudojamprastini antibakterini preparat, dl to Ps. fluorescens var. Capsulate bakterijos danai nukonkuruoja ir istumia i vandens telkini kitas, nepatogenines saprofitines bakterij ris ir uima dominuojan pad vandenyje, stipriai pablogindamos toki vandens telkini epizootin bkl. Infekcijos altiniais yra serganios ir persirgusios uvys, bei neverslins (iuklins) uv rys, gyvenanios uvininkysts ki vandenyse. Ligos ukrato pernejais gali bti ir ektoparazitai (ds, kopepodai). Usikrtusios pseudomonoze uvys silpnai reaguoja iorinius dirgiklius ir chaotikai plaukioja vandens telkini paviriuje, vengdamos artintis prie viet, kuriose vandens telkinius patenka vieias vanduo. Kaip ir aeromonozs atveju, patologin proces uv organizmuose sukelia endotoksina
i, isiskiriantys i uvusi bakterij au
i, isiskiriantys i uvusi bakterij autolizs proceso metu. Serganioms uvims bdingas iverstakumas, pilvo ptimas, pasiiau vynai. vynpaiauimo vietos gauna tamsesn, gelsvai alsv atspalv. Pilvo ir krtins pelek pagrinduose ir ant iaun dangteli atsiranda takins arba idinins kraujosruvos. Pjautuvo pavidalo pakraujavimai gali atsirasti ir uv akiduobse. Akys gali bti iokusios i akiduobi dl po akiobuoliais ligos metu susikaupusi skys spaudimo. Kno paviriuje atsiranda smulkios opos, kuri dugnas pilkvos, o kratai raudonos spalvos. Ligos eigos metu ios opos gali didti ir pratrkti, suformuodamos kno paviriuje gilius kraterius. Sergan uv iaunos anemikos, baltai pilkos spalvos. Pilvo ertmje kaupiasi opalescuojantis arba kraujuotas eksudatas. Inkstai patinsta ir pabla, kepenys blykios, alsvo atspalvio. Blunis labai padidjusi, tamsiai raudonos spalvos. arnyne paprastai matomas udegimas, analin anga kno paviriuje ikili. Paspaudus uvies pilv, per analin ang gali itekti gelsvos gleivs arba kraujuotos iskyros. Ligos diagnoz nustatoma remiantis bakteriologiniais tyrimais ir biologini mginiduomenimis, klinikiniais poymiais, patologoanatomini skrodim rezultatais ir epizootiniais duomenimis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Nustaius uvininkysts kyje pseudomonoz, dl ios ligos jis skelbiamas nepalankiu (ukrstu), nustatomi apribojimai uv perneimui, udraudiamas uv iveimas ir veimas uvivaisos tikslais. Ligos likvidavimui sudaromas ir vykdomas kompleksinis melioracini, uvivaisos, veterinarijos-sanitarijos priemoni planas. Serganioms uvims gydyti rekomenduojama naudoti antibiotikus, prie tai nustaius lig suklusiPseudomonas tamjautrum antibiotikams. Antibakterini preparat davimas su paaru karpiams
nerekomenduotinas, nes karpiai esant e
nerekomenduotinas, nes karpiai esant emai vandens temperatrai beveik nesimaitina. 3.2.4. poskyris. Kitos uv ligos, kurias sukelia aeromonidai ir pseudomonas gimins mikrobai lavandeniai unguriai serga raudonlige, kuriai esant, ungurio knas paraudonuoja, odoje ir raumeniniame audinyje atsiranda didjanios opos. Lydekos, sykai, karpins ir eerins glavandens uvys serga dtlige. Liga pasireikia pavasar arba vasaros pradioje. Ant sergan uv odos, tose vietose, kur netenkama vyn, irykja ds su baltos spalvos nekrotizuot audini apvadu, kuri paviriuje suyra odos pavirius ir atsiveria raumenys. Lydekoms isivysto aplink iaunas ir akis esan audininekroz. Bakterinis pelek puvinys pasitaiko pas karpini ir laiini eim bei akvariumines uvis. Serganioms uvims atsiranda progresuojanti pelek erozija, kuri baigiasi visiku jsuirimu. Pirmiausiai irykjantis io susirgimo poymis balta linija pelek kratuose, plintanti pelek pagrind link. Tolimesnje susirgimo stadijoje pelek kratai tampa nelygs dl minktaudini irimo tarp pelek spinduli. Degeneracinis procesas tsiasi iki visiko pelek sunykimo. Jei paeidiamas uodegos pelekas, jis taip pat sunyksta visikai ir jo vietoje lieka tik randas (big). Ligos pasekmi sunkumo lygis kinta priklausomai nuo iors slyg. Pvz., viename JAV uvininkysts glavandeniame kyje liga paeid 750 tkstan vienet prekini uv vien dl uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas to, kad tvenkiniai buvo sujungti nuoseklia vandens pratekjimo sistema, ir laiku nesiimant priemoni, ukratas greitai iplito visuose kio vandens telkiniuose. Liga danai serga laiins uvys, bet pastaruoju metu laiini uvkiuose i liga gauna epizootijos poymi. Ligai atsirasti ir plisti padedantys veiksniai gali bti uvims nepalankios iori
ns aplinkos slygos, nepilnavertis ir pra
ns aplinkos slygos, nepilnavertis ir prastas maitinimas, netinkama vandens temperatra tam tikrai uv riai auginti. Nekrotizuoti plaukmenys tampa vartais kitoms ukreiamosioms ligoms patekti uv organizmus. Pseudomonas chlororaphis ries bakterijos paeidia ketos mailiaus iaunas. Ps. anguilliseptica sukelia hemoragin stomatit glavandeniams unguriams ir suformuoja ant j bdingas iai ligai subepidermines dmes. Lig diagnozavimas paremtas ligas sukelian mikrob tam igryninimu ir identifikavimu. Vis i lig profilaktins priemons remiasi grietu veterinarini-sanitarini ir technologini uv auginimo priemoni plano vykdymu ir uvims stres sukelian veiksnimaksimaliu vengimu. 3.2.5. poskyris. Vibrioz Vibrioz ukreiamoji liga, kuria serga laiins uvys, unguriai ir kitos baseinuose ir vandens talpose su druskingu ir jros vandeniu auginamos uvys. Ligos sukjai Vibrio gimins mikrobai. Geriausiai ityrintas yra lig sukeliantis V. anguillarum tamas. ios ries vibrionai randami vandenyje, dumble, taip pat jriniame vandenyje gyvenan gyv ir organizm virkinamajame trakte bei kno paviriuje. Tai maos, iek tiek lenktos formos lazdels su vienu silelio formos plaukmenimi no gale. Bakterijos halofitins, gramneigiamos, oksidazs atvilgiu teigiamai reaguojanios fakultatyvins anaerobs. Turi baltymus ardan ir hemolitini ferment, jautrios pteridininiam agentui (0/129). Normaliai ioms bakterijoms augti yra btinas NaCl tam tikras kiekis (1,5-uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 3,3 %) vandenyje, ir tuo paiu maa katijon Mg++, Ca++, Na+ koncentracija. Glame vandenyje bakterijos sta. uv ligas sukelia ir V. parahaemolyticus, V. alginolyticus bei V. Ordalii tamams priklausantys vibrionai. Liga registruojama daugelyje pasaulio valstyb
i, kur auginamos laiins uvys, unguri
i, kur auginamos laiins uvys, unguriai ir kitos, neglavandens uv rys. Auginant vaivoryktinius uptakius glame vandenyje, ligos sukjas persiduoda naudojant viei (nepasterizuot) jrini uv far uvrimui. Ligai kilti palanki vandens temperatra 15 \r ir daugiau laipsni Celsijaus, pH daugiau kaip 8,0; deguonies kiekis vandenyje sumas; vandenyje yra daugiau kaip 2 mg/litre organins kilms priemai ir daugiau kaip 1 mg/ litre azoto. Lietuvai artimose alyse vibrioz registruojama Suomijoje ir Rusijoje, daugiausia Suomijos lankoje esaniuose laiini uv auginimo aptvaruose kiuose. Labiausiai ligai jautrs yra uptaki ir kit laiini uv imetukai. Kuo vyresnio amiaus uvys tuo didesnis atsparumas vibriozei. Auginant uv aptvaruose jriniame vandenyje, ligos atveju uvkritimas gali siekti 70100%, tuo tarpu glavandeniuose kiuose maiau kaip 450 %. Pagrindinis ukrato perdavimo kelias yra horizontalusis: per paarus (alias jrini uvfaras, ukrstas vibrionais), vanden ir tiesiogin sergan uv kontakt su sveikosiomis. Pateks uvies organizm, ligos sukjas tekaniu krauju yra ineiojamas po visus organus ir sukelia septicemij. uv vidaus organuose prasideda seroziniai-hemoraginiai udegimai ir degeneratyviniai-nekrotiniai pakitimai. Inkubacinio ligos laikotarpio trukm priklauso nuo vandens temperatros ir gali bti nuo 3-5 iki 14 dien. Vibrioze sergama mia forma, uv kritimo procentas didelis, kartais be joki matom klininkini ligos poymi. Kartais ligos forma gali bti ir ltin, kai uvorganizme vibrion iskiriamas hemolizinas sukelia anemij. Klininkiniai ligos poymiai nepastovs, bet daniausiai pastebimi bdingi iai ligai poymiai yra kraujosruvos, opos ir nekrozs sergan uv k paviriuje. Unguriams atsiranda odos udegimai ir kraujosruvos o
dos paviriuje, pelek ir analins angos
dos paviriuje, pelek ir analins angos hiperemija, kno paviriuje atsiranda opos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Vaivoryktiniai uptakiai epizootinio ligos proceso pradioje va masikai be pastebim ligos klinikini poymi. uvys neima paaro, bna maai judrios. Ligos eigos metu liau atsiranda vyn pasiiauimas ir hipereminiai 2,5-3,0 cm skersmens bei iki 0,5 cm ikilumo gumbai kno paviriuje. Vliau i gumb vietoje susiformuoja tamsiai raudonos opos. Nugaros pelek kratai apyra (nekrotizuojasi), kai kurioms uvims isipuia pilvai. Atlantinms laioms nustatomi poymiai didelio ploto kraujosruvos vidaus organuose ir raumenyse (Hitros liga arba altavanden vibrioz). Laioms ligos sukju yra Vibrio salmonicida tamas. Liga kyla esant emai vandens temperatrai. Gelsvapelekms uvims, auginamoms Azijos alyse vibrioz pasireikia kraujosruvomis ir nekrotiniais procesais odoje ir raumenyse, pelek suirimu, aki patamsjimu ir hiperemija. Ayu ries uvims ir jriniams kariams, sergantiems ia liga, bdingi septiniai procesai. Plekninms uvims atsiranda opos ir anemija, saidoms nekrotiniai odos paeidimai ir kraujosruvos arnynuose. Menki k paviriuose ikart u galvos atsiranda viesios dmels, vliau virstanios vairaus dydio ir gylio opomis hemoragizuotais kratais, kuri vidus upildytas pilkvai gelsva nekrotine mase. Kai kurie nekrotiniai idiniai bna giliai po kno paviriumi ir panas pustulas. Peritonito nebna, nors kartais pilv sienels prakira vid dl nekrotini proces. Kai kurioms uvims pasitaiko arnyno gleivins udegimas. Vidaus organai atrodo nepakit. Ketoms, kuprms, iavyioms ir lydekoms, susirgusioms ia liga, atsiranda paraudimai prie pelek pagrind ir k onuose, nekrotiniai idiniai raumenyse, nedidels kraujosruvmel
s ant iaun dangteli ir burnos ertmje, k
s ant iaun dangteli ir burnos ertmje, kraujingi ir pereinamieji pliniai, irdies raumens, iaun ir pilv sieneli kraujagysli tromboz, galins virkinamojo trakto dalies udegimai. Lydekoms udegiminiai procesai vystosi po oda, kartais raumenyse ir seroziniuose audiniuose. Kepenyse kartais pastebima hiperemija ir nekrotiniai koaguliuojanytys idiniai. Ligos diagnoz nustatoma remiantis bakteriologine analize ir epizootiniais duomenimis, taip pat klinikiniais poymiais ir patologoanatominio skrodimo metu nustatyt pakitimorganizme duomenimis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Ligos sukjas beveik gryname pavidale yra iskiriamas i kraujo, kepen, inkst, blunies ir plini ivardytuose organuose. Ligos sukjo virulentingumas nustatomas biologinibandym metu. ukrat injekuojant tiriam, sveik, iai ligai neatspari uv ri individpilvo ertm. Greitam vibriozs diagnozavimui naudojamas specialus eritrocitinis antigenas. iuo atveju, naudojamas tiriam dl ligos uv kraujo serumas, kur sujungus su eritrocitiniu antigenu laukiama agliutinacins reakcijos, jei liga yra. uvininkysts kiuose, kuriuose diagnozuojama vibrioz, vedami apribojimai ir planuojamas bei vykdomas sveikatinimo, veterinarini-sanitarini bei administracinikinipriemoni, kuriomis siekiama likviduoti lig, kompleksas. Lig profilaktikai utikrinti vykdomas uv auginimo slyg gerinimas ir reproduktoriatranka atsivelgiant j atsparum vibriozei. Usienio alyse yra inomos madaug 25 ios ligos komercini vakcin rys, kuriomis uvys gali bti vakcinuojamos tiek injekciniu bdu, tiek su paarais ar apdorojant uvis vakcininse voniose. Rusijoje taip pat yra sukurta ir pastaruoju metu skmingai uptakiauginimo kiuose naudojama prievibrionin vakcina. Vibriozei gydyti naudojamas furaz
olidonas, oksitetraciklinas, tetraciklin
olidonas, oksitetraciklinas, tetraciklinas arba levomicetinas. Vaist ris, dozi dydis ir gydymo trukm nustatoma remiantis ligos sukjo jautrumu preparatui, ligos forma (mi ar ltin), uvies amiumi ir fiziologine bkle, vandens temperatra ir kitais lig lemianiais veiksniais. 3.2.6. poskyris. Jersinioz (Raudonos burnos liga) Jersinioz ukreiamoji liga, kuria serga laiins uvys. Jautriausi ligai yra vaivoryktiniai uptakiai. i liga taip pat inoma kaip enteric red mouth ERM enteritas su burnos ertms paraudimu (r. paveiksl Nr. 3.2.6.1.). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Nr. 3.2.6.1. pav. ERM liga. Yersinia ruckeri gramneigiama judri lazdel, 1-3 mikrometro ilgio, oksidazs ir katalazs atvilgiu neigiama, raugina gliukoz iki rgties be duj iskyrimo. Neiskiria indolo ir sieros vandenilio. Nefermentuoja laktozs, sacharozs, rafinozs, arabinozs, ramnozs, dulcito, sorbito, inozito, salicino; skaido elatin; redukuoja notratus nitritus; suria anglies atomus ornitine ir lizine; neturi arginindehidrolazs ir fenilalanindezaminazs: turi stipr riebalus skaidant poveik. Ant agaro maitinam terpi Yersinia ruckeri auga balzgan, apvalios formos susiliejan kolonij pavidalu. Buljoninje terpje sukelia vienod visos terps susidrumstim. Be laiini uv, jersiniozs sukjas buvo rastas ir iskirtas i syk, didiaburnio amerikietiko eerio (bas), upinio eerio, Lenos ups erketo, vi ir induoli (ondatros) organizm. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Liga mirtina Lenos erketams, vaivoryktiniams uptakiams, kumoms ir lakiams (amerikinms palijoms). Ligai neatsparios ramiojo vandenyno laios, nerkos, kuprs, kiuai ir iavyios. Mailius iki vieneri met amiaus serga mia ligos forma, prekin uvis (uptakiai) tine
ligos forma. Jersinioz registruojama d
ligos forma. Jersinioz registruojama daugumoje ali, kuriose auginamas vaivoryktiniai uptakiai. Liga plinta su perneamu auginimui ukrstu uv mailiumi. Natralus ukrato perdavimo kelias per infekuot vanden arba tiesioginio kontakto i uvies uviai keliu. Jersinioze sergan laiini uv kritimas neymus. Kritimo pavojus padidja, jei uvis yra veikiama streso perkilnojama rankiniu bdu i talpos talp; jauia deguonies vandenyje trkum; yra per didelis auginimo tankis ir dl to vanduo uteriamas amoniaku ir uv metabolizmo produktais. I pairos sveik reproduktori riavimas ir perkilnojimas gali sukelti lig. Infekcijos altiniai vanduo ir persirgusios uvys bakterij neiotojos. Liga gauna epizootijos savybes, kai ja serga 6-8 cm dydio uptaki mailius. Kai mailius paauga iki 12 cm ilgio, liga paprastai gauna ltin form su bakterij susikaupimu ir perneimu sergan uvinkstuose. Labiau nutukusios arba prieingai liesos uvys yra neatsparesns ligai, nei normaliai mitusios. Kritimo procentas gali siekti 5585 %. Po epidemijos persirgusios ir igyvenusios uvys tampa bakterij neiotojomis ir reguliariai, kas 36-40 dien iskiria bakterijas vanden su arnyn turiniu, tokiu bdu palaikant didel ligos sukjo koncentracij vandens talpose ar tvenkiniuose. uvies mirtingumo procentas priklauso nuo toki veiksni, kaip vandens temperatra, auginimo tankis, imunitetas, uvpopuliacijos rezistentikumas, uv kilnojimo rankiniu bdu i talpos talp (hendlingo) danumas. Kai vandens temperatra yra emesn kaip 10 °, ligos intensyvumas ir uv kritimo procentas gerokai sumaja. Inkubacinis ligos laikotarpis, vandens temperatrai esant 13-15 \r, trunka nuo 5 iki 10 dien. Jersinijozs ligos formos yra septicemija, aibin, mi, ne tokia mi ir ltin. Esant aibinei ligos formai
, ligos klinikiniai poymiai isivystyti
, ligos klinikiniai poymiai isivystyti nespja. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas miai ligos formai bdingas klininkinis poymis sergan uv odos patamsjimas (sergantys vaivoryktiniai uptakiai tampa beveik juodi). Ligai bdingas klininkinis poymis yra sergan uv burnos ertms udegimas ir iopjimas (raudonos burnos), udegimai ir erozijos ant iaun dangteli ir prie pelek pagrind. Pilvo apatinje dalyje takins arba ds formos kraujosruvos. Akyse pjautuvo pavidalo kraujosruvos. Abipusis iverstakumas, kai kada akies obuolio plyimas. iaunos pas kai kurias uvis anemikos, blykios, pas kitas paraudonavusios ties pagrindu. Labai sunkiai serganioms uvims paspaudus iaun dangtelius teka kraujas. Patologoanatominio skrodimo metu sergan uv riebaliniame audinyje ir ant pilvo sieneli matoma hiperemija; kepenys ir virkinamojo trakto galin dalis hiperemizuota, su daugybinmis kraujosruvomis. Tokios pat kraujosruvos matomos ir pilvo ertms seroziniuose audiniuose bei plaukiojamosios psls paviriuje. Raumenys prie stuburo paraud. Kai kada kraujas yra vandeningas dl sumajusio jame eritrocit kiekio. Prie kritim serganioms uvims isipuia pilvas, virkinamasis traktas gali bti upildytas bespalviu skysiu, arnynas geltonu skysiu. Kai sergama ne tokia mia ar ltine ligos forma, aukiau ivardyti klinikiniai poymiai yra ne tokie ryks ir matomi. Pirmin ligos diagnoz nustatoma remiantis klininkiniais poymiais, epizootologiniais ir patologoanatominio skrodimo duomenimis. Galutin diagnoz nustatoma remiantis bakteriologiniais tyrimais. I parenchimini organ kraujo ir arnyno galins dalies paimti giniai usjami Petri lktelse ant msos peptono buljonins terps. Pasliai inkubuojami 48 valandas temperatrai esant 22-25 °. Esant daug
iau kaip 37 ° aplinkos temperatrai, bakt
iau kaip 37 ° aplinkos temperatrai, bakterijos ktelse nebeauga. Didesn tikimyb ir tikslesnis diagnozavimas yra tada, kai usjimai ant terpi daromi i tiriam uv arnyno turinio, nes sergan uv parenchimini organkraujyje ne visada bna ligos sukjas. Jersiniozs profilaktika paremta veterinarinmis-sanitarinmis ir uvivaisos-melioracinmis priemonmis, kuri savalaikis ir tikslus gyvendinimas ukerta ligos sukjams galimyb patekti neukrstus kius. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Usienio alyse profilaktikai naudojami antibiotikai arba kombinuota terapija (sulfamerazinas su teramicinu 10 dien i eils su paaru, arba profilaktikai 5 dienas i eils). Kovai su jersinioze taip pat plaiai naudojami ir vakcininiai preparatai. kis laikomas neukrstu, jei vieneri met laikotarpyje po susirgimo likvidavimo nei vandenyje, nei uvyse nerandama Y. ruckeri bakterij. 3.2.7. poskyris. Edvardsielioz Edvardsielioz gali padaryti dideli nuostolikiams, kurie augina ungurius arba afrikinius amus. Ligos sukjai Enterobacteriaceae eimai priklausantys bakterij tamai Edwardsiella tarda ir E. ictaluri smulkios, 1x2-3 mikrometro dydio tiesios lazdels. Edwardsiella ictaluri lazdels turi blakstienli pavidalo plaukmenis lazdels onuose ir yra judrios esant 25 \r; esant 37 ° nejudrios. Optimali . tarda augimo temperatra yra 37 °; . Ictaluri emesn. . tarda fermentuoja gliukoz ir kai kuriuos kitus angliavandenilius. Fermentacijos procese susidaro rgtis ir isiskiria dujos. E. Ictaluri praktikai inertika. Kaip ir visos kitos Enterobacteriaceae eimai priklausanios bakterijos, Edwardsiella tamai yra oksidazs atvilgiu neigiami; katalazs teigiami; spor ir kapsuli nesudaro. Edvardsieliozei jautrs yra unguriai, afrikiniai amai, amerikietiki di
diaburniai eeriai- bas, rudieji upt
diaburniai eeriai- bas, rudieji uptakiai, ikrai kurios akvariumini uv rys, auksin uvel, amerikinis amukas ir kt. . tarda taip pat randama ir kit gyv organizmuose pas ruonius, jros litus, lius, aligatorius ir gyvates. Kaip patogenins bakterijos, kai kuriais atvjais minimos apraant moni, namini pauk ir galvij bakterines ligas. Liga plinta, kai vandens temperatra yra daugiau kaip 30 ° ir vandenyje yra daug organins kilms priemai. . ictaluri sukelia afrikini am arnyno septicemij, dl to gali kristi iki 50 % uv populiacijos. Dl ios prieasties tarptautinis epizootij biuras priskiria ilig pavojing infekcini lig grupei. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Serganioms uvims susiformuoja perforaciniai augliai su smulkiais pakraujavimais prie kepen, inkstuose ir blunyje. Bakterij kolonijos iuose organuose matomos pilkvai baltmi pavidalu. Ant uv galv, daugiausiai ant iaun dangtel ir sergan uv kpaviriuose atsiranda kraujuojanios opos. Dabartiniais laikais yra nustatomos dvi susirgimo edvardsielioze, kurio sukjas yra E. tarda formos: nefrotin ir hepatitin. Esant nefrotinei ligos formai, nekrozs idiniai susidaro uv inkst kraujodariniuose audiniuose. Vliau ie idiniai tampa didelio ploto opomis, kuriose bakterijos dauginasi ir suardo (tirpdo) aplinkinius audinius. Gerai matomi metastatiniai kit organ paeidimai. Esant hepatitinei ligos formai, paeidiamos sergan uv kepenys atsiranda opos, tirpdomi aplinkiniai audiniai. Vlesnje ligos stadijoje, jai progresuojant, kepenyse susidaro daugybiniai opiniai pliniai, plinis peritonitas. Bakterijos iplinta kituose vidaus organuose. i ligos forma pasitaiko ungurius auginaniuose kiuose, bet Japonijoje buvo diagnozuota ir fermoje, auginanioje kefales. Serganioms
uvims sutrinka judesi koordinacija, jos
uvims sutrinka judesi koordinacija, jos laikosi ariau vandens paviriaus. uv knai nusti daugybiniais pliniais su hemoragizuotais pakraiais, kurie skleidia intensyv, nemalon kvap. Pas serganias uvis . tarda dideliais kiekiais yra iskiriama ir i inkst. . ictaluri sukelia dvi ligas afrikinio amo septin enterit (ESC) ir skyl galv sindrom. miai ir arnyno ligos formai bdingas didelis uv kritimas, liga daniausiai vystosi be joki matom klinikini poymi arba jie labai neyms. Ligos suk galima iskirti ir identifikuoti i sergan uv inkst. Esant ltinei arba neurogeninei ligos formai, dar kitaip vadinamai skyltos galvos sindromu, mikrobai, esantys vandenyje, pakliva uv burnos ertm ir per skonio jutimo organo nerv nukeliauja uv smegenis. Ten iskiria ekstraceliuliarin enzim chondriotinaz, kuri tirpdo uv kaukols kremzles ir padaro galv skyl. Liga gali gauti ir aibin form tada bdingi iai ligai klinikiniai poymiai isivystyti nespja. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Diagnoz nustatoma remiantis ligos sukjo iskyrimu ir identifikavimu. Pirmindiagnoz nustatoma padarius pasjimus i inkst ant maitinam terpi, turin sudtyje D-agar arba triptikazs sojos agar (TSA). Mginiai inkubuojami esant 20-25 ° temperatroje 2-4 paras. Po 48 valand inkubavimo maitinam terpi paviriuje turi atsirasti nedidels, apvalios, bespalvs, kiek ikilios, neigiamai oksidaz reaguojanios bakterij kolonijos. Ligos profilaktika remiasi grieta uvivaisos ir sanitarini reikalavimkyje vykdymo kontrole, siekiant neleisti ligos sukjams patekti neukrstus uv auginimo kius. Dmesys ypa turi bti skiraimas uv auginimo slygoms, paar kokybei, vengiant uvis erti faru, gautu i galvij blunies ar kit neapdorot termikai uv. Granuliuoti kombinuotie
ji paarai, kuriais eriamos uvys turi
ji paarai, kuriais eriamos uvys turi bti kokybiki. Gydymas vykdomas antibakteriniais preparatais, kuri rys ir dozs nustatomos mikrob jautrumo antibiotikams ir antibakterinms mediagoms laboratorini tyrim metu. Usienio literatroje iai ligai gydyti rekomenduojamas teramicinas (oksitetraciklinas), duodamas su paaru. Antibiotiko doz 50 miligram 1 kilogramui uv mass kart dien, 4-7 dienas i eils. iuo atveju uv kritimas staigiai sumaja, bet visikas pasveikimas ir klinikinipoymi inykimas trunka gerokai ilgesn laiko tarp. 3.2.8. poskyris. Ligos, kurias sukelia miksobakterijos Miksobakterioz plaiai paplitusios bakterins kilms glavandeni ir kai kuri jriniuv ri ligos. Klinkiniai lig poymiai ir lig formos yra labai vairios. Miksobakterijsukeliamos ligos registruojamos beveik visuose m alies uvininkysts kiuose, auginaniuose laiines arba erketines uvis. Lig sukjai lazdels formos, judrios, gramneigiamos miksobakterijos, priskiriamos 15 bakterij grups 1-ajam pogrupiui ir priklauso Cytophaga, Flexibacter ir kitoms miksobakterij giminms. Dabartiniu metu dar nra aikios ir bendros miksobakterij grupiklasifikacijos. Ypa tai lieia bakterij gimines, ankstesnse klasifikacijose priskirtas uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Cytophagoceae bakterij grupei. vairiose alyse gali skirtingai vadintis ir miksobakterijsukeliamos ligos. Remiantis oficialiais, Veterinarijos departamento patvirtintais dokumentais, miksobakterijos gali sukelti tris savarankikas ligas: fleksibakterioz (kitur dar vadinamkolumnaris liga, pilkuoju balnu ir pan.), jos sukjas Flexibacter columnaris; bakteriniaun lig, sukjas F. Branchiophila bei stiebelin arba altavanden miksobakterioz, kurios sukjas yra Cytophaga psychrophila. Kai kurie autoriai d
ar iskiria ir drusking vandenmiksobakt
ar iskiria ir drusking vandenmiksobakteriozs form, kuri sukelia Sporocytophaga ries bakterijos, bet io sukjo patologikumas uvims ir taksonomika yra iki iol tiksliai nenustatyti. Epizootija, kuri sukelia miksobakterijos, daniausiai kyla vasar, esant auktai oro ir vandens temperatrai bei vandens deficitui. Ligos atsiradimui ir plitimui reikmingiausi yra antropogeniniai veiksniai vandens utertumas, uv auginimo reimo paeidimai (traumos, stresas, nevisavert mityba, nepakankama vandens apykaita, per didelis auginimo tankis, padidjusi organin vandens tara ir kt.). Pirmin miksobakteriozs diagnoz nustatoma remiantis klinikiniais ligos poymiais, epizootologiniais duomenimis ir mikroskopiniais natrali ir dayt tepinli i paeist uvorgan tyrimais. Galutin diagnoz nustatoma atlikus bakteriologinius tyrims ir iauginus bei identifikavus mikrob kolonijas ant citofagoagaro arba triptono mieli agaro maitinamlaboratorini terpi. Ant i terpi gali uaugti bakterij kolonijos su geltonos spalvos centrine dalimi ir baltu pakraiu (Fl. columnaris), gelsvai alsvos kolonijos (. psychrophila), arba geltonos spalvos bakterij kolonijos su nerykia pakra riba (F. branchiophila). Nors miksobakteriozs klinikiniai poymiai ir lig eiga gali bti labai specifin ir skirtis, kovos su iomis ligomis priemons yra labai panaios. Miksobakteriozs profilaktikai ypa svarbu grietai ir tiksliai laikytis uv auginimo technologini reikalavim, reguliariai vykdyti reikiamas veterinarines-sanitarines ir uvivaisos-melioracines priemones bei vengti uvims stres kelian veiksni. Lig profilaktikai ir gydymui yra naudojamos gydomosios vonios: su chloraminu B (10 miligram litrui vandens, laikymas 1 valanda), furazolidonu (75 miligramai 1 kubiniame metre uv sveikata, ligos j
prevencija ir gydymas \n vanden
prevencija ir gydymas \n vandens, laikymas 20 minu), oksitetraciklinu (1050 miligram vienam kilogramui gyvos uvies svorio, laikymas 20 minu), kalio permanganato ( nenaudotina erketini uv mailiui, kitoms 2-4 gramai 1 kubiniam metrui vandens, laikymas 20 minu), arba vandenilio peroksido (100 miligram litrui vandens, laikymas 10 minu). uv paar gali bti dedamas oksitetraciklinas, levomicetinas, oksalinin rgtis. iantibiotik dozs, davimo trukm ir periodikumas nustatomi po to, kai laboratorinmis lygomis itiriamas lig suk bakterij tam jautrumas tam tikriems antibiotikams. 3.2.9. poskyris. Fleksibakterioz Fleksibakterioz (dar vadinamkolumnaris liga arba pilkuoju balnu) sukelia miksobakterija Flexibacter columnaris. Tai saprofitin bakterija, gyvenanti dirvoemyje ir vandenyje, daniausiai ant yranios organins kilms mediagos. Kolumnaris liga (angl. Columnaris disease), kuri registruojama daniausiai i vis miksobakteriozi, paeidia daugiausiai auginam uv ri. Ligai atsirasti palanki slyga auktesn nei 15 ° vandens temperatra. Didiausias uv kritimas bna tada, kai vanduo yra iltesnis nei 20 °. Kai vandens temperatra krinta iki 10 °, liga prislopsta ir uv kritimas baigiasi. F. columnaris bakterija po mikroskopu yra lengvai atskiriama ji ilga, silo pavidalo. Prisitvirtinusi prie uv iaun, jai bdingi banguojantys judesiai. Lig iprovokuoti gali bet kokia manipuliacija uvimi riavimas, perneimas, perkilnojimas ir pan. Paeista oda tampa infekcijos sukjo vartais uvies organizm. Fleksibakterioz sukelia bakterij tamai, kurie gali bti ypa virulentiki (ukreiami) arba ne tokie virulentiki. Ypa virulentiki tamai paprastai paeidia uv iaunas. Inkubacinis ligos periodas, iuo atveju, trunka iki 24 valand. Ligos
eiga greita ir mi, uv kritimas didel
eiga greita ir mi, uv kritimas didelis, klininkiniligos poymi daniausiai nra. Ne tokie virulentiki bakterij tamai paeidia uv od. uv kritimo procentas nedidelis. Priklausomai nuo vandens temperatros, inkubacinis ligos periodas gali trukti nuo 48 uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas valand iki keleto savai. Susirgusios uvys atsisako paaro arba maitinasi silpnai. Padidja uv k paviriaus ir iaun gleivtumas. Pirmiausiai suyra pelek tarpspinduliniai audiniai, liau sergan uv kno ir galvos paviri nusja smulkios opels nekrotizuotu paviriumi ir paraudusiais kratais. Paeids epiderm, ligos sukjas patenka poodinius jungiamuosius audinius ir raumenis, kur ardo juos ir kapiliarus. Maos erozins zonos ir hiperemija gali atsirasti ant uv iaun. Neretai isivysto iaun nekroz, prasidedanti nuo iorins iaun lapeli puss ir suardanti iaun minktuosius audinius, o vliau kremzles. Ligos sukjas taip sutrikdo ekskretorin iaun funkcij, kad uvys nugaita dl asfiksijos (udusimo). Miksobakterijpatogenikum lemia j savyb iskirti proteolitinius fermentus, tirpdanius uv audinius ir sukelianius j nekroz. Laiini uv ir kit altavandeni uv fleksibakterioz kartais bna be ioriniklinikini poymi ir ligos suk, iuo atveju, galima iskirti tik i uv inkst. Atlanto, Baltijos lai ir upraki mailius imetukai serga pilkojo balno liga, kurisukelia F. columnaris. Bakterijos iuo atvju patenka uvies organizm per nugaros pelek ir iplinta jungiamajame audinyje. Odos paviriuje ir ant vyn atsiranda aterpetojimai, kurie suformuoja u nugaros peleko uvies onais tstanias pilkvo atspalvio juostas (pilk baln). i juostzonoje bakterijos per jungiamuosius audinius pasiekia raumen sluoksnius ir juos ardo. Liga daniausiai pasirei
kia birelio liepos mnesiais, kai vand
kia birelio liepos mnesiais, kai vandens temperatra yra 18 ° ir daugiau. Didiausias sergamumas bna tada, kai vandens temperatra pasiekia 20-23 \r. 3.2.10. poskyris. Bakterin altavanden liga . Bakterin altavanden liga (uodegos kamieno liga) bdinga kiams, kuriuose dirbtiniu du auginamos laiins uvys. Ligos sukjas bakterija Cytophaga psychrophila, iskiriama i laiini uv (Baltijos lai, kiu, uptaki) organizm bei i amini ir kai kuriakvariumini uv ri, vandens temperatrai esant 410 °. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Liga paeidia dar neplaukiojanias, i ikr tik isiritusias uv lervutes, ir sukelia joms trynio maielio ir odos dangal erozij ir trynio koaguliacij. Lervu gaiimas gali siekti 50 %. Augesniam mailiui atsiranda kno patamsjimas, taip pat kno paviriuje atsiranda bdingos iai ligai baltos ds. imetukams isivysto nugaros ir uodegos pelek erozija, hiperemija prie analins angos, veliau isivysto nugaros ir uodegos pelek nekroz, atsiveria stuburo galindalis ir apatinis andikaulis. Metinukams suyra oda, atidengdama raumen sluoksnius ant galvos paviriaus, andikauli ir kitose kno vietose, matomi pakraujavimai iaunose ir iaun anemija. Serganios uvys atsisako paaro. Mailiaus, imetuk ir metinuk, susirgusi ia liga, kritimas gali siekti 1020 % visos populiacijos. Uptakiams pirmiausiai paeidiamas riebalinis pelekas, kuris palaipsniui ibla nuo pakraio iki peleko pagrindo. Uodegos peleko ais gauna purvinai balt atspalv. Kai kada uodegos pelekas paeidiamas tiek, kad aptsiveria uvies stuburas ir raumenys. Baltijos laiai pirmieji ligos poymiai (odos paeidimai) atsiranda ant nugaros. Kiuui paeidiami inkstai, burnos ertm ir galvos pavirius. Vandens temperatrai pakilus iki 1516 °, liga
savaime inyksta. Ligos sukjas Cyt
savaime inyksta. Ligos sukjas Cytophaga psychrophila turi geltono pigmento, proteolitini fermentir iskiria endotoksinus. 3.2.11. poskyris. Drusking vanden miksobakterioz Liga pas jaunas laiines uvis, auginamas jros vandenyje. Visais ligos atvejais iskiriamas ligos sukjas, priklausantis Sporocytophaga miksobakterij giminei, bet iki iol io sukjo reikm ligos patologijai ir taksonomin padtis nra tiksliai apibdinama ir nustatyta. Miksobakterioze serganioms drusking vanden laiinms uvims iavyiai ir kuprei atsiranda kno paviriaus nekrotiniai idinliai, panas tuos, kurie bna, kai uvys serga kolumnaris liga. Vaivoryktinio uptakio imetukams isivysto virutinio andikaulio ir burnos ertms audini nekroz, uvys nesimaitina. Kritimas gali siekti iki 10 % uv populiacijos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Kiuui, serganiam ia liga, yra bdingi klinikiniai poymiai, atsirandantys sergant altavandene miksobakterioze, ir papildomai stuburo ikrypimas (skolioz ir lordoz). 3.2.12. poskyris. Bakterin inkst liga Bakterin inkst liga (BIL) priskiriama prie rimtesni infekcij ir yra viena i labiausiai paplitusi lig tarp auginam laiini uv. 1933 m. pasirod pirmas praneimas apie i lig. Tipiki pakenkimai pastebti blunyje ir kituose atlantins laios vidaus organuose i Dijos ir Spei upi kotijoje. Po dviej metpanai liga buvo rasta pas upelin uptak Masaiuseto kyje (JAV). BIL sukjas yra Renibacterium salmoninarum. Tai yra gramteigiama, nesporin, nejudri lazdel, kuri ltai auga ant praturtinto maitinimosi paviriaus. Vandens temperatrai esant 16 C, per 28 dienas ant tankipaviri iauga smulkios, apvalios, ikilios, matiniai baltos (su rausvais krateliais, apie 1 mm skersmens) kolonijos. Kituose pasliuose tokios kolonijos pradeda f
ormuotis savaits bgyje. Bakterin uv ink
ormuotis savaits bgyje. Bakterin uv inkst liga pastebima tiek glame, tiek ir jros vandenyje. Ji nustatyta atlantinei laiai, amerikinei palijai, kumai, vaivoryktiniam uptakiui, iavyei, kiuui ir raudonajai laiai. BIL sukjas iskirtas i eerinio namakuo (Salvelinus namaycush), kuprs, simos ir Klarko laios. uvininkysts kiuose sergamumas gali bti 1025 %, nepriklausomai nuo uv ries ir amiaus. Sukjas perduodamas ir horizontaliai per virkinam trakt, ir vertikaliai isidstydamas ant iorins ir vidins ikreli apvalkal puss bei ikro viduje, kur jie isidsto ant latentikai infekuotos patels trynio. Daugiau inkst ligos atvej pasitaiko kovo gegus mnesiais. Matyt, pirminis usikrtimas vyksta kelet mnesi anksiau, kai vandens temperatra kyla. Uptakio ir laios jaunikli praradim didjimas prasideda pavasar, kylant temperatrai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Inkubacinis periodas svyruoja priklausomai nuo vandens temperatros. Esant daugiau nei 15C vandens temperatrai, pirmieji praradimai atsiranda per 30-35 dienas po usikrtimo. Temperatrai esant 11-13 C, inkubacinis periodas pailgja nuo 60 iki 90 dien. BIL sukjas niekada neinfekuoja kit uv ri, tik laiines. Be to, laios jautresns nei uptakiai. Liga daniausiai pasireikia pavasar (iavyei, kiuui ir raudonajai laiai) nuo to laiko, kai ias ris pradjo auginti uvininkysts kiuose iki met amiaus. Ligai neatspars upeliniai uptakiai ir kumos, silpniau neatspars vaivoryktiniai uptakiai. Susirgimas reiau paeidia jaunesnes nei ei mnesi uvis. Suaugusios uvys sukjo neiotojos yra pagrindinis infekcijos altinis. Usikreia jaunikliai, kurie eriami infekuot ir nugaiusi uv faru be terminio apdirbimo. Lig jros vandenyje, paprastai, lydi padids gaiimas, turbt, dl inkstuose pad
idjusio druskos kiekio, nes tai sudaro p
idjusio druskos kiekio, nes tai sudaro palankesnes slygas bakterij augimui. Glame vandenyje BIL sutinkamas minktame vandenyje daniau nei kietame. Patogenezs vystymuisi pagrindiniai reikmingi veiksniai yra genotipas ir geleies, vario, mangano, cinko, kalcio, jodo, fluoro ir vitamino A jon lygio sudtis kraujyje. Itin reikmingas yra jodo ir fluoro lygis. Ligos eiga chronikai bakterin. Bakterijos, kart su infekuotu maistu patekusios uvarba pasigautos nuo kit infekuot uv, esankyje ar vandens altinyje, pradeda ltai daugintis kraujotakos sistemoje. Infekcijos sukjas palaipsniui vystosi inkstuose ir kituose organuose, tokiuose kaip kepenys, blunis, irdis. Baltasis puvinys ir lsteli nuolauos kaupiasi slse ir opose, kurios vystosi tuose organuose iki tol, kol paeidimai tampa gerai matomi. Paeidimo idiniai, besivystantys upakaliniame inkst skyriuje, lengviau aptinkami, jie gali bti centimetro skersmens (ir didesni). idiniai, patekdami raumenis, lemia psli susidarym po oda. Kai liga pereina ireikt klinikini poymi stadij, terapins priemons ne tokios efektyvios. Serganios uvys vangios, isiptusiomis akimis, kraujosruvomis prie plaukmenpagrind, paburkimais ir poodiniais randais ant kno on. Prapjovus paburkimus, randamas puvinys. Skrodiant uvis, pastebima vanden, balta kepen spalva, pilvapls udegimas, balkvi mazgeliai inkstuose. Dideli mazgeliai susilieja, tada inkstai pastebimai paburksta (ypauv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas upakalinis skyrius), kai kada inkstas susirauklja arba tampa panaus pyn. Taip pat pastebimas ymus hematokrito ir baltym kiekio kraujyje sumajimas. ie simptomai ne visada vystosi pas kiekvien sergan uv. Danai vieninteliu susirgimo poymiu yra pilkvai balti mazgeliai inkstuose. BIL diagnozuoti siloma k
eletas metod. Paprastesnis metodas tai
eletas metod. Paprastesnis metodas tai trumpgramteigiam lazdeli iskyrimas tepinliuose atspauduose ir histologiniuose paeist uvorgan preparatuose. Uakiniame audinyje bakterijos gali bti randamos gerokai prie infekcijos irykjim. io metodo trkumas yra toks, kad besimptominje infekcijos eigoje arba bakterijos neiojimo atveju, jos nepasireikia todl, kad audiniuose j kiekiai yra nedideli. Preparatuose, paruotuose i gaitanios ar negyvos uvies organ, randamas didiulis bakterij kiekis, kurios isidiusios poromis ir susijungusios smulkius V formos darinius. Diagnozuojant bakterin inkst lig reikia bti ypa atidiems. uvies kepen, inkst ir blunies tepinliuose danai dideliais kiekiais randamos nuspalvintos melanino granuls, kurios yra toki pat matmen kaip ir inkst ligos sukjai. Norint juos atskirti tepinliuose, nuspalvintuose pagal Gram, reikalingi tam tikri diai. Tepinliuose, nuspalvintuose metileno liu, inkst ligos bakterijos nusidao ydra spalva, o melanino granuls lieka tamsiai rudos. Nenudaytame (kontroliniame) tepinlyje pigmento granuls turi t pa tamsiai rud spalv, tuo tarpu bakterijos lieka beveik nematomos. Bakteriologinis metodas yra patikimesnis identifikacijai, taiau sukjas labai reiklus kultivavimo slygoms ir ltai auga. Usienyje BIL diagnostikai naudojami greiti ir tikslesni serologiniai metodai: agliutinacijos reakcija, tiesinis ir netiesinis fluoroscentuojan antikni metodas. Serologins reakcijos jautresns. Tarptautinis epizootij biuras lig priskyr pavojing infekcij grupei. M alyje instrukcijos, kaip organizuoti kov su liga, nesukurtos. Bakterins inkst ligos numatymo efektyvumas priklauso nuo infekavimo bdo ir jo altinio imanymo. Kadangi manoma perduoti suk per ikrus, jie turi bti gauti i sveik reproduktori. uv sveikata, ligos j prevenci
ja ir gydymas Laias draudi
ja ir gydymas Laias draudiama erti aliu faru. Vandens altinis ir vandens tiekimo sistema ivaloma nuo menkaver uv. I kio perveti infekuotas arba kontakt su infekcija turjusias uvis ar ikrus draudiama. Pravedamas individualus motinins bandos testavimas ir ibrokuojamas infekuotus reproduktorius. Usienyje i gydom preparat rekomenduojamas sulfamerazinas (200 mg/kg uvies svorio doz, dedama paarus 1015 dien) ir sulfametazinas j naudoja pagal toki pat schem, be to jis gali bti efektyvesnis negu sulfamerazinas. Taiau geresni rezultatai gaunami naudojant eritromicino tiocionat (0,1 g/kg uvies svorio doz, dedama paar 21 dien). 3.2.13. poskyris. MikobakteriozMikobakterioz sistemin infekcin daugelio glavandeni, jrini ir akvariuminiuv liga. Ankiau daugelis mikobakterini infekcij buvo priskiriamos uv tuberkuliozei. Pirm kart uv mikobakterioz buvo aprayta 1897 m. Pranczijoje. Tvenkiniuose susirgo karpiai, kontaktav su tuberkulioze sergan moni seilmis ir iskyromis. Karpiams isivyst nedideli, pilki, paeidim turintys idiniai tarp pilvo sienels ir gonad. idiniai, tiriant histologikai, pasirod esantys ikilimai, kurie turi rgiai atspari bakterij, patogenikvarlms ir drieams, bet nepatogenik balandiams ir jros kiaulytms. 1913 m. aprayta spontanin menks mikobakterin infekcija. Nuo to laiko mikobakterioz ne kart pastebta daugelyje jros, migruojan, akvariumini ir glavandeni uv ri. uv mikobakterijos gramteigiamos, rgiai atsparios, nejudrios lazdels, paprastai, 1 4 mkm ilgumo, 0,30,7 mkm platumo. I uv iskirtos 6 j rys: Micobacterium piscium, M. marinum, M. platypoecilus, M. anabanti, M. fortuitum Cruz, M. balnei. ios bakterij grups sistematika nuolat tikslinama. Devintame Berdi leidinyje paliktos M. marinum ir M. fortuitum,
o kitos traktuojamos kaip sinonimai. Mik
o kitos traktuojamos kaip sinonimai. Mikobakterioz paeidia daugiau kaip 150 ri uv i 34 eim. Dauguma neatsparii aptinkamos Cyprinidae, Characinidae, Poccilidae, Cichlidae, Salmonidae. Liga plaiai paplitusi dekoratyvinje uvininkystje. Labiausiai kenia dideli jrini akvarium uvys. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Natralus infekavimas vyksta praryjant suk su vandeniu, o lai auginimo atveju jas eriant vieiu faru i kontaktavusi uv. Gyvaveds uvys gali perduoti suk per kiauides. Liga paplitusi visur. Mikobakteriozs studijavimas domus ir i epidemiologinio poirio tako, nes rodyta, kad M. marinum gali sukelti infekcij iltakraujams gyvnams ir mogui. Sukjo patekimo vietoje ant mogaus odos atsiranda vietins eritemodermatozins papulos. Patekimo vartais yra vairs sumuimai, brimai. Sporadiniai ligos atvejai vadinami uvivaisos talp granuloma, kurio altiniai yra kontaktav akvariumai ir juose laikomos uvys. Liga ypa pavojinga dekoratyvini akvarium savininkams ir tropini uv vartotojams. Mikobakterins infekcijos sukelti simptomai priklauso nuo paeistos uvies ries. Pastebimas akvariumini uv atsisakymas nuo paaro, isekimas, granuliomatoziniai pakenkimai ant galvos, kno paviriaus ir iaun, spalvos pablukimas, vyn dangos defektai ir netekimas, plaukmen irimas, ekzoftalmija, andikaulio ir stuburo deformacija. uvis gali tapti apatika, lsti akvariumo kamp arba plaukioti juddama stipriais postmiais. Jautrioms anadrominms uvims klinikini poymi, paprastai, nra, taiau atskiriems individams gali bti vienas arba keli simptomai: augimo suljimas, viesesnis, palyginti su normaliu, nuspalvinimas, antrini teigiam poymi nepasireikimas. Patalogoanatominis vis paeist uv ri vaizdas panaus. Atskiri pilkai balti milijardiniai darinia
i granulomos gali bti randamos kepenys
i granulomos gali bti randamos kepenyse, inkstuose, retai blunyje, be to, pastaroji gali padidti 2-3 kartus. Rgiai atspari bakterij pas infekuotas uvis galima rasti tepinliuose-atspauduose i iaun, irdies, raumen, piliorini ataug, odos paeidim, aki, smegen, gonad ir mezenterini mazg. Lai organizmuose kepen audinys gali bti visikai pakeistas rgiai atspariomis bakterijomis, dl to vystosi pilvo ertms organ ascitas ir geltlig. Bendriausias ligos poymis laioms ir akvariuminms uvims yra viduri sulipimas. Histologiniame paeidimo pjvyje audinys turi isilydymus, panaius tuos, kurie matomi ichtiofono granulomose. Histologiniai mazgeli tyrimai parod, kad jie yra granulomos su rgiai atspariomis bakterijomis, apsuptomis monocitais. Stebimi du granulomatoziniuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas mazgeli tipai. Pirmasis ltai besivystantys paeidimai, sudaryti i epitelins plvels su sienele i fibroblast; antrasis greitai besivystantys paeidimai, turintys daug histiocit, upildyti giai atspariomis bakterijomis. Diagnozuojama remiantis klinikiniais poymiais, gautais patalogoanatominio uvskrodimo metu ir bakteriologinio tyrimo rezultatais. Tepinliuose i inkst, blunies ir kitpaeist organ, nudaant juos pagal Cilij Nilsen, randamos rgiai atsparios bakterijos. Kovos bdai kreipiami mikobakteriozi profilaktik. Svarbiausia ukirsti keli ligos patekimui skmingus kius ir akvariumus. uvininkysts kiuose, auginaniuose laias, laikomasi uv auginimo biotechnikos. Nemaitinama aliu, i ligot ar mikobakterijomis infekuot uv pagamintu faru. Usienyje, kaip gydomasis preparatas, naudojamas kanamicinas. J uvims duoda su paaru 3-4 kartus per dien, 10-20 mg/kg uvies svorio 7 dien bgyje. Dekoratyvinje uvininkystje labai svarbu grietai laiky
tis sanitarini reikalavimneskminguose ak
tis sanitarini reikalavimneskminguose akvariumuose. Negalimas per didelis veisimo tankis: kiekvienai uviai rekomenduojama ne maiau nei 5 litrai vandens. Kiekviena nauja uvis turi bti itirta vizualiai, ar nra ligos poymi, ir laikoma karantine 24 savaites, kol bus patalpinta bendr akvarium su kitomis uvimis. 3.2.14. poskyris. StreptokokozStreptokokoz tai glavandeni ir jros uv liga. Ligos sukjas yra Streptococcus sp., kurio taksonomin padtis kol kas tiksliai nenustatyta. Daug kart etimologinis agentas buvo identifikuotas kaip S. milleri, S. difficile, S. shioli. Europinje Rusijos iaurje streptokokoz sukelia specifiniai Streptococcus sp. tamai, biocheminmis savybmis artimi S. faecalis ir S. faecium, bet ne identiki jiems. Tai gramteigiami kokai, nejudrs, rgiai neatspars, 0,62-0,65 mkm skersmens, tepinlyje isidstantys poromis arba nedidele grandinle. Ant ploktelins aplinkos, kuri turi tulies uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas gties drusk, auga nedidelmis balkvomis kolonijomis. Pas streptokokozs suk rasta egzotoksin ir endotoksin, dl kuritakos vystosi patologinis procesas uv inkst audinyje. Streptokokoz paeidia atlantins laios ir vaivoryktinio uptakio jauniklius riniuose ir glavandeniuose kiuose. uvininkysts kiuose laiini sergan pirmameuv gaita iki 30 %. Su amiumi tai maja iki 1 procento, bet beveik visada pastebimas infekuot uv augimo suljimas. J fermose uptakio prekinis svoris sumaja iki 20 %. Streptokokin infekcija taip pat pastebima atlantins laios jaunikli organizmuose ir reproduktoriuose (Kolos pusiasalio upse ir eeruose eeri, raini ir devyndygliorganizmuose). Barenco jros pakran rajonuose ligos atvejai pastebti menki organizmuose. Daugelio uv ri liga aprayta Japonijoje, JAV, PAR, Australijoje, Ispanijoje.
Natraliose populiacijose uv gaiimas d
Natraliose populiacijose uv gaiimas dl ligos pastebtas Floridos pakrants upiiotyse menchedeno, kefals, kuprio ir jros am bandose. Auginamoms uvims, ypa naudojant intensyvi auginimo biotechnik, ligos eiga yra sunkesn. Strepokokozs protrkis geltonuodegiui siejamas su rimu jros uvimi. Tiriant viei ir aldyt uv, kuri naudoja kaip paar, streptokokus iskyr i sardins, aniuvi, smilties ir kit paarini uv. Net aldytoje uvyje streptokokai liko gyvybingi 6 mnesius. Streptokokozs atvejai uregistruoti: laiai imago (Oncorhynchus rhodurus), pleknei Paralichthys olivaceus), tilapijai, vaivoryktiniam uptakiui. Italijoje, uptaki fermose, streptokokoz yra didel problema. Japonijoje i liga uregistruota visuose alies rajonuose ir daro pastebim al geltonuodegi pramoniniam auginimui. Rusijoje liga pastebima atlantins laios jaunikli organizmuose. Liga paplitusi europinje iaurs dalyje, daugelyje jrini prekiniki, kuriuose auginami vaivoryktiniai uptakiai. Barenco ir Baltojoje jroje sukjas iskirtas i pokatniko ir Atlanto laios reproduktori bei i Barenco jros pakran rajonuose plaukiojan menki organizm. Auginamos laiins uvys usikreia per vanden. Streptokokzs sukjas isiskiria i vandens, dumblo ir viagyvi pavasarinio potvynio metu. Ligai prasidjus, laiini uv jaunikli organizmuose stebima egzoftalmija (daniau vienpus), taip pat kraujo isiliejimas akyse. Dar stebima aki dugno hiperemija, rainels ir uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n ragenos keratinizacija. Egzoftalmas ir po jo einantis jungins plyimas yra nulemtas eksudato sankaupa. Paskutinje ligos stadijoje gali ikristi akys. Lig lydi iaun anemija, hiperemija ir puvinio mazgeliai burnos ertmje ir vidinje iaun plokteli pusje, iangs udegimas. Paeista uvis yra baikti. Skro
dimo metu aptinkama kepen ir arnyno hip
dimo metu aptinkama kepen ir arnyno hiperemija, irdies raumens blykumas, viess prieinksiai ir upakalins inkst dalies apmirimas, grtumas, blunies spalva tampa viesesn. Blunis gali atrofuotis arba, atvirkiai, padidti. Aptinkamos uvys su galvos smegen bei kaukols eksudato paeidimais ir hiperemija, smegen audinio purumu. Histologiniais metodais nustatytaskraujagysli isipltimas, kraujo isiliejimas smegen paviriuje, padids kietojo ir minktojo smegen apvalkal akytumas, vidurinse smegenyse esan regjimo dali vidinio sluoksnio steli nekroz, regimojo nervo udegimas. Esant chronikai ligos formai, po akies ikritimo, uvis gali igyventi, akiduob apauga pigmentuotu audiniu. Kiekvienai uv riai yra tik jai bdingi klinikiniai streptokokozs poymiai, bet bendriausia ir tipikiausia uvims yra aki, galvos smegen ir inkst audinio patologija. Aki, regimojo nervo, galvos smegen pakenkimai liudija apie ligos sukjo specifikum, todl kad tokia patologija yra netipika kitoms uv bakterinms infekcijoms. Diagnozuojama remiantis klinikiniais ligos poymiais, patalogoanatominiais tyrimais ir uv mikrobiologini tyrim rezultatais. Kovos su liga priemons nepakankamai suformuotos. Veterinarini-sanitarini normlaikymasis ir uvininkysts kultros gerinimas sulaiko ligos plitim. Gydyti uv streptokoznaudojamas eritromicinas. Rusijoje buvo pradtas darbas, kad b sukurta vakcina prie streptokokoz. Profilaktikai paarus dedama acidofilins lazdels kultra (0,1-1,0 % paarparos normos 10 dien bgyje). 3.3. poskyris. Grybelins (mikozins) uv ligos uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 3.3.1. poskyris. BronchiomikozBronchomikoz pavojinga infekcin (mikozin) vairi ri ir amiaus uv liga, atsirandanti tvenkiniuose, sodeliniuose uvininkysts ki ir natraliuose vandens telkiniuo
se, ypa eeruose. Ji gali sukelti masin
se, ypa eeruose. Ji gali sukelti masin uv gaiim. Bronchomikozs sukjai dvi grybeliBranchiomyces gimins B. sanguinis ir B. demigran rys. Tarpusavyje jos skiriasi morfologiniais poymiais ir vystymosi ypatumais. B. sanguinis lokalizuojasi stambiose kraujagyslse. Gif plotis, j sieneli storis ir spor skersmuo atitinkamai lygs: 9-15; 0,2; 5-9 mkm. B. demigrans gali vystytis iaun kraujagyslse (bet ne tik jose). Gif plotis, j sieneli storis ir spor skersmuo atitinkamai lygs: 13-14; 0,5-0,7; 12-17 mkm. Bronchiomikoz paeidia apie 30 uv ri. Ypa ji pavojinga karpinms uvims: karpiui, sazanui, sidabriniam karosui ir kitoms uvims, kurioms sukjas yra B. sanguinis (r. paveiksl Nr. 3.1.1.1.). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 3.1.1.1. pav. Bronchiomikozs paeistos karpio iaunos. B. demigrans parazituoja lyn, lydek organizmuose ir kit uv ri organizmuose. Ligos protrkiai pastebti tvenkiniuose ir sodeliuose auginam syk ir uptaki organizmuose. Eeruose nuo bronchiomikozs ne kart gaio aukls ir unguriai. Neatspariausios yra dvimets ir trimets uvys. Epizootija pastebima kartuoju met laiku liep ir rugpj, kai vandens temperatra auktesn nei 20 oC laipsni. Ligos protrkiai stebimi vandens telkiniuose, kuriose yra auktas eutrofikacijos lygis. J permanganatinis rgtingumas didesnis nei 20 mg O2/l, amoniako koncentracija didesn nei 10mkg/l. Taiau vandens pH ir deguonies kiekis jame gali likti optimalus. Ligos eiga bna mi ir chronika. mios ligos formos eigos metu stebimas masinis uvgaiimas (nuo 30% iki 60%) 3-5 dien nuo pirm poymi pasireikimo. Chronika forma siasi nuo 2 iki 8 savai ir baigiasi silpnesni uv (iki 10 %) nugaiimu nuo asfiksijos. Ukrato altinis yra bronchiomikoze serganios ir persirgusios uvys, uv, nugaiusinuo bronchiomikozs
taip pat vanduo, patenkantis i netinkam
taip pat vanduo, patenkantis i netinkam vandens telkini. Veiksniai, lemiantys ligos atsiradim, yra stiprus vandens telkini uterimas organinmis mediagomis, pratekjimo nebuvimas, apaugimas vandens augalais, udumbljimas, uv rimas nekokybikais paarais. Daniau bronchiomikoz atsiranda karpiniuose ankiuose arba daugiatiksls paskirties tvenkiniuose. Yrant organinms mediagoms, ypa gyvulins kilms, susidaro palanki maitinimosi terp augti, vystytis ir daugintis sukjui. Pirmi ligos simptomai pasireikia prie 2-3 dienas iki uv nugaiimo. uvys nebeda, riais renkasi vandens paviriuje, priplaukia prie krant, silpnai arba visikai nereaguoja iors dirgiklius. Ligai prasidjus, ant iaun lapeli stebimos tamsiai raudonos juostels, kurios susidaro kraujagyslms usikimus grybo sporomis, t. y. formuojasi trombas. Vliau, prie trombo susidaro anemiki, purvinai pilkos spalvos plotai. Tada ant iaun lapeli pastebimi blykiai rausvi, uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas tamsiai rudi ir tamsiai pilki dryiai. Toks marmurinis nuspalvinimas bdingas miai bronchiomikozs formai. Kitoje ligos stadijoje atskirose iaun lapeli vietose isivysto nekroz, vliau lapeliai ikrenta. iaun lapeli regeneracija, esant nepalankiai ligos eigai, vyksta ltai (kelet mnesi), o esant palankiai ligos eigai per 3 savaites. Paeist uv skrodimo metu, matom pakitim vidaus organuose nepastebta, taiau kartais pastebimas inkst ir blunies apmirimas. Bronchiomikoze sergan uv kraujyje, ligai prasidjus, vyksta staigus liaukocitskaiiaus padidjimas, monocit ir limfocit sskaita. uv organizmuose su pastebima ryki liaukocit ir eritrocit citoliz, kuri sukelia normochromins anemijos, anizocitozs, neuropenijos ir monocitozs formavimsi. Diagnoz grindiama epizootologiniais duonenimis, klinikine
uv apira ir patologins iaun mediagos
uv apira ir patologins iaun mediagos mikroskopiniu tyrimu, kad b rastos sporos ir gerai iskiriami gryb sporaneiai. Abejotinais diagbozs patvirtinimo atvejais, atliekama histologin serganuvi iaun analiz. Diagnozuojant bronchiomikoz, btina atmesti tokias uv ligas kaip mukofiloz, sangvinikulioz, daktilogiroz ir bronchonekroz, todl kad sergant iomis ligomis klinikinis vaizdas panaus bronchiomikoz. Kova su bronchiomikoze vykdoma taikant profilaktik. Tvenkinius, kuriuose stebima liga, ruden btina nusausinti, o dugn suarti, kad greiiau vykt mineralizacija. Geriausius rezultatus duoda vasarojimas su melioracini priemoni vykdymu. Kartuoju metu reikia utikrinti maksimal pratekjim. Btina kontroliuoti rgtingum, o jam stipriai padidjus, sustabdyti uv rim ir trim. Karpiniuose ankiuose, antims paskiriamas specialus tvenkinys. vieio vandens tekjimo vietos turi bti atskirtos nuo pauk. Fermerikiuose ir daugiafunkciniuose naudojimo tvenkiniuose negalima laikyti daugiau kaip 100 an ar 1 ha vandens. Vandens telkiniuose (tvenkiniuose), kur stebtas bronchiomikozs protrkis, skelbiamas karantinas. Priklausomai nuo sistemos aprpinimo vandeniu ir tvenkini isidstymo, karantinuojami atskiri nepalanks tvenkiniai, j sistemos arba visas uvininkysts kis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Pagal galimybes utikrinamas vandens pratekjimas tvenkiniuose ir j aeracija. Protrkio metu nutraukiamas uv rimas. Pagal jodneama negesint kalki (150-200 kg/ha) arba kalcio hipochlrido (7,5-15,0 kg/ha). Maksimalaus uv susibrimo vietose vanduo yra chloruojamas (30 kg/ha). Jei nra kalki, galima naudoti 0,3-0,4 g/kubin metr vario sulfato koncentracijos. Vliau, negesintos kalks neamos kas 10 dien, kol vandens temperatra nukrenta iki 15 C laipsni. Sezono pabaigoje, uvys i
karantinuoto vandens telkinio yra realiz
karantinuoto vandens telkinio yra realizuojamos prekybos tinkluose. Vis vejybos inventori, gaudymo rankius ir spec. rbus po kiekvieno panaudojimo nepalankiame vandens telkinyje btina dezinfekuoti. Nepalankaus tvenkinio lomas ruden atidiai apdirbamas chlorkalkmis (30-50 kg/ha) arba negesintomis kalkmis (2500 kg/ha), o damb laitai, dugniniai vandens nuleidjai, uvgaudytojai apdirbami 10 %-tinmis chlorkalkmis arba negesintomis kalkmis. 3.3.2. poskyris. IchtiofonozIchtiofonoz sunki liga, paeidianti jros, glavandenes ir ypa akvariumines uvis. Sukjas grybelis Ichthyophonus hoferi, priskiriamas zigomicet klasei. Jis, paprastai, yra apvalus, kartais bukomis ataugomis. Jo jaun form skersmuo 620 mkm, subrendusi iki 200 mkm. Pastarieji gerai matomi net su paprasta lupa (r. paveksl Nr. 3.3.2.1.) uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Pav. Nr. 3.3.2.1. IchtiofonozAplink grybel susiformuoja jungiamojo audinio, kur iskiria paeistas organizmas, kapsul. Grybelis auga vandens temperatrai esant 320 C, jros uv tamams optimalus 10 C. Grybeliai, paprastai, atsiranda per 1 par ir atrodo kaip buka atauga, kuri per 30-40 dienatsiskiria kaip savarankikas apvalus knas vadinamasis grybaknis. Senose kultrose ant gifgal galima pamatyti gulinias sporas, kurios ukreia naujas uvis. Sporos apsiaustos tankiu apvalkalu ir siekia 5 mkm skersmen. Grybelio vystymosi ciklas ir stadijos iorinje aplinkoje nepakankamai istudijuotos. Ichtiofonoz paeidia visas uvis, nepriklausomai nuo j sistemins padties. Liga pastebta makreli, silki, menkinki ir daugelio akvariumini uv ri organizmuoe. Ukratui labai jautrs vaivoryktiniai uptakiai, jo liga aprayta dar XX amiaus pradioje ir pavadinta girta liga. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Sporos per a
rnyn ieina i uvies organizmo ir yra p
rnyn ieina i uvies organizmo ir yra praryjamos nauj eiminink; ukrato altiniu taip pat gali bti nugaiusios uvys. Grybel platinti gali vandens bestuburiai, sporas praryjantys vandens gelmse. Vakarinje Atlanto dalyje pastebta sunki silki epizootija, kur yra gamtinis ligos idinys. Apie 25 % silki yra ukrstos ichtiofonu, be to, daugeliyje individ pastebti mios ligos formos poymiai. Skiriama mi ir chronin ligos eiga. mios ligos eigos atveju stebimas masinis visorgan ir audini usikrtimas grybeliu, j nekroz ir uv gaiimas, apytikriai, per mnes nuo ligos pradios. Chronikos ligos eigos atveju stebimas ichtiofono siterpimas audinius, paviriaus patamsjimas, uv gaiimas per 6 mnesius. Priklausomai nuo paeisto organo, esant chronikai ligos eigai, ligos simptomai gali bti vairs. Paeidus smegenis, paprastai taip bna uptakiams, pasikeiia uv elgesys. Sergantiems individams bdingi traukuliniai judesiai, jie gula ant ono. Jei paeidiamos plaukiojamosios psls sienels, uvis guli ant vandens telkinio dugno. Esant stipriam inkst pakenkimui (tai pastebima daugelyje akvariumini uvorganizm), isiprogsta akys, pasiiauia vynai, kno ertmje susikaupia eksudatas. Parazito lokalizacija poodiniame sluoksnyje ir raumenyse iaukia pavirini op atsiradim. Serganios uvys nustoja sti ir liesja. Gaiimas nra masinis. Skrodiant seganias ar nugaiusias uvis, vidaus organuose, kartais raumenyse ir poodiniame jungiamajame audinyje, randama daugyb rud, apvali arba netaisyklingos formos, vairaus dydio kneli. Ypa charakteringai keiiasi pasaitas ir kepenys jie tampa grti. Per mikroskop galima lengvai surasti apval, apgaubt jungiamojo audinio kapsule, grybelio k. Diagnoz grindiama, remiantis klinikiniais poymiais ir patalogoanatominio skrodimo duomenimis. Efektyvi gydom priemoni
nuo ichtiofonozs nerasta. Ankstyvose li
nuo ichtiofonozs nerasta. Ankstyvose ligos vystymosi etapuose kok nors terapin efekt duoda antibiotik naudojimas, tai vykdoma tvenkinikiuose ir akvariumuose. Laikantis bendr veterinarini-sanitarini taisykli, tvenkiniuose uptaki lig galima ivengti. Btina termikai apdoroti jros uvis, naudojamas erti uptakiams. Prasidjus ligai, uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas tina izoliuoti susirgusias uvis atskirame tvenkinyje arba akvariume; akvariumus ir tvenkinius, kuriuose pastebta liga, nusausinti ir atidiai idezinfekuoti chlorkalkmis. veant uvis btina jas itirti (ne maiau 15 vienet i kiekvienos partijos). Itin atidiai reikia apiti uvis, vetas i usienio. Epizootijos kilimo jroje atveju, pageidautinas sustiprintas paeist uv gaudymas. 3.3.3. poskyris. Gilioji mikozGilioji mikoz uptaki jaunikli ir kit laiini uv liga, ankiau vadinta plaukiojimo psls mikoze. Pavadinimas aikinamas tuo, kad grybelis ligos sukjas paeidia plaukiojimo psl. Ligos sukjas yra saprofitinis grybelis, priskiriamas celomicet klasei, piknidiniPycnidiales) eilei Phoma herbarum. Grybelio gifai padalinti pertvaromis gardelius, tuo jie rykiai skiriasi nuo saprolegnini grybeli. Gardeli ilgis svyruoja nuo11 mkm iki 30 mkm, plotis yra iki 6 mkm. Sen gif gardeliai turi pastorjus apvalkal, nuspalvint tamsiai ruda spalva. Danai sutinkami apvalios formos, 10 mkm skersmens gardeliai. Jaunos onins akos i pagrindinio gifo ieina beveik staiu kampu. Kartais gif galuose sutinkamas kriaus pavidalo isiptimas iki 8,5 mkm skersmens. Grybelis lengvai kultivuojamas vairiose terpse, taip pat apeko agare, msos sultinyje, kanapi sklose ir t. t. Tokiose terpse subrendusios kolonijos dl piknid, isidiusi gifraizginyje, gauna juod spalv. Piknidos viduje yra konidijos (5-8 x 2,2-
3,5 mkm), kurios ieina i piknidos per
3,5 mkm), kurios ieina i piknidos per skyl dl nauj kolonij susidarymo. Liga diagnozuojama vaivoryktinio uptakio jaunikliams, taip pat kiuui, avyiai ir kitoms dirbtinai auginamoms Ramiojo vandenyno laioms. Apsikreiama lervoms pirm kartpakylant prie vandens paviriaus. uvys kvepia oro, su kuriuo plaukiojimo psl patenka grybelio konidijos. Liga daniausiai paeidia uvis iki vieneri met amiaus, nors pastebti atskiri antrame ligos atvejai. Usikrtusi uv gaiimas stebimas 10-15-t dien po pakilimo vandens paviri ir tsiasi 20 dien. Usikrtusi, bet per period nenugaiusi uvuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas liga pereina chronik form, nuo kurios jos gaita iemos pabaigoje. Taiau sergamumas bna nedidelis (0,5-4 %). Konidijos, patekusios plaukiojimo psl, iauga ir suformuoja micelij, kuris isidsto sls gale. Dirginantis grybelio poveikis sukelia udegimin proces, kur lydi skysio prasisunkim kno ertm, dl to padidja pilvelis. uvis darosi neaktyvi ir bna silpnos srovs vietose. Micelijui augant, grybelis uima vis psls erdv ir sutrikdo jos funkcij. Jauniklis nusileidia dugn, taiau kartais pakyla vandens pavirikvpti oro, kuris kaupiasi skrandyje, didindamas jo apimt ir plonindamas sieneles. Dl to jauniklis praranda sugebjim maitintis. Toliau grybelis perauga plaukimo psls sienel, paeisdamas inkstus, arnyno sieneles ir netgi raumenis. Inkst paeidim lydi kno ertms vanden ir ivirtusios akys. Taip pat pastebimas odos patamsjimas, iangs sieneli isikiimas ir hiperemija, iaun pabalimas. Skrodiant gaitan arba nugaiusi uv, pilvo ertmje randamas gelsvai raudonas skystis. Kepenys molio spalvos su kraujo isiliejimo idiniais. Tulies psl perpildyta tulimi. Skrandyje randama duj, o arnyne gelsv gleivi. Plaukiojimo psl yra kaip tamsiai
raudona tankios konsistencijos atsaja,
raudona tankios konsistencijos atsaja, kurios turinys balkvai gelsvos spalvos. Kartais vidaus organai suauga. Raumenys vietomis nekrotizuoti ir permirk krauju. Histologiniuose pjviuose randami vidaus organus ir raumenis aug gifai, kurie sukelia j irim. Nekrozs idiniuose pastebimos liaukocit sankaupos. uvis grybeliu usikreia plaukiojimo psls pirmojo upildymo oru metu, t. y. per pirm lervos paklim vandens paviri. Tai vyksta inkubatoriuose ar kitose talpose, naudojamose ilg laik ir labai apauganiuose grybeliu. Todl, ligos profilaktikai, ne ankiau kaip 3 paras prie pirm paklim, lervas reikia perkelti varius, atidiai idezinfekuotus inkubatorius arba kitas atsargines talpas, persodinimo dien upildytas variu vandeniu. Inkubatorius po panaudojimo btina dezinfekuoti, dayti ir laikyti sausoje patalpoje. 3.3.4. poskyris. Kandidomikozuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Kandidomikoz uv liga, atsirandanti jas auginant industriniuose kiuose ir naudojant nekokybikus paarus. Ligos sukjas yra Candida gimins miels C. sake ir C. tropicalis, priskiriami deuteromicet (Deuteromycetes) klasei. Jos plaiai paplitusios gamtinje aplinkoje ir izoliuotos nuo vandens ir kit substrat. ios miels aktyviai sudaro dujas. Ant maitinamosios terps jos suformuoja baltas kolonijas, viduryje klostuotas, alis nueinanias micelinmis atakomis. Jkratai gauruoti arba lygs. Lstels labai vairios savo forma ir imatavimais: ovalios, apskritos, lazdeli formos. Atskiros pseudomicelio lstels ilgos, cilindrins. Susirgti gali vairi uv rys, kai jos auginamos industrinmis slygomis ir eriamos paarais, apkrstais Candida (iki 10(4)10(5) KOE*/g) mielmis. Ypa kenia vairi uv rys karpi, kanalini am, erketini ir laiini uv jaunikliai ir pirmameiai, kai jie laikomi udaro cik
lo sistemose ir ilt vanden baseinkiuose
lo sistemose ir ilt vanden baseinkiuose. J rimas tokiais paarais 30-40-trimo dien veda prie ligos atsiradimo. Svarbus veiksnys, skatinantis ligos vystymsi, yra vandens temperatra. Kai vandens temperatra didesn nei 24 C, mieli asimiliacijos procesas vyksta intensyviai ir yra lydimas stiprios duj gamybos. Kandidomikozei bdingas poymis yra didelio duj kiekio susikaupimas skrandyje, arnyne ir spiraliniame votuve. vairi imatavim (0,1-10 mm) duj burbuliukai yra simaikombinuotus paarus. Esant miai ligos formai, uvims isipuia pilvelis; stipriai padidja skrandis, arnynas ir spiralinis votuvas. Jaunikliams sutrinka judesi koordinacija, jie laikosi prie vandens paviriaus, nustoja normaliai sti ir gaita. Esant chronikai ligos formai, dujsusikaupimas ma burbuliuk pavidalu pastebimas skrandyje, arnyne ir ypa matomas spiraliniame votuve. iuo atveju, uvys pakankamai aktyviai da ir priauga svorio. Infekcinis procesas vyksta regionikai, apimdamas skrand ir arnyn, be matom udegimini reakcij, ir yra disbakteriozins ries. Taiau generalizuotos infekcijos atvejais stebimas parenchimatoziniorgan udegimas, atskir kno viet paraudimas ir net uv gaiimas. Diagnoz grindiama pagal klinikin ir patalogoanatomin vaizd bei uv ir paarmikologinio tyrimo rezultatus. Diagnozuojama jeigu paaruose ir uvyse dideliais kiekiais uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n randamas R. Candida (apie 10(4) KOE/g). Diagnozuojant reikia atmesti duj burbulin lig, kurios klinikiniai poymiai yra panas. Kovoti su liga reikia keiiant nekokybikus paarus naujai paruotus ir patikrintus, ar jie neapkrsti mielmis. Baseinuose, kuriuose auginamos uvys, efektyvu yra sumainti vandens temperat iki 20-22 C. I vis ibandyt fungicidini preparat, tik nistatinas slopina imieli augi
nim, taiau ir jo naudojimas neigydo vis
nim, taiau ir jo naudojimas neigydo visikai uv. Literatroje taip pat nurodomas manomas gydymas, praduriant uvims skrandius ir ileidiant i j or. 3.3.5. poskyris. SaprolegniozAkvakultros slygomis paeidiami ikrai ir daugybvairaus amiaus uv natraliuose vandens telkiniuose. Liga inoma vairiose Europos, Amerikos, Azijos alyse. Ligos sukjas Saprolegnia ir Achlya gen pelsiniai grybai (r. paveksl apaioje). Grybai lokalizuojasi ant odos, iaun, pelek, raumenyse, burnos ertmje. Vaivoryktiniuptaki ir lai jaunikliuose saprolegnijos hif buvo aptinkama arnyne. Liga aptinkama atlantinse, Ramiojo vandenyno laiose, Kuros lakiuose, vaivoryktiniuose uptakiuose, peledse, yruose, muksunuose. Registruojama veislynuose, tvenkiniuose, uvidse. nuo 3,9 iki 7,8. auginimo statinius patenka i vandens altiniuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas zoosporos stadijoje. Ikr saprolegnioz i pradi pastebima ant traumuot ikreli, po to grybo micelis plinta ant gretim sveik ikreli. Po 3-5 dien apima vis partij. Liga vystosi palaipsniui. I pradi uv organizmuose susiformuoja nedideli paeidimo idiniai uodegos, nugaros ir uodegos pelek srityje su pavieniais grybo hifais. Po to micelis greitai auga, formuodamas kolonijas. Prasiskverbdami giliai raumenis, hifai sukelia nekroz, kuri apima didel plot, net iki stuburo. iuo atveju, raumeninis audinys virsta suglebusia mase. Neretai paeidiami dideli odos epitelio ir po juo esan galvos audini, ypa priekins virutinio ir apatinio andikaulio dalies, audini plotai. Diagnoz nustatoma remiantis klinikiniais poymiais, iskiriant gryb, auginant j terpse ir nustatant jo rin priklausomum. Siekiant utikrinti profilaktik, reikia alinti uvusius ikrelius ir ukrstas uvis. Gydymo reikmms naudojami formalino tirpalai,
violetinis kalis, kalio permanganatas.
violetinis kalis, kalio permanganatas. Kovai su mikoze taikomos uvininkysts-melioracijos ir veterinarines-sanitarines priemons. Profilaktikos ir gydymo reikmms naudojami fungicidiniai preparatai, formalinas ir kt. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 4. SKYRIUS. INVAZINS LIGOS Pagrindinis tikslas pateikti duomenis apie pagrindines invazines uv ligas. Pateikti klasifikacij, duomenis apie sukjus bei j sukeliam uv patologij. Tikslai inoti: uv invazini lig suk klasifikacij, j savybes, poveik uvims; mokti: iskirti ir nustatyti suk. Nustatyti teising diagnoz ir paruoti kovos su patogeniniu agentu priemones. ios grups ligas sukelia parazitiniai organizmai, priklausantys gyv aplinkai. Invazins ligos skirstomos protozooz (sukjai parazitiniai pirmuonys), helmintoz(sukeliama kirmin), krustaceoz (sukjai parazitiniai viagyviai). Egzistuoja nedideldvigeldi moliusk glochidij (lerv) sukeliam lig grup ir erketini uv ikr polipodioz, kurios sukjas priklauso duobagyvi geniai. Kiekvienoje invazij grupje yra atstovai, sukeliantys uv epizootij akvakultros kiuose ir natraliuose vandens telkiniuose. Kai kurie i j yra pavojingi mogui. Norint nustatyti invazins ligos diagnoz, reikia iskirti, nustatyti parazit ir apskaiiuoti invazijos laipsn (ekstensyvum, intensyvum). Kaip pagrindinis uv parazitologini tyrim metodas, taikomas visikos parazitologins analizs metodas, kuris apima kiekvieno uv audinio ir organo tyrim. Siekiant gauti statistikai patikimus duomenis, btina iskrosti ne maiau nei 15 kiekvienos ries ir kiekvieno amiaus uv egzempliori arba 25 lerv ir jaunikli egzempliorius. 4.1. poskyris. Protozoozuv protozoini lig sukjai paprastai yra Sarcomastigophora, Apicomplexa(sporagyvi), miksosporidij, infuzorij grups atstovai
. Visi jie yra plaiai paplit skirtingose
. Visi jie yra plaiai paplit skirtingose klimatinse zonose auginam uv organizmuose. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 4.1.1. poskyris. SarkomastigoforozI Sarcomastigophora grups didiausi praktin susidomjim kelia Ichthyobodo, Cryptobia, Trypanosoma (tripanosom), Hexamita gen iueliniai. Ichtiobodoz (kostioz) Sukjas Ichthyobodo necatrix (Costia necatrix) parazituoja ant odos ir iaunepitelio. Tai gana stambs iueliniai, kuri knas yra trikampio formos, dauginasi iilginio dalijimosi bdu, laisvai juda vandenyje, pereidami i vieno neiotojo kit (4.1.1.1. pavyzdys). 4.1.1.1. pav. Ichtiobodozs sukjas Ichtiobodo necator. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Lokalizuojasi ant uv odos ir iaun, sukeldami audini sudirginim, gleivisusidarym, kartais net udegim, uv kvpavimo per od sutrikim. Kovos su liga priemons. Skmingas kovos su ichtiobodoze bdas yra vandens kalkinimas negesintomis kalkmis 150-250 kg/h, aliojo malachito naudojimas 0,1 mg/l koncentracija. Taip pat naudojamas tripaflavino tirpalas santykiu 1 g 100 l vandens; kombinuotos vonios (1 m vandens: NaCl 1 kg, geriamosios sodos 1 kg, KMnO 10 g, chloro kalki 10 g/m), taikant 0,51 val. trukms poveik. Esant 5-7 \r temperatrai, sudedam dali koncentracija gali bti sumaintos 2 kartus. Taip pat rekomenduojamas metileno mlynasis (1:5000) per 7 paras, esant 10 \r temperatrai, chloramino vonios (1:15000 arba 1:100000) per 2-4 val. (arba 17 val.), 1-2 proc. drusk (NaCl) vonios per 20 min., 20-30 minu trukms uv apdorojimas 0,00025 proc. koncentracijos formalino tirpale. Siekiant utikrinti ichtiobodozs profilaktik, yra btina tvenkini vagos dezinvazija ir uv auginimo tvenkinius tiekiamo vandens nukenksminimas cheminiais preparatais arba ultravioletiniais spindulia
is. KriptobiozKriptobiozi sukjai yra Cry
is. KriptobiozKriptobiozi sukjai yra Cryptobia genties iueliniai, parazituojantys ant uv iaunir kraujyje. Tai smulks ovalo formos iueliniai su dviem iueliais, idstytais priekiniame ir upakaliniame lstels gale. uv kraujyje parazituojanios kriptobijos vystosi per pernejus les. Kriptobijos yra iaun parazitai, kurie dauginasi iilginio dalijimosi bdu ir laisvai juda vandenyje, pereidami i vieno eimininko kit. Endoparazitin kriptobioz ir tripanosomozSukjas Cryptobia cyprini (daniausiai karpiuose) ir tripanosomos. Esant stipriam ukrtimui, sukelia uv anemij (bendr maakraujyst), vangum, augimo suljim. Kovos ir profilaktikos priemon. Rekomenduojama dti paarus metileno mlyn ir kristalin violet (1:1000). Kovojant su ant uv isidiusiomis dmis, tikslinga naudoti 2,5 proc. NaCl tirpal (arba 0,005 proc. CuCl tirpal). Btina taikyti veterinarijos ir sanitarijos uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas priemoni kompleks: nupjauti augalus, ant kuri gyvena ds, atlikti tvenkini, vandens mimo kanal dezinvazij, atrinkti ir sunakinti serganias uvis, rengti aptvrimo groteles vandens tiekimo kanale, paalinti stres sukelianius veiksnius. Heksamitoz Laiini uv liga. Sukjas iuelini atstovas Hexamita salmonis. Tai ovalo formos parazitas, turintis keturias poras iueli, kuri trys poros yra idstytos priekinje kno dalyje, o viena pora upakalinje. Parazitas dauginasi paprastojo dalijimosi bdu arnyno epitelio stelse. Gali formuoti cistas, kurios sugeba egzistuoti kur laik u neiotojo organizmo rib. Liga yra plaiai paplitusi uptaki auginimo kiuose ir lai gamyklose. Gali ukrsti daugyblaiini uv ri. Ypa kenia jaunikliai. Ukrstos uvys praranda apetit, greitai netenka svorio ir sta. Atliekant parazitologinius tyrimus, stebima arnyno gleivin
s hiperemija, kraujingas skystis tulies
s hiperemija, kraujingas skystis tulies pslje, gleivingos iskyros i iangs. Kovos priemonsu liga yra nepakankamai ivystytos. Btina grietai laikytis jaunikliauginimo technologijos. I vaistini preparat rekomenduojamas furazolidonas ir metronidazolis, dedamas paarus. 4.1.2. poskyris. KokcidiozSporagyvi sukeliamos uv ligos. Tai intralsteliniai parazitai (kuriems bdingas sudtingas vystymosi cikla), parazituojantys arnyno, kepen, inkst ir kit uv vidini organepitelio lsteli viduje (4.1.2.1. pavyzdys). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 4.1.2.1. pav. Kokcidiozs suk kokcidij oocistos: Goussia carpelli, b G. sinesis, c G. cheni, d G. sardinae. Kokcidiozinis karpi enteritas. Karpi kokcidioz yra didiausios ekonomins alos prieastis. Sukjai Goussia carpelli, kartais G. subepithelialis. Pirmasis sukelia difuzinio enterito protr, antrasis formuoja lokalinius pilkai baltos spalvos paeidim idinius palei vis arnyn. Lig lydi minis arnyno gleivins udegimas, uvys nustoja sti, netenka svorio, i iangs isiskiria gleivins dariniai su kraujo kreuliais. Sergan uv pilvelis isipuia. Ligai bdingas auktas uvmirtingumas. Invazijos altinis yra serganios uvys ir uvys parazit neiotojos. Ukreiamos gali bti vis amiaus grupi uvys. iorin aplink iskiriamos parazito oocistos, kurios periemoja tvenkinyje, o uvims jas prarijus, isivysto liga. Kovos priemons. Kaip gydomasis preparatas naudojamas furazolidonas (300 mg 1000 imetuk arba vieneri met amiaus uv 3 dienas i eils, darant 2-3 dien pertrauk). Tvenkinikiuose, paalinus vanden, uv kokcidiozs profilaktika turi bti lydima tvenkinio vagos dirvoemio idiovinimo arba augal sudeginimo. lapias vietas ir duobes, i kuri nemanoma paalinti vandens, reikia apdoroti chloro (500 kg/h) a
rba negesintomis kalkmis (2500 kg/h). Ne
rba negesintomis kalkmis (2500 kg/h). Neleisti iuklinms uvims patekti tvenkinius. Atskirai laikyti jauniklius ir vyresnio amiaus grupi uvis. rodyta, kad didel vandens mineralizacija padeda sumainti uv ukreiamum. a b c d uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas 4.1.3. poskyris. MiksosporidiozSporagyvi arba miksosporidij sukeliama liga. Tai uv kno paviriaus, vidini organir audini parazitai (4.1.3.1. pavyzdys). Dauginasi sudtingos sandaros sporomis. Kai kuri rivystymosi cikle gali dalyvauti tarpiniai neiotojai. 4.1.3.1. pav. Miksosporidij sporos: Sphaerospora branchialis; b Chloromyxum truttae; c Myxosoma cerebralis; d Myxobolus cyprini; e Henneguya oviperda; f Thelohanellus pyriformis; g Hofferellus cypriniMiksoboliozSukjai Myxobolus genties sporagyviai parazituojantys ant uv iaun ir vidiniuose organuose, ypaMyxobolus pavlovskii sukelia plaiakak miksobolioz. Karpi plaukiojimo psls udegimas (PPU) Sukjas Sphaerospora renicola. Parazituoja inkstuose ir inkst lapimo kanalliuose. Pateks karpi plaukiojimo psl, parazitas sukelia min udegim. Jam bdingas sudtingas a b c d e f g uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas vystymosi ciklas, kaip tarpin eiminink naudoja oligochetus. Daniausiai liga atsiranda vasaros metu ir jai gali bti bdingas auktas mirtingumas, ypa imetuk ir vieneri met amiaus uv. uv ukrtimas vyksta prarijus parazito sporas. Ligos eiga gali bti mi, ne tokia mi ir besimptom. Ligai besivystant, stebimas sergan uv pilvo padidjimas prie upakalins kno dalies, uvys plaukioja pasisukusios onu arba vertikalioje padtyje emyn galva. Pastebima sergan uv vandenlig, pasiiauvynai ir iverstakumas. Esant komplikacijai dl bakterij mikrofloros, isiv
ysto sunkus plingas nekrotinis plaukioji
ysto sunkus plingas nekrotinis plaukiojimo psls udegimas. mi ligos forma lydima masins uv ties. Kovos su liga priemon. Nepalanks PPU atvilgiu kiai udaromi dl karantino. Tvenkiniai pervedami vasarojimo reim atliekant melioracijos darb kompleks ir dezinfekuojant tvenkinio vag chloro kalkmis 200-500 kg/h. Kadangi susirg karpiai nustoja sti, btina organizuoti profilaktin rim paarais su antibiotikais, furazolidonu bei kitais antibakteriniais preparatais kol pasireikia pirmieji ligos poymiai. Vienintelis specialus preparatas, selektyviai slopinantis PPU suk, yra fumagilinas (0,1 proc. paar paros dozs 2-3 savaites). Karpi piktybin miksosporidin anemija Sukjas Myxobolus cyprini, paeidia inkst, blunies, pasait ir iaun jungiamaudin. uv ukrtimas vyksta prarijant vanden patekusias parazito sporas. Karpi jaunikliai usikreia vasar. Masin tis stebima arba iemojimo tvenkiniuose, arba i karto po karpiperklimo mass priauginimo reikmms pritaikytus tvenkinius. Stebimi poymiai, bdingi daugybei lig, susijusi su vandens apykaitos sutrikimu: iverstakumas, pilvo ertms vandenlig, inkst anemija, raumen suglebimas. Kovos su liga priemon yra nukreiptos ligos profilaktik. Jaunikliai auginimi atskirai nuo vyresnio amiaus uv. Tvenkiniai pervedami vasarojimo reim kruopiai idiovinant vag ir apdorojant j negesintomis arba chloro kalkmis, dezinfekuojami rezervuarai, kuriuose auginamos uvys. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Chloromiksoz (uptakio gelta) Liga stebima Pabaltijo lai gamyklose. Sukjas miksosporidijos Chloromyxum truttae, parazituoja kepenyse esaniuose tulies latakuose ir tulies psls ertmje. uvukrtimas vyksta prarijus parazito sporas. Patogeninis parazito poveikis pasireikia tulies sls, kepen ir arnyno normalios veikl
os sutrikimu. Sergan uv tulies psl yra
os sutrikimu. Sergan uv tulies psl yra padidjusi ir perpildyta gelsvai raudonos tulies, kepenys yra pilkai rausvos spalvos. Kovos su liga priemon yra nepakankamai ivystytos. Rekomenduojama alinti vandeni nepalanki tvenkini ir dezinfekuoti j vagas negesintomis arba chloro kalkmis, pervesti tvenkinius vasarojimo reim. Atskiras skirtingo amiaus uv auginimas ir iemojimas. Tris dienas i eils (patartina su vitaminu ) gydymo reikmms naudojamas paarus dedamas furazolidonas (50 mg/kg uv mass per dien). Siekiant ivengti parazito patekimo , reikia grietai laikytis uv perveimo i vieno kio kit taisykli. Uptaki miksosomoz (skurin liga) Viena i labiausiai pavojing invazini laiini uv jaunikli lig. Sukjas Myxosoma cerebralis, parazituoja laiini uv jaunikli kremzliniame audinyje, ardydamas pagrindin kremzls mediag. Daniausiai paeidia vidins ausies kapsuls, kaukols ir stuburo kremzles. Vystosi sporomis, kaip tarpin eiminink naudoja oligochetus. Daniausiai serga imetukai, suaugusios uvys yra tik parazito spor neiotojos. kurins ligos simptomai pasireikia pusiausvyros sutrikimu mailiai pradeda plaukioti ratais. Kitas poymis yra pajuodavs upakalinis kno tredalis (4.1.3.2. pavyzdys). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n \n 4.1.3.2. pav. Uptaki skurin liga. Griau kremzli ardymas sukelia vairi apsigimim isivystym (stuburo ikrypim, nepakankam iaun dangteli, andikauli isivystym ir pan.). Kovos su liga priemon. Skurins ligos atvilgiu nepalankiam kiui udedamas karantinas. Btina izoliuoti jauniklius nuo vyresnio amiaus uv. Nepalanki tvenkini vagas privaloma kruopiai dezinfekuoti. Reikia irinkti ir sunaikinti (sudeginti) uvis, turinias ioriniligos poymi. Laiini uv opin (gumburin) liga Sukjas Henneguya zschokkei gen
ties miksosporidijos, formuojanios stamb
ties miksosporidijos, formuojanios stambias, nuo 2 cm ir didesnes, ovalo formos cistas, kurios lokalizuojasi poodinje lstelienoje, raumenyse ir ant uv vidini organ paviriaus (4.1.3.3. pavyzdys). Liga gali kelti pavoj laiinms ir sykinms uvims natraliuose vandens telkiniuose. Kovos priemon masinis sergan uv gaudymas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 4.1.3.3. pav. Henneguya zschokkei cistos. 4.1.4. poskyris. Parazitins infuzorijos Natraliuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose plaiai paplitusios uv ligos, kurias sukelia blakstienuotieji pirmuonys (infuzorijos). Chilodoneliozia liga serga karpiai, augals uvys, uptakiai, kanaliniai amai. Jai bdingi iaun ir no odos paeidimai. Ligos sukjai Chilodonella piscicola ir Ch. hexasticha. Parazitas gyvena uvies kno paviriuje ir iaunose. Chilodoneliozs vystymasis priklauso nuo uvies fiziologins bsenos ir mitimo. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Sergant chilodonelioze, ant uvies galvos ir kno atsiranda ydrai pilkos gleivingos apnaos. Sutrinka uv odos ir iaun kvpavimas. Serganti uvis yra nerami, ioka i vandens ir plokja puse krenta atgal. Kovos su liga priemons. Kaip gydomasis preparatas naudojamas 0,10,2 % NaCl tirpalas (1-2 paras), daikliai (malachito aliasis, violetinis K, pagrindinis rykiai alias 0,1-0,2 g/m 2-3 paras) ir KMnO. uv apdorojimas atliekamas tvenkiniuose arba baseinuose (iemojimo periodu). Atliekama tvenkini dugno dezinvazija negesintomis arba chloro kalkmis. Kovai su liga (gydymui) narvuose skmingai taikomi NaCl (2 % tirpalas 20-30 min.), malachito aliasis (0,2 mg/l 2 val.) ir metileno mlynasis. Jei reikia, apdorojimas pakartojamas. IchtioftiriozSukjas lygiablakstien infuzorija Ichthyophthirius multifiliis, atsiranda po odos
ir iaun epiteliu. Pastebta pas vis ri
ir iaun epiteliu. Pastebta pas vis rivairaus amiaus glavandenes uvis, bet ypa pavojinga mailiui (4.1.4.1. pav.). 4.1.4.1. pav. Infuzorija Ichthyopthirius multifilliis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Pagrindinis klinikinis poymis nedideli balt gumburli atsiradimas ant uvies kno ir iaun. Subrendusi infuzorija prapleia gumbur, ieina vanden, kur vyksta dauginimosi procesas (4.1.4.2. pav.). 4.1.4.2. pav. Ichthyopthirius multifilliis vystymosi ciklas: a subrends trofontas; b, c, d parazito dalinimasis; e palikuoni ijimas. Masinis infuzorij pasialinimas sukelia reikming epidermio paeidim, net jo nuslinkim. Kovos su liga priemons. Dabartiniu metu prie ichtioftirioz taikomas platus gydompreparat arsenalas. rodyta, kad prie ichtioftirioz yra efektyvs ie preparatai: 1,5 mg/l vario sulfato, 1 mg/l aliojo malachito, 25 mg/l metileno mlynojo. Veikiant 400 mg/l formalino, a e b c d uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n parazitai negaljo natraliai vystytis. Kovai su ichtioftirioze pasilyta daug daikli: akridino oraninis, malachito aliasis (0,1-0,9 mg/l), pagrindinis violetinis K ir rykiai alias (0,1-0,2 mg/l). Taiau tokie apdorojimai kiuose esant auktai vandens mineralizacijai neduoda efekto, nes chloridai, karbonatai, sulfatai greitai suria aktyvias daiklio grupes ir juos inaktyvuoja. Daikli veikim neigiamai veikia ir auktas pH rodklis (8,3-8,7). Kai pH didesnis nei 7,5, daiklio jonus nestipriai suria receptoriai, todl jie lsteles gali patekti ribotai. Siekiant kmingai kovoti su ichtioftirioze, siloma taikyti toki pa daikli koncentracij, bet ilgesnlaik. Daniausiai neami kasdien, 5 dienas i eils, iomis dozmis: malachito aliasis 0,1-0,2 mg/l, pagrindinis violetinis ir rykiai alia
s 0,05-0,1 mg/l. Jie pakartotinai naud
s 0,05-0,1 mg/l. Jie pakartotinai naudojami po 30 dien. Norint nustatyti reikiam doz, atsivelgiama aplinkos pH: iki 7,5 minimali, didesnnei 7,5 maksimali doz. Teigiamas poveikis gaunamas dalimis neant pagrindin rykiai ali, kurio koncentracija 0,1 mg/l, ir vienu kartu malachito ali, kurio koncentracija 0,5 mg/l (iemos slygomis). Kovojant su ichtioftirioze yra ibandyta daug kit preparat (amproliumas, ronidazolis, sidabro nitratas), i kuri efektyviausias yra sidabro nitratas (0,67 mg/l), taiau jis toksikas uvims. Ronidazolis (750 mg/l) suk 97 % parazit. Amproliumas buvo efektyvus esant didelei koncentracijai. Pastoviai elektros srovei taip pat buvo bdingas parazitocidinis poveikis. Kovojant su amerikietik unguri ichtioftirioze, buvo skmingai taikomas malachito aliasis 0,1-0,2 mg/l kartu su formalinu 15 mg/l; fosforo organinis chlorofosas (0,25 mg/l) buvo neaktyvus ir toksikas. Lai imetukai, ukrsti ichtioftirioze, uv veisimo stoties (Suomija) slygomis buvo igydyti formalino voniose (koncentracija 1:4000, taikant kasdien, 3 dienas i eils). Po apdorojimo uvys neusikrsdavo. Apdorojant amo mailius (iki vieno mnesio amiaus), ukrstus juos ichtioftirioze, geriausi rezultatai buvo gaunami taikant metileno mlyn (7,8 mg/l) ir chloramfenikol (50 mg/l), taiau ios dozs turjo toksik poveik uvims. Po 4,6 mg/l metileno mlynojo taikymo igyveno 40 % uv. Tetramizolio ir eneptino poveikis buvo pratingas parazito trofontams in vitro. Atlikti kovos eksperimentai su recirkuliacinse sistemose laikom uv ichtioftirioze, taikant ultravioletinspinduliavim. Pastebta galimyb vakcinuoti uvis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n TrichodinozSukjai aplinkblakstiens infuzorijos i Trichodina, Trichodinella, Tripartiella gen (4.1.4.3. pav.)
. 4.1.4.3. pav. Glavandeni uv trichodi
. 4.1.4.3. pav. Glavandeni uv trichodinozi sukjai: Trichodina domerguei forma acuta, b Trichodinella epizootica; c Trichodina pediculus; d Trichodina nigra; e Tripartiella bulbosa; f Trichodina reticulata. Apsigyvena uvies kno paviriuje, iaunose ir burnos srityje. Sukelia odos ligas, kurias lydi gausus gleivi isiskyrimas. Todl sutrinka uv odos ir iaun kvpavimas. Sutinkamos visose uv ryse, kurios auginamos akvakultroje, taip pat natraliuose vandens telkiniuose. Kovos ir profilaktikos priemons tokios paios, kaip ir sergant kitomis ektoparazitinmis ligomis: valgomosios druskos, formalino tirpalai ir organiniai daikliai. Apiozomoz, epistelioz, scifidioza b c d e f uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Lig sukjai aplinkblakstiens infuzorijos. Gyvena ant vairi uv ri k(4.1.4.4. pav.). 4.1.4.4. pav. Epistylis sp. Kovos ir profilaktikos priemons analogikos kaip ir sergant kitomis ektoparazitinmis ligomis. 4.2. poskyris. HelmintozInvazins ligos, kurias sukelia parazitins kirms toki tip atstovai: plokiosios kirms, dygiastraubls (Acanthocephala), apvaliosiosios kirms, ds. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 4.2.1. poskyris. MonogenoidozMonogenjos priskiriamos plokiosioms parazitinms kirmms, jos turi dorsoventraline kryptimi plok k. Gale kno yra tvirtinamasis diskas, turintis kabliukus arba siurbtukus. Nedideli prisitvirtinimo organai yra ir priekiniame kno gale. Kirms yra nedidelio dydio, paprastai, lokalizuojasi kno paviriuje, pelek, iaun, kartais burnos ir nosies duobu srityje. Daugeliu atvej deda kiauinlius, bet kai kurios i j gyvaveds. Monogen vystymasis vyksta nekeiiant tarpini neiotoj. DaktilogirozSukjai Dactylogyrus genties atstovai daugiausiai karpini uv parazitai, gyv
ena ant iaun, kartais aptinkami ant pel
ena ant iaun, kartais aptinkami ant pelek ir kit organ (uv tiesiojoje arnoje, nosies duobutse) (4.2.1.1. pav.). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 4.2.1.1. pav. Dactylogyrus sp.Tarp Dactylogyrus atstov aptinkamos rys, kurios sukelia karpi ligas vasaros metu Dactylogyrus vastator ir kt.), taip pat altams rys (D. extensus). Ligos itinka karpius ruden, anksti pavasar ir iemojimo kompleksuose. Parazituodamos ant uvies, Dactylogyrussunaikina epiderm, paeisdamos odos kvpavim, veikia uv toksikai. Ypa pavojingos auginam karpini uv mailiui. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Gydymui taikomos druskos (5 % NaCl) arba amoniako vonios (0,1 %, esant 19-27 º, 0,5 min.), taiau sergant daktilogiroze, kuri sukelia D. extensus, druskos vonios efekto neduoda. Kovojant su karpio daktilogiroze, naudojamas chlorofosas. Pasilytas Solden (25 % trichlorfono veiklioji mediaga) 0,001 mg/l-1 koncentracija. i preparato koncentracija neigiamai veikia tvenkinio biocenoz ir natrali uv paar baz, todl uvis reikia aprpinti visaveriu paaru. Vidutinis preparato ilikimo vandenyje laikas 14 dien, esant 20 º temperatros ir uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n � 7. Esant emai temperatrai ir sumajusiam vandens pH, preparato liku ilikimo laikas 2-3 mnesiai (preparato buvimas nustatomas Daphnia magna testu). Pasilytas profilaktinis karpireproduktori apdorojimas ozonuotame vandenyje. Kovojant su karpio mailiaus daktilogiroze, galimas chlorofoso naudojimas. Su monogenoidoze galima biologin kova. Nustatytas eliminacinis Daphnia magna, D. pulex poveikis lervuts stadijos Dactylogyrus vastator, o tai parodo i hidrobionttak io parazito skaiiaus dinamikai auginimo tvenkiniuose. Kovos su liga chemins priemons turi atitikti bendrsias
profilaktines priemones, nukreiptas uki
profilaktines priemones, nukreiptas ukirsti keli kontaktui tarp skirtingo amiaus uv grupi ir sukjo patekimo. Atliekama tvenkini dugno dezinvazija (nusausinant, kalkinant ir kt.). Profilaktikos tikslais auginimo tvenkiniai per trump laik uliejami vandeniu iki projektins ymos arba jie yra ilaikomi be uv esant 8-20 º temperatrai 14-15 dien. GirodaktiliozSukjai: karpi girodaktilioz sukelia Gyrodactylus katharineri, G. elegans, G. medius, G. cyprini, G. schulmani, G. sprostonae, laiini G. salaris, G. truttae, unguri G. anguillae (4.2.1.2. pav.). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n\n 4.2.1.2. pav. Gyrodactylus sp. Smulkios monogenjos lokalizuojasi uv kno ir pelek paviriuje, jos yra gyvaveds ir sukelia reikming toksin poveik neiotojui. uvis, ukrsta Gyrodactylus, paprastai, bna labai isekusi ir padengta ydromis gleivtomis apnaomis. Laiinms uvims pavoj ypa kelia G. salaris, kuri gali sukelti masin laiini uv mailiaus ileidus juos upes. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Gydomieji preparatai yra 5 % NaCl (5 min. vonios karpinms ir 2,5 % NaCl laiinms) arba 0,1-0,2 % amoniako tirpalas (esant 7-8 ºtemperatrai 1 min.; esant 18-25 º 0,5 min.). Formalinas taip pat efektyvus (1:5000 25 min.). Taip pat taikomi daikliai (violetinis K, briliantin aluma ir kt.) iem tiesiogiai iemojimo tvenkiniuose, kaip ir kovojant su kitais ektoparazitais. Profilaktin reproduktoriuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n privaloma priemon, prie perkeliant juos nerti, yra antiparazitins vonios. Norint sunaikinti helmint lervutes, vanduo i tvenkinio ileidiamas 5-6 dienoms. Utikrinamas uv rimas visaveriu paaru. I kit monogen patogenin poveik uvims dar daro Diplozoon paradoxum. Monogenjos, kurios augdamo
s suauga krymai, priskiriamos Diplozoid
s suauga krymai, priskiriamos Diplozoidae eimai. Lokalizuojasi ant karpio ir kit karpini uv iaun, sukeldamos iaun lapeli suardym ir udegimo proces. Taikomas ukrstos uvies apdorojimas 1,0 mg/l koncentracijos trichlorfonu 48 val. 4.2.2. poskyris. CestodozPlokiosios kirms, priskiriamos kaspinuo klasei. Knas sudarytas i galvuts (skolekso), kaklelio ir paties kno (strobils). Cestod knas gali bti padalintas atskirus narelius arba gali bti nenariuotas. Cestod vystymasis sudtingas, dalyvaujant keliems tarpiniams eimininkams, kuri gali bti vienas, du ir daugiau. KariofiliozSukjas Caryophyllaeus fimbriceps, turi nenariuot k, spygliuot galvut, kaip pirm tarpin eiminink naudoja maaeres ieduotsias kirmles (4.2.2.1. pav., b). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n 4.2.2.1. pav. Kaviozs ir kariofiliozs sukjai: Khawia sinensis; b Caryophyllaeus fimbriceps; I ir II priekinis ir upakalinis cestod galai; 1 skoleksas (scolex); 2 vitellaria; 3 sklids; 4 ciruso maielis; 5 gimda; 6 kiauid; 7 lytin bursa. Parazituoja karpio, sazano, j hibrid arnyne. Suardo gleiv apvalkal, sukeldama sudirginim, arnyno gleivins suardym, kartais jo usikimim. Sultina augimo temp ir auginamos uvies mitim. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Kaip gydomieji preparatai naudojami ciprinocestinas, fenotiazinas ir fenasalas. Profilaktins priemons yra ilgalaikis nusausinimas ir aldymas arba negesint kalki (chloro) naudojimas ant ileisto tvenkinio dugno (vasarinimas). KaviozSukjas Khawia sinensis turi nesegmentuot k iki 80 mm ilgio (4.2.2.2. pav.). b uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n 4.2.2.2. pav. Kaviozs sukjas. Priekiniame kno gale yra daug vainik. Vystosi per maaeres ieduotsias kirmles, lokalizuojasi karpi
o ir karpini uv arnyne. Sukelia tokius
o ir karpini uv arnyne. Sukelia tokius paius patologinius procesus kaip gvazdikiniai (4.2.2.1. pav., ). Kovos su liga ir profilaktikos priemon tokios paios, kaip ir sergant kariofilioze. Maaers kirms atsparios chloro ir negesint kalki poveikiui. Kaviozs profilaktika pagrsta ankstyvu viename karpi pervedimu rim kombinuotaisiais paarais, ribojant kontakt su tarpiniais neiotojais, helminto kiauinli naikinimu. BotriocefaliozSukjas Bothricephalus acheilognathi (syn. B. gowkongensis, B. opsarichthydis). nas nariuotas (iki 15-20 cm), ant galvuts yra prisisiurbimo duobuts (botrijos) (4.2.2.3. pav.). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n 4.2.2.3. pav. Bothriocephalus acheilognathi skoleksas. Vystymosi ciklas yra sudtingas, kaip tarpin neiotoj parazitas naudoja zooplanktono ciklopus. Lokalizuojasi arnyne ir sukelia stiprius gleivins paeidimus, sutrikdo virkinim. Parazitui bdingas padids toksikumas, todl neigiamai veikia uv organizm. Ypapavojingas karpiams iki vieneri met amiaus bei metiniams karpiams. Kovos su liga ir profilaktikos priemons. Auktas terapinis efektyvumas igaunamas dehelmintuojant karpi imetukus fenasolu ir filiksanu (EE 63-96 %), ne tokia efektyvi buvo kamala (EE 25-52 %). Geras antihelmintinis efektyvumas gaunamas taikant gydom granulipavidalo bitionol. Gydomasis paaras buvo eriamas vien kart, skaiiuojant 4-6 kg / 1 t. kombinuot paar po paros dietos. Geri rezultatai gaunami preparatvedant per zondveisliniams karpio jaunikliams, skaiiuojant 0,2-0,3 g/kg mass. Botriocefaliozs atvilgiu, nepalankioje aplinkoje esaniuose kiuose naudojamas fenasalas granuliuoto kombinuotojo paaro pavidalu (LKR-2) su 0,5-1 % preparato kiekiu arba uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n kiekiu, nustatytu pagal uvies
mas. Fenasal rekomenduojama suerti duk
mas. Fenasal rekomenduojama suerti dukart: rugpj ir prie ileidiant iemojimo tvenkinius. vertinus botriocefaliozs sumaint energijos ir baltym apykait karpio organizme, po dehelmintizavimo btina subalansuoti j rimo racion pagal angliavandeni kiek. Atliekant profilaktik, taikoma tvenkinio dugno dezinvazija chloro ir negesintomis kalkmis, aldymu ir nusausinimu. Eeruose ir rezervuaruose atliekami melioravimo darbai, taip pat taikomas biologinis kovos su cestodozmis metodas, uveisiant sykines uvis (Ladogos syk, peledi, ripus ir jhibrid), kurios yra atsparios nurodytiems cestodams. Naikinant Bothriocephalus lervutes, dalyvauja biontai, kurie minta zooplanktonu, o tai stipriai sumaina uv helmint invazijos galimyb. Trienoforoz Sukjai Triaenophorus nodulosus (4.2.2.4. pav.) ir T. crassus skiriasi pagal kai kuriuos morfologinius poymius ir lokalizacijos viet antrajame tarpiniame neiotojo organizme. 4.2.2.4. pav. Triaenophorus nodulosus skoleksas uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n Abiej ri lytikai subrend helmintai gyvena lydek arnyne. T. nodulosus turi juostos formos k su neireikta iorine segmentacija. Skoleksas yra su keturiomis pseudobotrijomis ir keturiais tridanio formos dantukais. Plerocerkoidas T. nodulosus incistuoja uv kepenyse. Jo priekiniame kno gale yra riai bdingos formos kabliukai. T. crassusskiriamasis bruoas nuo T. nodulosus yra apvali skolekso forma, kitokia kabliuk forma, kakliukas. io helminto plerocerkoidas lokalizuojasi uv raumenyse. Abiej parazit rivystymasis vyksta esant tarpiniams neiotojams, kuriais gali bti vairs irklakojai. Lydeka galutinis neiotojas. Antrasis tarpinis neiotojas taikios uvys, kurios minta zooplanktonu. Uptakis ir kitos laiins uvys Triaenophorus usikreia narvuose ir
tvenkinikiuose, kai trksta paaro ir u
tvenkinikiuose, kai trksta paaro ir uvys bna priverstos vartoti zooplankton. l ligos sutrikdoma kepen ir, atitinkamai, arnyno funkcija. Ligai ypa jautrs mailiai ir imetukai. T. crassus lokalizuojasi raumenyse, sudaro dideles, gerai pastebimas cistas, todl uvies produkcija ibrokuojama. Kovos su liga priemon nukreiptos nutraukti parazito gyvenimo cikl. Pirmiausia, vandens telkinys, kur auginama uvis, turi bti atlaisvintas nuo lydek. Reikia laikytis perneimo taisykli, kad ukratas neb perduotas su sodinamja mediaga. Tvenkinikiuose btina ileisti pagrindinius tvenkinius, sistemingai dezinfekuoti j dugn. Narvkiuose reikia reguliariai atlikti uv riavim pagal dyd. Ciatocefalioz Sukjas Cyathocephalus truncates. Turi itst, nenariuot i iors k, skolekse yra piltuvlio formos prisitvirtinimo organas (4.2.2.5. pav.).uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n 4.2.2.5. pav. Cyathocephalus truncatusVystymasis vyksta esant vienam tarpiniam neiotojui viagyviui oniplaukai. Parazitas lokalizuojasi arnyne ir daugelio laiini uv pilorinse ataugose. Auginant akvakultros kiuose, usikreia uptakiai, laios. Ligos klinikiniais poymiais galima laikyti uv isekim, raumen spalvos pakitim, anemijos atsiradim. Kovos su liga ir profilaktikos priemons. Galima uv dehelmintizacija antihelmintiniais preparatais, duodamais kartu su paarais. Vykdomas profilaktinis tvenkini dugno apdorojimas. ProteocefaliozSukjas kaspinuotis Proteocephalus exiguous ir kitos ios genties rys, plaiai paplit daugelio laiini ir sykini uv parazitai. Jie turi ilg, aikiai nariuot strobil, ant apvalaus skolekso yra keturi siurbtukai, pas kai kurias ris yra penktasis (virugalvio) siurbtukas. Isivysto esant vienam tarpiniam neiotojui irklakoj zooplanktono grupei. u
vis galutinis neiotojas. Joje parazit
vis galutinis neiotojas. Joje parazitas lokalizuojasi arnyne, paeisdamas gleivin ir sutrikdydamas jos funkcij. Esant stipriai ligai, gali sukelti arnyno spindio nepraeinamum. Serganti uvis nustoja maitintis, sulysta, sumaja augimo tempas ir mass prieaugis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n Kovos su liga priemon. Atsiradus uv ligai, jas auginant uvininkysts kiuose, paar dedama antihelmintini preparat. Ligulioz ir digramozSukjai Ligula, Digramma gen cestod plerocerkoidai. Tai stambs baltos spalvos helmintai, kuri ilgis nuo 10 iki 120 cm. Daugiausiai jais usikreia natrali vandens telkini uvys, o akvakultros kiuose jais usikreiama retai. Parazitas vystosi esant dviems tarpiniams neiotojams ciklopams ir uvims. Galutinis eimininkas uvdros, kormoranai. Dideli plerocerkoidai isidsto uv pilvo ertmje, paslinkdami ir suspausdami vidaus organus, taip sutrikdydami j funkcijas. Lytini liauk suspaudimas gali sukelti parazitinkastracij. uv liga ligulioz daniausiai pastebima natraliuose vandens telkiniuose esankarpini uv organizmuose ir kai kuri kit uv ri organizmuose. Ligulioz viena i nedaugelio invazini lig, kurios visada sukelia uv gaiim. Kovos su liga ir profilaktikos priemons. Gydymas dar nesukurtas. I biologini kovos su ia liga priemoni, galima paminti sykini uv naudojim polikultroje, nes jos atsparios liguliozei. DifilobotriozSukjas. Pas laiines uvis parazituoja keli ri difilobotrij plerocerkoidai: plerocerkoidas (ris D. latum) laisvai lokalizuojasi kno ertmje, vidiniuose organuose ir raumenyse; plerocerkoidas (D. ditremum), gyvenantis ant skirting virkinamojo trakto skyriiorins sienels balkvose cistose; plerocerkoidas (D. dendriticum) lokalizuojasi didelse kapsulse, stemplje, skrandyje, pilori
nse ataugose, arnyne, lytinse liaukose,
nse ataugose, arnyne, lytinse liaukose, raumenyse, kartais kepenyse ir ant irdies. Difilobotrij vystymasis vyksta esant dviems tarpiniams (ciklopams ir uvims) ir vienam galutiniam (iltakraujam gyvnui) neiotojui. Parazitas kelia pavoj mogui. Daniausiai aptinkamas natrali vandens telkini uv organizmuose, o akvakultros kiuose sutinkamas retai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Kovos su liga priemon analogikos, taikomoms kovojant su kitomis cestodozmis ir yra nukreiptos nutraukti parazito gyvavimo cikl. 4.2.3. poskyris. TrematodozTrematodoz uv liga, kuri sukelia Trematoda klass plokiosios kirms. Kirms yra nedidels, plokios dorsoventraline kryptimi, pilve turi du siurbtukus (burnos ir pilvo). Vystymasis vyksta keiiant neiotojus pirmaisiais tarpiniais neiotojais. Paprastai, pirmaisiais neiotojais bna pilvakojai moliuskai, antraisiais uvys, galutiniais uvys, uviadiai paukiai, vandens ir sausumos induoliai. Trematodai uv naudoja tiek kaip pirm, tiek kaip antr tarpin neiotoj. Pirmuoju atveju, metacerkarijos stadijoje jie lokalizuojasi kno ertmse, antruoju atveju tai daugiausiai arnyno parazitai, kartais lapimo ir tulies psli parazitai. Akvakultros kiams svarbi sangvinikolioz, diplostomoz, ne tokia svarbi postodiplostomoz. SangvinikoliozLigos sukjas Sanguinicola genties helmintai, jie pakenkia karpi, sazan, augaldi ir kit uv kraujotakos sistemai (irdiai, inkstams ir iaun kraujagyslms). Liga pasireikia enzootija ir gausiomis uv atliekomis. Liga aptinkama tvenkini, narv, ilto vandens kiuose. Parazito vystymasis vyksta esant Limnea genties moliuskams. Suaugs, lytikai subrends gyvis (marita), lokalizuojasi uv irdyse, aktyviai gamindamas didel kiauinlikiek, kurie kraujo tkme ineiojami po vis k. Kiauinli
ai yra trikamps apvalios formos ir ustr
ai yra trikamps apvalios formos ir ustrigdami kapiliaruose sukelia j usikimim (embolij). Pas maili tai daugiausiai iaunkapiliarai (iaun ligos forma), pas vyresni amiaus grupi uvis inkst kapiliarai (inkst ligos forma). Kiekviena i ligos form turi savo klinikinius poymius. Esant iaun formai, pastebimi iaun pakenkimai ir iaun kvpavimo sutrikimas (udegimo procesas, mozaikin iaunuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n spalva, respiratorinio epitelio suardymas). Esant inkst formai, pastebimi udegiminiai ir nekrotiniai procesai inkstuose, iorikai pasireikiantys pilvo vandenlige, iverstakumu, vynlupimusi. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Kova atliekama naudojant metod kompleks: chemini (moliuskocid taikymas: vario sulfato 5-10 g/m3,, 20 % amoniako vandens 0,75 l/m, chlorkalki 500 g/m, 10% 5,4- dichlorsalicilanilido 15 g/m ir kt.; terapini priemoni taikymas acemidofeno 0,4 g/kg su granuliuotais kombinuotaisiais paarais, kiekvien dien 6 dienas ir kt.); biologini (akotasi viagyvi Sanguinicola miracidij ir cerkarij eliminatori veisimas; uv moliuskofag auginimas; uv, atspariSanguinicola ukratui (pvz., augaldi), auginimas polikultroje). DiplostomozDiplostomoz danai aptinkama skirting tip uvininkysts ki uv organizmuose. Diplostomozs sukjai Diplostomum genties trematod cerkarijos ir metacerkarijos (lervustadijos) yra plaiai paplit uvininkysts vandens telkiniuose (4.2.3.1. pav.). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 4.2.3.1. pav. Diplostomum sp. metacerkarijos Metacerkarijos stadijos parazitai paeidia uv aki l ir stiklak. Dl j poveikio kyla udegiminiai procesai akyse, kurie gali sukelti visik uv apakim ir netgi akies obuolio ikritim. Diplostomoz ypa pavojinga laiinms ir sykinms uvims. Lig
a gali pasireikti dvejomis formomis: pa
a gali pasireikti dvejomis formomis: parazitine katarakta ir nieais. Pirm form sukelia parazito metacerkarijos ir ji bna ltin. Antr (mi form) sukelia aktyviai per uvies od besiskverbianios cerkarijos, kurios bando patekti kraujotakos sistem. Kartu parazitas uviai padaro rimt odos, jungiam audini, raumen paeidim. i forma ypa pavojinga uv lervutms ir mailiui. Parazito vystymasis vyksta esant Limnea genties moliuskams.uvys yra antrasis tarpinis neiotojas, o galutinis eimininkas uvdros. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Diplostomozi gydymui ir j cheminei profilaktikai galima taikyti kvazikvantel (droncit) ir ivermektin. uv diplostomozi profilaktikai galima taikyti ozon. Tvenkini apdorojimui naudojamas vario sulfatas 5-40 mg/l 10-30 dien, paskui tvenkiniai ileidiami, iplaunami vandeniu ir upildomi i naujo. Taip sunaikinama 100 % tarpini neiotoj moliusk. Kovai su moliuskais ir diplostomozs profilaktikai yra efektyvus rudeninis ir pavasarinis tvenkini dugno nusausinimas ir aldymas. Pastaraisiais metais skiriamas dmesys biologinms kovos su uvdiplostomoze priemonms. Auginant uvis uvivaisos monse, labai svarbus vandens, tiekiamo i vandens tiekimo altinio, valymas. Tam naudojami filtrai, vandens apdorojimas ultravioletinmis lempomis, aukto danio srovmis ir ozonavimas. Apskritai, kova turi bti nukreipta sumainti diplostomozs suk skai vandens telkiniuose. Postodiplostomoz (juod dmi liga) uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Sukjas Posthodiplostomum cuticola trematodo metacerkarijos. Jos lokalizuojasi uv odos skaidriose cistose ir poodiniame audinyje. Aplink cist susidaro juodos spalvos pigmentas, dl kurio uvis tampa ypa pastebima vandenyje (4.2.3.2 pav.). 4.2.3.2. pav. Posthodiplostomum cuticola metacerkarija () i
r cista (b). Parazitu usikreia vairi si
r cista (b). Parazitu usikreia vairi sistematini grupi uvys, ypa karpiai. Danai sutinkamas natraliuose vandens telkiniuose, reiau akvakultros kiuose. uv ties dl parazito praktikai nepastebima, taiau uvys praranda savo prekin ivaizd (4.2.3.3. pav.). 4.2.3.3. pav. P. cuticola metacerkarijos uvies poodiniame raumen sluoksnyje b uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Parazito vystymosi ciklas praeina per Planorbis genties moliuskus (pirm tarpinneiotoj, uvis (antr tarpin eiminink) ir galutin eiminink garnius, medvarles. Kovos su liga ir profilaktikos priemon nukreiptos nutraukti parazito gyvavimo cikl: sunaikinti moliuskus, atbaidyti uviadius paukius. Kadangi vynuotieji karpiai usikreia maiau nei veidrodiniai arba ukrainietiki, jie yra auginami nepalankiomis slygomis. 4.3. poskyris. AkantocefaliozJos sukjai akantocefalai (arba dygiastraubls) nedidel parazitini kirmli grup, turinti daugiau nei 500 ri. Randamos uv organizmuose, esaniuose glo ir jrinio vandens telkiniuose, praktikai visose platumose. Akvakultros kiuose sutinkamos retai. Karpikiuose kartais pastebima pomforinoz (sukjas Pomphorhynchus laevis), laiini meterinchoz(sukjai Metechinorhynchus salmonis ir M. truttae) Suaugusios dygiastraubls lokalizuojasi uv arnyno vidurinje dalyje, giliai smeigdamos gleivin straubl su chitininiais kabliukais. Dl paeisto gleivins vientisumo pastebimas kraujavimas ir kraujosruvos, udegiminiai ir nekrotiniai procesai. Parazito patinlio iskiriama cementin geleis gali sukelti gleivins susicementavim ir arnyno funkcijos sutrikdym dl patinlio lokalizacijos artimoje aplinkoje. uvis praranda apetit, netenka svorio, nepasiekia prekini rodikli. Parazito vystymasis vyksta esant vienam tarpiniam eimininkui oniplaukoms. Lig,
kurias sukelia dygiastraubls, profilakti
kurias sukelia dygiastraubls, profilaktika nukreipta ukirsti keli pradiniam ukrato patekimui uvivaisos kius. 4.4. poskyris. NematodozNematodoz liga, kuri sukelia apvaliosios kirms (Nematoda klass). Kirms turi ilg itst k nuo keli milimetr iki deim centimetr. Skirtalyts, patels daug didesns uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n u patinlius. Vystosi esan tarpiniams neiotojams. uvyse parazituoja tiek lervu, tiek lytikai subrendusiu pavidalu. Kai kurios i j kelia didel grsm uvims, kurios yra veisiamos akvakultros kiuose. FilometridozPlaiai paplitusi karpio liga tvenkini, narv ir kito tipo kiuose. Sukjas Philometroides lusiana nematodas. (4.4.1. pav.) 4.4.1. pav. Philometroides lusiana nematodai. Didels lytikai subrendusios rykiai roins spalvos patels lokalizuojasi uvies galins no dalies poodiniame audinyje ir vyn kiense. Gerai matomi plika akimi. Parazitai nesukelia uv ties, taiau stipriai sugadina uv prekin ivaizd. Toki uv neleidiama realizuoti prekybos tinkluose. Parazitas turi sudting vystymosi cikl su vienu tarpiniu neiotojui ciklopu. Ikrovus iemojimo tvenkinius, vyn kiense esanios patels vanden ileidia gyvas lervutes, kurias praryja ciklopai. Susdama ukrstus ciklopus, uvis gauna parazito lervutes, kurios pro arnyno sienel patenka kno ertm, diferencijuojasi pagal lyt ir patinliai apvaisina pateles. Toliau patinliai migruoja plaukiojimo psls sieneles, o patels kraujo apytakos rat, kuriame ibna vis vasaros period. Atjus rudeniui, patels pereina poodinaudin, kuriame periemoja. iuo metu ant uv k gerai pastebimos raudonos ds parazito lokalizacijos vietos, kurios gadina uv prekin ivaizd. Pavasar, vandens temperatrai uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n pakilus iki 16-17 º, sub
rendusios patels i poodinio audinio per
rendusios patels i poodinio audinio pereina vyn kienles ir ciklas kartojasi i naujo. Kovos ir profilaktikos priemon. Taikomi preparatai: tiazonas, tetramizolas, ditiozaninas. Efektyviausias yra tiazonas (25 mg/kg uvies mass), jam jautriausios Philometroides patels. Aukti teigiami rezultatai pasiekiami naudojant nilverm 0,5 g/kg karpimass. Profilaktin dehelmintizacij preparatais rekomenduojama atlikti pavasar (gegus pabaigoje birelio pradioje, esant ne maesnei temperatrai nei 20 \r). Gydom liepos pabaigoje rugpj\nio pradioje. Taikant nilverm, reikia atminti, kad is preparatas yra 100 % efektyvus Philometroides patelms, esanioms vyn kiense, o patinliai iam preparatui yra ne tokie jautrs. Kovai su karpi (sazan) filometridoze rekomenduojama tvenkin triskart neti 0,325 g/m chlorofoso. Veislini karpi brio gydymo nuo filometridozs iuo preparatu patirtis parod, kad tvenkini apdorojimas uv ukrtimo periodu suteikia galimyb minimaliomis naudomis per metus igydyti . Vienas i kovos su filometridoze b yra pagrstas ukrst ciklop kontakto su karpiais nutraukimu. Dl to, po iemojimo, ukrsti karpi patinai ir patels laikomi atskirai vasaros motininiuose arba iemojimo tvenkiniuose, upildytuose 40-50 cm vandens. Po 5-6 dienuvys perkeliamos rezervinius tvenkinius. Atlaisvinti tvenkiniai ileidiami ir vl upildomi vandeniu i saugaus altinio. Tris kartus pakeitus vandens telkinius, karpiai yra ilaisvinami nuo Philometroides ir susilaukia sveik palikuoni. ki gydymo nuo filometridozs patirtis tikina, kad stabilus teigiamas efektas yra galimas tik kompleksikai taikant vairius metodus. Kartu kiekvienam kiui btina sukurti konkret priemoni plan, kuriame b atsivelgiama invazijos patekimo altinius, epizootinio proceso ypatumus, technologijos specifik, tarp
kinius ryius. AngulikoliozSukjas Angu
kinius ryius. AngulikoliozSukjas Anguillicola crassum nematodas parazituoja unguri organizmuose, buvo atvetas su sodinamja mediaga i Ramiojo vandenyno Viduremio j ir paplito palei visuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Europos pakrant. Dabartiniu metu pastebimas unguri organizmuose, esaniuose Baltijos jroje (4.4.2. pav). 4.4.2. pav. Anguillicola crassumLokalizuojasi plaukiojimo pslje. Parazitas vystosi su vienu tarpiniu neiotoju ir papildomais eimininkais. Pirmasis tarpinis neiotojas yra ciklopai. Kaip papildomi neiotojai gali bti pgliai, smulkieji eeriai ir smulkiosios karpins uvys. Unguriai galutiniai neiotojai. Jo plaukiojimo pslje vienu metu randama tiek lytikai subrendusi parazito form, tiek ir lervu stadijos, o tai rodo, kad unguriai yra ukrsti viso vegetacinio laikotarpio metu. Ungurys usikreia ne tik jroje, bet ir gluose vandenyse, o tai prisideda prie ligos paplitimo vidiniuose vandens telkiniuose. Kovos su liga priemon natraliuose vandens telkiniuose nemanomos. Renkantis vandens telkinius prekiniams unguriams auginti, reikia utikrinti, kad parazit netur papildomi neiotojai, ypa pgliai, siekiant ukirsti keli gamtinio ligos idinio susiformavimui. Auginant ungurius dirbtiniu bdu, efektyvu yra suerti fosforo eterio (40 mg grynos mediagos 1 kg mass). 4.5. poskyris. PiskikoliozSukjai yra ieduot kirmli atstovai hermafroditai, j kno forma yra nuo cilindro iki lapo pavidalo, kuris yra suskirstytas segmentais; tiesioginis vystymasis (nekeiiant neiotoj ir uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n nesikeiiant kartoms). Ds paprastai parazituoja ant kno paviriaus ir pelek, taip pat uvburnos ir iaun ertmje. Minta krauju, sukeldamos uv maakraujyst. Ds, prisisiurbusios prie uvies, paeidia odos vient
isum ir sukelia op. Ji gali bti uv krau
isum ir sukelia op. Ji gali bti uv kraujo parazit neja (tripanosm, kriptobij). Dli buvimas uvivaisos kiuose emos uvininkysts kultros poymis. Kovos su liga priemons. Profilaktikos priemons uvivaisos melioracini ir sanitarini profilaktini priemoni atlikimas kiuose. 4.6. poskyris. Krustaceozuv ligos, kurias sukelia parazitiniai viagyviai (Crustacea klas). uvorganizmuose parazituoja trij grupi viagyviai: irklakojai, uv uts ir lygiakojai. iagyviai apsigyvena uv odos paviriuje, ant iaun, burnos ertmje. Parazitini viagyvivystymasis toks pat, kaip ir ios grups laisvai gyvenan vi. ErgaziliozLigos sukjai yra Ergasilus sieboldi ir E. briani (4.6.1. pav.). b uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 4.6.1. pav. Ergaziliozs sukjai: Ergasilus sieboldi; b Ergasilus briani. Abiej ri vystymasis vyksta vandens telkinyje, i kiauini isilupa nauplijos, kurios laisvai plaukioja vandenyje. Vystymosi procese parazitai pereina tris nauplij, penkias kopepodit ir vien ciklop stadij. Parazitin gyvenimo b gyvena Ergasilus patels. Lokalizuojasi ant iaun lapeli, suardydamos ir deformuodamos juos. Isivysto udegimo procesas, kuris gali baigtis iaun audinio suirimu. Aptinkami visur visuose natraliuose vandens telkiniuose ir akvakultros kiuose. Ypa pavojingi laiinms ir sykinms uvims. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Viagyvi naikinimui yra pasilyta naudoti chlorofoso tirpal 100-400 mg/l 2-3 val. (tvenkiniuose 0,5 mg/l be nustatyto laikotarpio), jo analogus ir kitus preparatus (vario sulfat ir kt.). Ergaziliozs profilaktika turi bti pagrsta uvivaisos priemoni taikymu didesn sykini uv igaudym po auginimo ir laukini uvinvazijos altinio skaiiaus sumainim. uvivaisos kiuose profilaktins priemons turi neleisti patekti veliams su pern
eamomis ir laukinmis uvimis. LerneozL
eamomis ir laukinmis uvimis. LerneozLigos sukjas yra irklakojai viagyviai Lernaea cyprinacea (4.6.2. pav.) ir atveti su augalmis uvimis L. elegans. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 4.6.2. pav. Lytikai subrendusi Lernaea cyprinacea patel. Parazitin gyvenimo b gyvena patels. Jos apsigyvena ant uv kno paviriaus, sukeldamos uv odos ir raumen suardym. Paplit visur, o akvakultros kius patenka su laukinmis uvimis. Ypa pavojingi auginam uv mailiams. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Kaip gydomieji preparatai naudojamos KMnOvonios (1:50000) 1-2 val., esant 15-20 º. Atliekamas tvenkinio apdorojimas chlorofosu (ADV 65 %) (0,5 mg/l) 3 kartus kas 2 savaites. Efektyvios profilaktins antiparazitins 5 % NaCl arba violetinio K 0,1-0,2 mg/l vonios. Lervu ritimosi periodu taip pat taikomas flibolas 0,5-1 g/m. Gydant tvenkini uvis (karpius) diptereksu, rekomenduojama koncentracija yra 1 mg/l. KMnO4 (3 g/m triskart 24 val. intervalu; arba 6 g/m prie rimo viet 3 dienas i eils, dukart per mnes: liep, rugpj, rugs), taip pat kitus preparatus (fosforoorganinius, negesintas ir chloro kalkes). I biologini kovos metod su lerneoze taikoma polikultra, atsivelgiant riatsparum, uv ami ir j laikymo tank. Naudojamas kompleksas bendr profilaktini priemoni, nukreipt neleisti atveti ukrst uv. ArguliozSukjas. Lig sukelia Argulus (A. foliaceus, A. japonicus) genties karpi ut, priskiriama viagyvi utli klasei. Liga paveikia visas uv ris, auginamas akvakultros kiuose, ir natrali vandens telkini uvis. Parazitas lokalizuojasi uv paviriuje, minta eimininko krauju. Parazito prisitvirtinimo vietoje susidaro nedidels kraujosruvos ir opels, per kurias uv organizm gali patekti virusini, bakterini ir grybelini infekcij sukjai. Kovos su liga ir
profilaktikos priemon. Serganias uvis a
profilaktikos priemon. Serganias uvis apdoroja voniose i KMnO4 (1:1000) 30 min., lizolio (1:500) 1-15 s arba chlorofoso 100 mg/l (ADV 65 %), poveikis 1 val. Tvenkiniuose tiesiogiai taikant paskutin preparat, jo naudojamo koncentracija lygi 10 mg/l uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n (poveikis 24 val.). Ukrstumas sumainamas neant negesint kalki (100 mg/l), o paskui, po paros, neamos gesintos kalks (100 kg/ha) kalki pieno pavidalu. Kovai su laiini uv mailiaus argulioze taikomas trichlorfonas: ilaikant uvis 1 val. tirpale su 6,25 mg/l koncentracija, 30 min. su 12,5-50 mg/l ir 10 min. su 100 mg/l koncentracija. imetuk profilaktinis apdorojimas atliekamas liepos viduryje rugpj\nio pradioje, prekins uvies ir reproduktori ruden ir pavasar. Tikslinga ukirsti uv mailiaus kontaktus su vyresniojo amiaus uvimis, su menkavertmisir laukinmis uvimis. Btina nusausinti ir dezinfekuoti tvenkini dugn chloro arba negesintomis kalkmis. Tvenkini eksploatavimo metu svarbu sustiprinti pratakum, praturtinti vanden deguonimi, nes taip sumainamas parazitskaiius. 4.7. poskyris. GlochidiozSukjas. Lervu stadijos dvigeldiai moliuskai pp. Unio, Anodonta, parazituojantys ant daugelio glavandeni uv. Kovos su liga priemon nukreiptos sumainti moliusk skai uvivaisos kiuose. Glochidiozs profilaktikai taikomi moliuskocidai. Savikontrols klausimai: 1.Kokios ligos vadinamos invazinmis? 2.Kokios ligos priskiriamos protozoozs grupei? 3.Kokios parazitins infuzorijos sukelia uv ligas? 4.Kokias karpini uv protozoozes js inote? 5.Kokias laiini uv protozoozes js inote? 6.Kokias uv helmintozes js inote? 7.Pagrindiniai klinikiniai poymiai, esant uv daktilogirozei ir girodaktiliozei. 8.Kokias karpini uv cestodozes js inote? 9.Kokias laiini
uv cestodozes js inote? uv sveikata,
uv cestodozes js inote? uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 10.Kokias uv trematodozes js inote? 11.Kokias uv nematodozes js inote? 12.Kur uvyse parazituoja dygiastraubliai? uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 5. SKYRIUS. UV LIG PROFILAKTIKOS METODAI Pagrindinis tikslas suteikti informacij apie uv lig profilaktikos metodus akvakultros kiuose. Tikslai inoti: kokie uv lig profilaktikos metodai naudojami akvakultros kiuose; mokti: sudaryti profilaktini priemonikyje plan. 5.1. poskyris. Bendrosios profilaktins priemons l intensyvumo didinimo, sukuriamos palankios slygos infekcini ir invazini ligsukjams kauptis ir plisti. Visikai akivaizdu, kad kuo didesnis intensyvumo lygis, tuo didesngalimyb kilti ligoms, tuo rimtesns bus ir ligos pasekms. Esant iuometiniam intensyvumo lygiui, ligos pasiskirsto tokia tvarka; infekcins, parazitins (kuri sukjai turi tiesioginvystymosi cikl), mitybos ligos ir toksikozs (kaip didelio intensyvumo lygio pasekm). Todl iuolaikins uvininkysts formos reikalauja ypa atidiai kreipti dmes epizootinki bkl, laiku atlikti terapinsikiim bei, svarbiausia, profilaktik. Profilaktika baz, ant kurios turi bti vystoma intensyvi uvininkyst. Profilaktins priemons. Norint, kad kis b skmingas, btina taikyti skirting ligprofilaktines priemones. Visos profilaktins priemons turi bti trauktos bendr technologinuvininkysts proces ir turi bti gyvendinamos pagal i schem ( 5.1.1.1. lent.): uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 5.1.1.lentel. Profilaktini priemoni schema 1. Optimali zoohigienini slyg taikymas uvims 2. kio apsauga nuo lig suk patekimo i iors ir lig jame paplitimo3. Lig atsiradimo arba uv ties profilaktika. Veterinarini ir sanitarini reika
lavimutikrinimas projek tuojant, stata
lavimutikrinimas projek tuojant, statant ir rekonstruojant uvininkysts ; . Karantino priemons; . Nuolatin vandens tvenkini temperatros, dujir hidrocheminio reim bei dirbtini uv paarkokybs kontrol; b. Tvenkiniuvinimas fiziologikai visavertmis standartinio svorio uvimis; b. Slyg, ukertan keli ligos sukpatekimui, vystymuisi arba atsiradimui tvenkiniuose, taikymas; b. uv apsaugojimas nuo traumavimo igaudant, perkeliant ir perneant; c. Optimalaus uv laikymo tankio ir polikultros naudojimo laikymasis; c. Mailiaus usikrtimo profilaktika; c. Profilaktin epizootin auginam uv apira ; d. Visaverio raciono utikrinimas dirbtinai eriant uvis; d. uv ukrstumo parazitais laipsnio mainimas; d. Papildomas uv ir vandens tyrim atlikimas, esant lig atsiradimo pavojui; e. Tvenkini natralaus produktyvumo didinimas ; e. Profilaktin dezinfekcija ir dezinvazija; e. Skubi profilaktikos priemoni taikymas, esant lig atsiradimo arba paplitimo pavojui. f. Optimalaus hidrologinio ir hidrocheminio reimo tvenkiniuose taikymas; f. Ukreiam lig suk paplitimo u kio rib prevencija. g. Tvenkini, kanal ir kit gamybiniobjekt sanitarinis valymas ir melioracija. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Optimali slyg taikymas auginamoms uvims. Optimali slyg taikymas auginamoms uvims padeda padidinti uv atsparumligoms. ios slygos pasiekiamos pasirenkant specialias priemones, kurios nurodytos emiau. ) Veterinarini-sanitarini reikalavim laikymasis, projektuojant ir statant uvininkysts kius. Valstybins ir inybins veterinarijos ichtiologins tarnybos specialistai gyvendina veterinarin kontrol, parinkdami statyb aiktel ir vandens altin uvininkysts kiams. Valstybins veterinarins tarnybos staigos kontroliuoja, kaip laikomasi veterinarini-sanitarinireikalavim
projektuojant ir statant uvininkysts ki
projektuojant ir statant uvininkysts kius. Projektuojant ir statant uvininkysts mones, darb atlieka uvies kio moni valdyb, kurios yra projektavimo ir statybos moniusakovai, gydytojai ichtiopatologai. Parenkant aiktel uvininkysts kio statybai, btina laikytis tam tikr reikalavim: teritorijoje neturi bti gyvuli laidojimo viet, ukast kritusigyv, buitini atliek ir chemijos bei kit gamybos atliek svartyn, upelkjusi ruo. Veterinarijos gydytojas ichtiopatalogas organizuoja ir atlieka epizootins ir sanitarins vandens telkinio, kuris gali bti tiekiamas kiui, bkls tyrim. b) uvinimas kokybika sodinamja mediaga. uv auginimo rezultatai ir kio skm uv lig poiriu labai priklauso nuo sodinamosios mediagos kokybs. Formuojant naujo uvininkysts kio uv b stebima, kad nepatekt ne tik serganios uvys, bet ir sukjai, kurie vliau gali sukelti uv ligas. Todl uvys atveamos tik i saugaus, ukreiam uv lig neturinio vandens telkinio. Taiau geriausia, kyje kuriant nauj uv b, yra atveti apvaisintus ikrus arba 3 dien lervutes, gautas gamykliniu bdu, kurios dar tik pereina prie aktyviojo maitinimosi (., 1969). c) Laikymasis optimaliojo uv auginimo tankio: atsivelgiant paar baz, uv rimo slygas, hidrochemin reim ir epizootinkio kl. Jeigu turima visaver, visais poiriais, dirbtini paar, laikymo tankis gali bti padidintas. Jeigu paarai nevisaveriai, prastos hidrochemins slygos arba veikia kiti nepalanks uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n veiksniai, laikymo tankis skatina glaud uv kontakt ir, paprastai, lig atsiradim bei greitpaplitim. Ypa svarbu imintingai riboti uvies laikymo tankkiuose, kurie nra saugs vienos ar kitos ligos atvilgiu. Nevertinus io aspekto, danai kyla epizootijos ir auginam uv tis. iuo poiriu svarbi priemon, ukert
anti keli lig plitimui, yra skirting ri
anti keli lig plitimui, yra skirting ri uv, t. y. polikultros, laikymas kartu. Skirtingos uv rys skiriasi savo neatsparumu vienai ar kitai ligai. Todl auginant karpius kartu su kitomis uv rimis, pastar laikymo tankis yra praretinimas, taip ukertant keli plaiam ligos plitimui. Laikom uv tankio iretinimas vienas i kovos metod su ukreiamomis uv ligomis. Polikultra naudojama auginant uvis tvenkiniuose, bet netaikoma auginant narvuose ( , 1978). d) Visavertis dirbtinis uv maitinimas uima svarbi viet didinant bendr atsparumligoms. Ypa tai taikytina uvims, kurios maitinamos dirbtiniais paarais uptakiams, laiinms uvims ir kt. Btina utikrinti subalansuot rim tiek kiekybikai, tiek kokybikai. I esms, reikia subalansuoti paarus pagal maistines mediagas, mikroelementus ir vitaminus. Paaruose turi bti reikiamas virkinam azotini (protein) ir beazo (angliavandeni ir riebal) mediag, vitamin ir mikroelement santykis. e) Optimaliojo hidrologinio ir hidrocheminio reimo taikymas. Visi gyvybiniai procesai, vykstantys uvies organizme, glaudiai susij su iorine aplinka ir yra jos tiesiogiai veikiami. uvys daugiausiai yra veikiamos temperatros ir hidrocheminio vandens reimo. Aukta vandens temperatra pagreitina ir apsunkina daugumos ukreiam lig eig. ema temperatra sumaina bendr uv atsparum ligoms (! , 1973). I hidrochemini veiksni didiausi reikm turi vandenyje itirpusio deguonies, anglies dioksido, sieros vandenilio, amoniako, metano, drusk kiekis, vandens oksidacija ir aplinkos aktyvi reakcija ( ., 1978). f) uv auginimo talpykl sanitarinis valymas. Siekiant sukurti tinkam uv auginimo talpykl bkl, darbas turi bti atliekamas 3 kryptimis: talpykl valymas, priemoni, padedan pervesti susikaupusi talpyklose organinuv sveikata, l
igos j prevencija ir gydymas \n
igos j prevencija ir gydymas \n mediag lengvai sisavinamus organinius junginius, gyvendinimas, vandens taros profilaktika ! , 1973). kio apsauga nuo lig suk patekimo ir paplitimo. a) Karantino priemons Visos veisti skirtos uvys ir paariniai bestuburiai yra karantinuojami. Iimtis taikoma tik uv sodinamajai mediagai, atveamai i saugaus (lig atvilgiu) kio arba vandens telkinio bei apdorotai prie perneant antiparazitines vonias. Karantino laikotarpis uvims, tiekiamoms i usienio ali, vieneri metai, o i kit alies vandens telkini ne maiau 30 dien, esant ne maesnei nei 12 \r temperatrai. Jeigu vandens temperatra karantinavimo tvenkiniuose emesn nei 12 \r, karantinavimo laikotarpis pratsiamas tokiam laikui, prie kurio vidutin vandens paros temperatra per 30 dien i eils bus ne maesn nei 12 \r. Vandens bestuburiai, atveti veisti ir praturtinti natrali paar baz, taip pat talpinami karantino basein ir laikomi ten tol, kol ivedami palikuonys, kurie perkeliami uvininkysts tvenkinius. Taip ukertamas kelias lervu stadijos parazit patekimui tvenkinius. Karantino laikotarpiu btinai dukart atliekama uv apira ir profilaktinis apdorojimas. Pirm kart uvis apirima ir apdorojama leidiant karantino tvenkinius, o antr kart perkeliant i karantino tvenkini produkcinius. Jeigu karantino laikotarpio metu pas uvis aptinkami ukreiam lig sukjai ir klinikiniai poymiai, papildomai atliekamas profilaktinis ir gydomasis apdorojimas. uvys, laikomos karantine vienerius metus, apirimos ir apdorojamos tokiose voniose 3-4 kartus: atveus, skirtingais met laikais ir baigiantis karantinui. Jeigu karantino laikotarpio metu j organizmuose aptinkamos ukreiamosios ligos arba j sukjai, uvys yra specialiai apdorojamos, kol visikai pasve
iksta arba atsikratoma suk. Prieingu at
iksta arba atsikratoma suk. Prieingu atveju, karantino laikotarpis pratsiamas arba sunaikinamos visos atvetos uvys. Pasibaigus karantinui, uvys perkeliamos kitus kio tvenkinius (! , 1973, " # , 1977). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n uv negalima perveti kitus tvenkinius arba kius, jeigu is kis arba vandens telkinys yra nesaugs raudonuks, branchiomikozs, plaukiojimo psls udegimo, iaun lig, furunkuliozs, miksomatozs, hemoragins septicemijos, laiini diskokotiliozs atvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar uvis atveama saug ar nesaug, ios ligos atvilgiu, vandens telkin. Be to, kai vandens telkinys nesaugus raudonuks, branchiomikozs, furunkuliozs, laiinimiksomatozs, hemoragins septicemijos ir uptaki diskokotiliozs atvilgiu, neleidiama iveti ir kit vandens gyv. Aptikus ektoparazitini lig suk (trichodinozs, chilodoneliozs, kostiozs, ichtioftiriozs ir kt.), uvis leidiama atveti po atitinkamo apdorojimo. Aptikus botriocefaliozs, filometridozs, kaviozs, diplostomatozs ir kit parazitinilig suk, uv galima perveti j igydius nuo parazit arba, veterinarijos organams nusprendus, tuos kius, kuriuose yra i lig suk. Eksportuojant ikrus ir uvis, iduodamas tarptautinis sertifikatas, patvirtinantis, kad uvininkysts kyje pas uv sodinamosios mediagos tiek nra daug lig. Tarptautinio epizootij biuro uv lig komisija sudar pavojingiausi uv lig sra, kur yra traukta laiini virusin hemoragin septicemija (VHS), infekcin kasos nekroz(JPN), infekcin hemopoetinio audinio nekroz (JHN), laiini furunkulioz, raudonuk, karpio plaukiojimo psls udegimas (PPU), laiini miksomatoz. Visi i lig atvejai turi bti registruojami ir yra iduodamas tarptautinis sertifikatas, kuris patvirtina i lig nebuvimuvininkysts kyj
e. vedijoje galioja draudimas veti
e. vedijoje galioja draudimas veti al laiini uv ikrus ir sodinam mediag. Taikomosios veterinarins priemons formuojant uv b naujuose uvininkysts kiuose Formuojant uv b, yra kreipiamas dmesys tai, kad kio tvenkinius nepakli ne tik serganios uvis, bet ir sukjai, kurie sukelia uv ligas. Todl uvys atveamos tik i saugi, ukreiam lig poiriu, vandens telkini. Ypa grietai kontroliuojamos uvys, i kuri yra formuojamas uv veisyklos brys arba uvininkysts kio brys. Taiau geriausia yra uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n atsiveti apvaisint ikr arba 3 dien lervu stadijos uvis, gautas gamykliniu bdu, kurios dar tik pereina prie aktyvaus maitinimosi. pristatytos suaugusios uvys yra patalpinamos karantino tvenkinius ir per karantino laikotarp 2 kartus apdorojamos antiparazitinse voniose. uv brio formavimas trunka tol, kol gaunamas pakankamas skaiius veislini gyv, neturin ukreiam lig. b) Kelio ukirtimas lig suk vystymuisi ir j patekimui . Lig sukjai gali patekti tvenkinius su atveamomis uvimis, su vandeniu, su jame esaniais mechaniniais arba biologiniais (tarpiniais arba rezerviniais eimininkais) nejais. Be to, su vandeniu tvenkin gali patekti toksins mediagos, plrs vandens bestuburiai ir kiti uv prieai. Vandens pamimo taise btinai turi bti montuojamas filtras arba smulkus sietas, nepraleidiantis uv mailiaus. Per tok filtr galima tiekti vanden rimo tvenkinius. Tiekiant vanden auginimo ir nerimo tvenkinius, jis yra perleidiamas per papildomus filtrus, kurie sulaiko smulkesnes uv lervutes ir plrius bestuburius. Ypatingi reikalavimai keliami vandeniui, kuris yra tiekiamas inkubavimo cech. Vanduo iuos cechus yra paduodamas i vandens altini, neturin uv ir ukreiam lig suk, prieingu atveju, vanduo yra dezinfekuoj
amas ultravioletins spinduliuots sistemo
amas ultravioletins spinduliuots sistemose. Amerikie tyrintojas Kombozas rod elektros srovs efektyvum vandens dezinfekcijai nuo Nanophyetes salmincola cerkarij. alyje iuos tyrimus vykd Vlasenko M.I. (# !$ ., 1972). Jis tyrinjo galimyb pritaikyti elektros srov vandens, tiekiamo inkubatorius ir uvmoni veisyklas, dezinfekcijai, siekiant apsaugoti nuo diplostomozs suk. Usienio ali tyrintoj darbuose nurodoma, kad ger rezultat pasiekiama dezinfekuojant vanden UV spinduliuote ir ozonavimu. Matyt, iuolaikinse uvininkysts monse bus taikomi ie bdai, kaip efektyviausiai naikinantys skirting lig sukjus. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n uv usikrtimo profilaktika. Treia pagrindin labai svarbi profilaktin priemonyra uv dezinfekcija, t. y. jos profilaktinis apdorojimas.uvininkystje privalom technologini operacij sraeina profilaktinis uvapdorojimas, stipriai sumainantis parazit skai. Jis atliekamas uv sezonini perklim i vien tvenkini kitus metu. Apdorojamos vis amiaus grupi ir ri uvys, kurios veisiamos uvininkysts kiuose: reproduktoriai prie nerto kampanij (pageidautina dukart: prie ikraunant i iemojimo tvenkini (druskos vonioje) ir persodinant nerto tvenkinius (amoniako vonioje), veisliniai jaunikliai prie persodinant vasaros veisimo tvenkinius, metinukus persodinant rimo tvenkinius, ir visos uvys ruden, persodinant iemojimo tvenkinius. Profilaktinis uv apdorojimas atliekamas voniose, perneimo talpyklose (pernaos metu) arba tiesiogiai tvenkiniuose. Prie trisdeimt met dl io tikslo buvo pasilytos druskos, o vliau amoniako vonios, kurios ilaisvina uv nuo ektoparazit. Efektyvs abu voni tipai: pirmosios 3070 %, antrosios 90 %. Antiparazitins vonios. Druskos vonios Vonioms naudojamas 5 % maistins drus
kos tirpalas. Karpi apdorojimas atliekam
kos tirpalas. Karpi apdorojimas atliekamas, esant 617 º temperatrai. Draudiama naudoti druskos vonias prie didesns nei 19 ºtemperatros. 5 % natrio druskos tirpale apdorojamos 3-4 uv partijos (po 30 kg kiekviena), paskui tirpalas keiiamas nauju. uvis ilaikius 5 minutes natrio druskos tirpale, jas btina patalpinti pratak vanden, kur jos turi bti ilaikomos ne trumpiau nei dvi valandas, kad nusiplaut tuos parazitus, kurie neuvo, bet prarado judrum. Laiines uvis reikia apdoroti 2,5 % koncentracijos tirpale, kas antr dien arba kasdien. Apdorojimas padidina uv gyvybingum ir apsaugo nuo ektoparazitvystymosi. Jeigu temperatra maesn nei 10 º, galima apdoroti 5 % tirpalu, jeigu temperatra didesn nei 10 º, maudyti reikia 2,5 % tirpale ne ilgiau, nei 3 min. Amoniako vonios uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n Amoniako vonios yra efektyvios daktilogirozi ir kit ektoparazitini lig profilaktikai. imetukai ir vieneri met amiaus uvys apdorojami 0,2 % tirpale (2 ml 24-29 % koncentracijos amoniakinio vandens arba 24-25 % koncentracijos amoniako vandens tirpalo 1 litrui vandens). Vandens temperatrai esant 7-18 ° ilaikymas 1 minut, esant 18-25 ° 0,5 minuts. Veisliniams gyvnams ir reproduktoriams naudojamas 0,1 % amoniako tirpalas su tokia paia ilaikymo trukme. Tirpalas ruoiamas tiesiogiai prie naudojim ir jame maudomos 2-3 uv partijos, o paskui ruoiamas naujas tirpalas. Didinant uvininkysts intensyvum, kai apdorojam uv kiekis pradjo stipriai didti, kilo btinyb pagreitinti proces j mechanizuojant. Taiau bandymai mechanizuoti proces iki iol neskmingi, kadangi nepavyko ivengti uv traumavimo ir gaiimo. Esant iuolaikinms gamyboms apimtims, tampa nemanoma imaudyti voniose milijon, o artimiausiais metais imtus milijon imetuk ir metinu
k. Voniose apdoroti 5 milijonus imetuk
k. Voniose apdoroti 5 milijonus imetuk vien tik rudenprireikt 2 mn., dirbant 10 val. per dien. Todl, padidjusio intensyvumo slygomis, vis auginam uv apdorojimas voniose nemanomas, bet nemanoma ir apsieiti be apdorojimo. uv apdorojimas bus atliekamas tiesiogiai baseine. Profilaktikos tikslais ir atskir invazini lig gydymui m alyje ir usienyje taikomi vario sulfato, kalio permanganato, lizolio, formaldehido, malachito aliojo, chloramino, gyvsidabrio nitrato ir kt. tirpalai. Daugelis taikom chemini preparat nra visai nekenksmingi uvims. Kanaliniam amui, augalms ir laiinms uvims toksikas formalinas, karpiui ir uptakiui malachito aliasis. Malachito aliojo 0,1 mg/l koncentracija sukelia uvims leukopenij, neigiamai veikia paeisto iaun epitelio regeneracij, padidjus temperatrai, padidja toksikumas. Ikrapdorojimas malachito aliuoju maina lervu ilikim. Be to, nustatyta, kad is preparatas kancerogenikas. Daugelio preparat (formalino, fosforo ir chloro organini ir kt.) toksikumas padidja didjant temperatrai. Pas antibiotikais igydytus karpi reproduktorius 3 savaites stebimi uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n imunofiziologiniai pakitimai. Veislinio-motininio brio ilaikymo laikotarpiai prie nert, po antibiotik naudojimo, turi bti pakeistas i 20 40-60 dien. uv apdorojimui perneimo taroje, be nurodyt preparat, taikomas ir metileno lynasis, levomicetinas, malachito aliasis, natrio druska, organiniai daikliai. Preparatkoncentracija apskaiiuojamos pagal perneimo laik. Kai perneimo laikas ilgesnis nei 10 val., imama 50 mg/l metileno mlynojo arba 150 mg/l levomicetino, kai 7-10 val. 75 mg/l metileno lynojo arba 150 mg/l levomicetino, kai 7-10 val. 75 mg/l metileno mlynojo arba 300 mg/l levomicetino, kai 4-6 val. 100 mg/l
, o kai 2-4 val. 200 mg/l. iuo metu m
, o kai 2-4 val. 200 mg/l. iuo metu metileno mlynasis Rusijoje nebegaminamas. Apdorojant uvis perneimo taroje, atliekamas tam tikras pasiruoimas. I anksto, ant taros sieneli, uneamos nenusiplaunan da ymos vandens triui ymti, imatuojamas laikas, reikalingas uviai perneti, paruoiamas reikalingas preparato kiekis arba jo motininis tirpalas. is uv profilaktinio apdorojimo metodas yra progresyvesnis, nei apdorojimas voniose. Vandens dezinfekcij galima atlikti dviem bdais: pridedant vanden cheminimediag arba paveikiant j aukto danio elektros srove, ultragarsu, ultravioletiniais spinduliais, ozonuojant. Dabartiniu metu Buitinio kio akademijoje yra sukurti galingi ultravioletini spindulialtiniai, kurie utikrina vandentiekio vandens sterilizacij. uvininkysts praktikoje, laboratorinmis slygomis ir nedidels gamybins apimties lygomis naudojami ultravioletiniai spinduliai nedideliam vandens kiekiui sterilizuoti. uvininkystje skmingai taikoma ma matmen baktericidin sistema "& kovoti su ikrir uv ligomis. Sistemos "& naumas 1 m/val. sterilaus vandens, o tai atitinka 2 kaul uv ikr padklinius inkubatorius. Sistema sunaikina ne tik ikr parazitini ligsukjus, bet ir uv ektoparazitus (cerkarijas, Ichthyophthirius, trichodinas ir kt.) ( (! $)., 1970). b) Periodikai atliekama dezinfekcija ir dezinvazija, siekiant sunaikinti ukrato altiniorinje aplinkoje. Periodikai valoma ir dezinfekuojama (atliekama dezinvazija) gaudymo uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n ranga, gyvos uvies laikymo tara, uvininkysts inventorius, darbuotoj (kurie naudoja uvininkysts ir veterinarines-sanitarines priemones) spec. rbai ir avalyn. Tvenkini dugnas, uv ir vandens surinkimo grioviai, vandens tiekimo ir surinkimo kanalai, nenusausintos ir upelkj
usios tvenkini vietos dezinfekuojamos nu
usios tvenkini vietos dezinfekuojamos nusausinant, aldant negesintomis (po 25 cnt./ha) arba chloro (po 3-5 cnt./ha) kalkmis, esant ne emesnei nei 10 \r. Kasmet vasar nusausinimu dezinfekuojami nerto, iemojimo ir karantino tvenkiniai. Auginimo ir rimo tvenkiniai dezinfekuojami nusausinant juos kas 5-6 metus per profilaktin vasarinim. Kasmet ileidus vanden, siekiant pagerinti dugno idiuvim, ivalomi vandens ir uvsurinkimo grioviai tvenkinyje. Dezinvazija aldant kasmet atliekama nerimo, vasaros motininiams, karantino ir rimo tvenkiniams. Dl to iem jie paliekami be vandens. Kasmet ruden dezinfekuojami chloro arba negesintomis kalkmis upelk arba nenusausinami dugno ruoai rimo, auginimo ir vasaros motininiuose tvenkiniuose, o pavasar iemojimo ir nerimo tvenkiniai, perklus i juvis rimo ir auginimo tvenkinius. Hidrotechniniai renginiai dezinfekuojami 10-20 % negesint arba chloro kalki skenda. uvininkysts ranga valoma nuo oli ir kitos taros bei dezinfekuojama idiovinant arba apdorojant 2 % formaldehido tirpalu. Gaudymo rankiai dezinfekuojami taip pat, kaip ir atliekant kontrolinius uvies gaudymus, po naudojimo ir jperneimo kitas talpyklas. Medinis uvininkysts inventorius valomas nuo taros, plaunamas, apdorojamas 10-20 % chlorkalki tirpalu, o paskui plaunamas kartu vandeniu, kol paalinamas chloro kvapas. Geleinis inventorius apdeginamas. Kibirai ivalomi nuo taros ir iplaunami 3 % kartu sodos pelen tirpalu arba 10 % negesint kalki tirpalu ir praplaunami vandeniu. Inventorius, kuris naudojamas viename tvenkinyje arba baseine, perneus kit tvenkin, dezinfekuojamas. Gyvos uvies gabenimo vagonai, automobiliai ir jranga nuvaloma nuo teral, praplaunami vandeniu, o paskui kruopiai apdorojami vieiai paruotu 10-20 % kalkipienu. Po valandos vi
skas nuplaunama vandeniu, siekiant paal
skas nuplaunama vandeniu, siekiant paalinti kalkes. Vagonai ir automobiliai dezinfekuojami po kiekvieno uv perneimo. Spec. rbai valomi nuo purvo ir virinami vandenyje, pridedant skalbimo priemoni. Odin avalyn sutepama derva, o guminnuplaunama 2 % formalino tirpalu arba 10 % negesint kalki tirpalu. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n d) Ukreiam lig suk paplitimo u kio rib profilaktika. uv ichtiopatologinis tyrimas ir antiparazitinis apdorojimas turi bti atliekami iveant kitus kius ir vandens telkinius, siekiant ukirsti keli ukreiam lig suk paplitimui u kio rib. ios procedros atliekamos 10-15 dien prie transportavim. Jei reikia, taip pat apdorojami ikrai prie iveant juos kitus kius. I kiekvieno tvenkinio tirti imama 25 imetuk ir metinuk, 15-25 dvimetuk, 10-15 veislini jaunikli ir 2-3 reproduktoriai. Po tyrimo atliekamas antiparazitinis apdorojimas arba udraudiama iveti uvis. 3. uv lig atsiradimo arba uv gaiimo profilaktika. Aukiau apraytos priemons bus efektyvios tik tada, jeigu bus atliekama aplinkos ir pa uv kontrol, nes uvininkystje visada yra pavojus kilti uv ligoms arba j staigiam masiniam gaiimui dl vairiausi prieas. Staigaus uv gaiimo prieastys gali bti dujreimo pasikeitimas, toksin patekimas tvenkin arba j susiformavimas jame, uv rimas nekokybikais arba nuoding mediag turiniais paarais, greitas masinis uv parazitvystymasis jiems palankiomis slygomis ir kt. Daniausia staigaus masinio uv gaiimo prieastis tvenkiniuose yra vandens duj ir hidrocheminio reimo paeidimas, taip pat uv toksikoz, kuri lemia toksin susidarymas tvenkinyje arba j patekimas i iors. Todl kiekviename kyje imami mginiai deguonies kiekiui nustatyti: vasar mginiai imami anksti ryte ne reiau nei vien kart per savait, iemd
eguonies kiekis vandenyje kontroliuojama
eguonies kiekis vandenyje kontroliuojamas kasdien tekjime ir itekjime prie dugno. Tokia kontrol leidia nustatyti ne tik absoliut deguonies kiek vandenyje, bet ir deguonies kiekio skirtumtekaniame ir itekaniame vandenyje (didesn nei 1- 2 mg/l), padeda laiku iaikinti tvenkin patekusias lengvai besioksiduojanias mediagas (pavyzdiui, sieros vandenil), kurios gali sukelti neigiamas pasekmes. iuo atveju imamasi aeruoti vanden. Taip pat reikia tirti paarus, kadangi dl j ilgo arba netinkamo saugojimo susidaro toksins mediagos, kurios gali sukelti apsinuodijim ir uv gaiim. Neretai kiuose po persodinimo ir perneimo dl traumavimo gaita didelis kiekis uv. Ypa danai tai pastebima tarp balt plaiakak, peledi ir kai kuri kit uv ri. Todl persodinimo metu btina kontroliuoti taisyklilaikymsi ir sugaut uv primim, perneim ir uvinim. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Profilaktinis epizootinis auginam uv tyrimas. Siekiant ukirsti keli staigioms uv ligoms tvenkinyje, ichtiopatologas nuolat kontroliuoja uv klinikin bsen ir jukrstum ukreiam lig sukjais auginimo ir iemojimo metu (paprastai kontrolinigaudym metu), o 10-15 uv i kiekvieno tvenkinio kart per deimt dien atliekamas parazitologinis tyrimas. Jeigu kasdien stebint paar suvartojim ir uv bkl pastebimi nukrypimai nuo normalios bsenos ar elgesio, skubiai atliekami neplaniniai ichtiopatologiniai ir hidrocheminiai tyrimai. iuo atveju atliekamas priverstinis gaudymas ir apirima ne maiau nei 100 uv, taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai su ne maiau kaip 15 uv i vieno tvenkinio. Jei reikia, atliekami ir kiti tyrimai siekiant isiaikinti prieastis, suklusias nenormali uvsen. Isiaikinus ias prieastis, skubiai imamasi priemoni joms alinti. Daniausiai, tokiu atveju atliek
ama vandens aeracija, sustiprinamas prat
ama vandens aeracija, sustiprinamas pratakumas, atliekama patekusi tvenkin arba jame susidariusi toksin detoksikacija ir pan., taip pat uvys atlaisvinamos nuo parazit. ios priemons organizuojamos nedelsiant. Apie ligos kilimo pavoj arba jos pradi ichtiopatologas pranea kio direktoriui, o jeigu yra grsm ligai paplisti u kio rib pagrindiniam rajono veterinarijos gydytojui. 5.2. poskyris. uv lig profilaktikos priemons uv protozoini lig sukjai daniausiai yra sarcomastigophora, apicomplexa, miksosporidij, mikrosporidij, infuzorij atstovai. Visos jos plaiai paplitusios skirting alies klimato zon veisiam uv organizmuose. I sarcomastigophora tipo didiausias praktinis susidomjimas yra Ichtyobodo, Cryptobia ir Trypanosoma (triponosom) gen iueliniais. Ichtiobodozs sukjas (kostiozs) Ichthyobodo necatrix apsigyvena ant odos epitelio ir iaun. Kovos su liga priemon. Skmingas kovos su ichtiobodoze bdas yra vandens kalkinimas negesintomis kalkmis150-250 kg/ha, malachito aliojo naudojimas 0,1 mg/l uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n koncentracija. Taip pat naudojamas tripaflavino tirpalas santykiu 1 g 100 l vandens; kombinuotos vonios (1 m vandens: NaCl 1 kg, geriamosios sodos 1 kg, KMnO4 10 g, chloro kalki 10 g/m3), taikant 0,51 val. trukms poveik. Esant 5-7 \r temperatrai, sudedam dalikoncentracija gali bti sumainta 2 kartus. Taip pat rekomenduojamas metileno mlynasis (1:5000) per 7 paras, esant 10 \r temperatrai, chloramino vonios (1:15 000 arba 1:100 000) per 2-4 val. (arba 17 val.), 1-2 % drusk (NaCl) vonios per 20 min., 20-30 minu trukms uvapdorojimas 0,00025 % koncentracijos formalino tirpale. Siekiant utikrinti ichtiobodozs profilaktik, btina tvenkini dugno dezinvazija ir uv auginimo tvenkinius tiekiamo vandens nukenksmi
nimas cheminiais preparatais arba ultrav
nimas cheminiais preparatais arba ultravioletiniais spinduliais. Kriptobiozi sukjai yra Cryptobia genties iueliniai, parazituojantys ant uv iaunir kraujyje. Kovos su liga priemon. Naudojamos vonios 2 % chloro kalki (100 g) ir vario sulfato (8 g) 1000 l vandens per 15 min., esant temperatrai iki 10 º arba tiesiogiai neant tvenkinius (maieliuose uv rimo vietose) vario (90 g) ir geleies (40 g) sulfato. Efektyviai veikia metileno mlynasis ir kristalinis violetas (100 mg/l per 7 paras). Endoparazitins kriptobiozs ir tripanosomozs sukjas ryptobia cyprini(daniausiai karpiuose ir lynuose) ir C. borelli, taip pat tripanosomos (daugiausiai augaldiuv organizmuose). Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Rekomenduojama dti paarus metileno lyn ir kristalin violet (1:1000) arba taikyti metileno mlynojo tirpal per 7 dienas (vonias). Taiau in vitro atliekant metileno mlynojo, kristalinio violeto 1000 mg/l koncentracija, chinino 100 mg/l veikimo bandymus, nebuvo pastebta j poveikio parazitams ir, matyt, jie negali bti pakankamai efektyvs gydant kriptobioz. Buvo ibandytas metronidazolis. Kovai su dmis tikslinga taikyti 2,5 % koncentracijos NaCl tirpal (arba 0,005 % CuCl2 tirpal). Btina taikyti veterinarijos ir sanitarijos priemoni kompleks: nupjauti augalus, ant kuri gyvena ds, atlikti tvenkini, vandens mimo kanal dezinvazij, ibrokuoti ir sunaikinti serganias uvis, rengti aptvrimo groteles vandens tiekimo kanale, paalinti stres sukelianius veiksnius. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Karpi kokcidioz padaro didiausi ekonomini nuostoli. Sukjai Eimeria carpelli, kartais E. subepithelialis. Pirmasis sukelia difuzinio enterito protr, antrasis formuoja lokalinius pilkai baltos spalvos paeidim idinius palei vis arnyn. Kovos su liga prie
mon. Palyginti neseniai buvo atliktas u
mon. Palyginti neseniai buvo atliktas uv chemoterapijos bandymas (tvenkiniuose), pagrstas kokcidiostatik naudojimu kartu su uv paarais. Kaip gydomieji preparatai buvo naudojamas furazolidonas (300 mg 1000 imetuk arba vienerimet amiaus uv 3 dienas i eils, darant 2-3 dien pertrauk), osarsolis (0,01 g su 0,03 g maistins sodos 1 cm vandens), kurio buvo dedama paarus 10 dien. Tvenkinikiuose uv kokcidiozs profilaktika turi bti atliekama nusausinant tvenkinio dugno dirvoem arba sudeginant augalij ileidus vanden, atskirai laikant jauniklius ir vyresniojo amiaus grupi uvis. rodyta, kad didel vandens mineralizacija padeda sumainti uv ukreiamum. Miksoboliozs (miksosporidijos) sukjai Myxobolus genties sporagyviai, parazituojantys ant uv iaun ir vidiniuose organuose, ypaMyxobolus pavlovskii sukelia plaiakak miksobolioz. Karpi miksoboliozs (arba piktybins miksosporiodins anemijos) sukjas M. cyprini, jis paveikia inkst, blunies, kepen, pasait ir iaun jungiam audin. Masinis usikrtimas iuo sporagyviu sukelia karpi . Kovos su liga priemons nesukurtos. uv vidini organsferosporozsukjas Sphaerospora renicola labiausiai paeidia karpio plaukiojimo psl ir inkstus. Kadangi susirg karpiai nustoja sti, btina organizuoti profilaktin rim paarais su antibiotikais, furazolidonu bei kitais antibakteriniais preparatais tol, kol pasireikia pirmieji ligos poymiai. Vienintelis specialus preparatas, selektyviai slopinantis PPU suk, yra fumagilinas (0,1 proc. paar paros dozs 2-3 savaites). Chilodoneliozs liga yra pastebta pas karpius, augaldes uvis, uptakius, buivolus, kanalin am ir jai bdingi iaun bei odos paeidimai. Ligos sukjai Chilodonella piscicola (=h. yprini), Ch. hexasticha. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Kovos su liga p
riemon. Kaip gydomieji preparatai naudoj
riemon. Kaip gydomieji preparatai naudojami NaCl 0,10,2 % tirpalas (1-2 paras), daikliai (malachito aliasis, violetinis K, pagrindinis rykiai aliasis 0,1-0,2 g/mper 2-3 paras) ir KMnO. uv apdorojimas atliekamas tvenkiniuose arba baseinuose (iemojimo metu). Atliekama tvenkini dugno dezinvazija chloro arba negesintomis kalkmis. Gydymui narvuose skmingai taikomi NaCl (2 % tirpalas 20-30 min.), malachito aliasis (0,2 mg/l per 2 val.) ir metileno mlynasis. Jei reikia, apdorojimas pakartojamas. Ichtioftiriozs sukjas lygiablakstien infuzorija Ichthyophthirius multifiliis, lokalizuojasi po odos ir iaun epiteliu, taip pat aptinkama arnyno spindyje. Kovos su liga priemon. Dabartiniu metu prie ichtioftirioz taikomas platus gydompreparat arsenalas. Taiau tsiasi nauj preparat paiekos ir tikslinamas inom preparatveikimas. rodyta, kad prie ichtioftirioz yra efektyvs ie preparatai: 1,5 mg/l vario sulfato, 1 mg/l malachito aliojo, 25 mg/l metileno mlynojo. Veikiant 400 mg/l formalino, parazitai negaljo natraliai vystytis. Dl kovos su ichtioftirioze pasilyta daug daikli: akridino oraninis, malachito aliasis (0,1-0,9 mg/l), pagrindinis violetinis K ir rykiai aliasis (0,1-0,2 mg/l). Taiau tokie apdorojimai kiuose su aukta vandens mineralizacija neduoda efekto, nes chloridai, karbonatai, sulfatai greitai suria aktyvias daiklio grupes ir juos inaktyvuoja. Daikliveikim neigiamai veikia ir auktas pH rodklis (8,3-8,7). Kai pH didesnis nei 7,5, daiklio jonus iek tiek suria receptoriai, todl jie gali ribotai patekti lsteles. Siekiant skmingai kovoti su ichtioftirioze, siloma taikyti tokias paias daikli koncentracijas, taiau ilgesn laik. Preparatai neami kasdien, 5 dienas i eils, iomis dozmis: malachito aliasis 0,1-0,2 mg/l, pagrindinis violetinis
ir rykiai alias 0,05-0,1 mg/l. Jie
ir rykiai alias 0,05-0,1 mg/l. Jie pakartotinai naudojami po 30 dien. Norint nustatyti reikiam doz, atsivelgiama aplinkos pH: iki 7,5 minimali, didesn nei 7,5 maksimali doz. Teigiamas poveikis gaunamas dalimis neant pagrindin rykiai ali, kurio koncentracija 0,1 mg/l, ir vienu kartu malachito ali, kurio koncentracija 0,5 mg/l (iemos lygomis). Kovai su ichtioftirioze buvo taikyta daug kit preparat (aproliumas, ronidazolis, sidabro nitratas). Efektyviausias buvo sidabro nitratas (0,67 mg/l), taiau jis toksikas uvims. Ronidazolis (750 mg/l) suk 97 % parazit . Amproliumas buvo efektyvus esant didelei koncentracijai. Pastoviai elektros srovei taip pat buvo bdingas parazitocidinis poveikis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Kovojant su amerikietik unguri ichtioftirioze, buvo skmingai taikomas malachito aliasis 0,1-0,2 mg/l kartu su formalinu 15 mg/l; fosforo organinis chlorofosas (0,25 mg/l) buvo neaktyvus ir toksikas. Lai imetukai, ukrsti ichtioftirioze, uv veisimo stoties (Suomija) lygomis buvo igydyti formalino voniose (koncentracija 1:4000, taikant kasdien 3 dienas). Po apdorojimo uvys neusikrsdavo. Apdorojant iki vieno mnesio amiaus amo mailius, ukrstus ichtioftirioze, geriausi rezultatai gauti taikant metileno mlyn (7,8 mg/l) ir chloramfenikol (50 mg/l), taiau ios dozs turjo toksik poveik uvims. Po 4,6 mg/l metileno mlynojo taikymo igyveno 40 % uv. Kovojant su Kolumbijos altavandeni uvchilodonelioze ir ichtioftirioze, 19 val. efektyvios buvo vonios su nifurpirinoliu, kurio koncentracija 2 mg/l arba 0,07 mg/l (3 apdorojimai 48 val. intervalu). Su Cichla oceallarisusikrtusiais mailiais (eerini) buvo efektyvus 0,05 mg/l malachito aliojo ir 25 mg/l formalino miinys. Pastebtas metileno mlynojo skverbties s
ustiprjimas mukozit (gleivin), esant hi
ustiprjimas mukozit (gleivin), esant hiperosmosinei infiltracijai, kartu hiperosmosin ir vakuumin infiltracija parazit neveik. Tetramizolio ir eneptino poveikis buvo pratingas parazito trofontams in vitro. Atlikti kovos su uv, laikom recirkuliacinse sistemose, ichtioftirioze, taikant ultravioletin spinduliavim. Pastebta galimyb vakcinuoti uvis. Trichodinozs sukjai aplinkblakstiens infuzorijos i Trichodina, Trichodinella, Tripartiella gen Kovos su liga ir profilaktikos priemon tokios paios, kaip ir sergant kitomis ektoparazitinmis ligomis. Efektyvs vario preparatai. Vengrijoje, auginant baltojo amro, baltojo plaiakakio ir karpio jauniklius, taikomas 4 mg/l koncentracijos vario oksido chloridas. Parazitocidinis poveikis per vienos paros laikotarp buvo efektyvus ir su 0,5 mg/l koncentracijos vario sulfitu. Apiozomozs, skifidozs, episteliozs lig sukjai aplinkblakstiens infuzorijos. Kovos ir profilaktikos priemon analogikos kaip ir sergant kitomis ektoparazitinmis ligomis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Daktilogirozs sukjai genties Dactylogyrus atstovai daugiausiai karpini uvparazitai, gyvenantys ant iaun, kartais sutinkami ant pelek ir kit organ (uv tiesiojoje arnoje, nosies duobutse). Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Gydymui taikomos druskos (5 % NaCl) arba amoniako vonios (0,1 %, esant 19-27 º 0,5 min.). Taiau sergant daktilogiroze, kuri sukelia D. extensus, druskos vonios efekto neduoda. Kovojant su karpio daktilogiroze naudojamas chlorofosas. Pasilytas Solden (25 % trichlorfono veikianioji mediaga) 0,001 ml/l koncentracija. i preparato koncentracija neigiamai veikia tvenkinio biocenoz ir natrali uv paar baz, todl uvis reikia aprpinti visaveriu paaru. Vidutinis preparato ilikimo laikas vandenyje 14 dien, e
sant 20 º ir � 7. Esant emai
sant 20 º ir � 7. Esant emai temperatrai ir sumajusiam vandens pH, preparato liku ilikimo laikas 2-3 nesiai (preparato buvimas nustatomas Daphnia magna testu). Pasilytas profilaktinis karpireproduktori apdorojimas ozonuotame vandenyje. Kovojant su karpio mailiaus daktilogiroze, galimas chlorofoso taikymas. Plaiakak reproduktori ir veislini uv tiesioginis apdorojimas tvenkiniuose chlorofoso tirpalu (skaiiuojant 1 g/m, esant 19-20 º ; 205 g/m, esant 16 º; 3 g/m, esant 14 º) dav teigiam rezultat. Pateikti uvNegaprion brevirostris, kurios yra laikomos akvariume ir ukrstos endemine monogenja, gydymo formalinu, diloksu, glu vandeniu ir sumajusia temperatra nuo 22 iki 19 º, bandym rezultatai. Efektyviausias buvo formalinas, kai jo koncentracija 200 mg/l ir apdorojimo trukm po 15 min. dukart (kas savait), esant 22-24 º. Diloksas (trichlorfonas) buvo toksikesnis ir ne toks efektyvus. Sumainus temperat, helmintai nebuvo sunaikinti. Nurodytas prazikvantelio efektyvumas. Galima biologin kova su monogenoidoze. Nustatytas Daphnia magna, D. ulexelemininacinis poveikis Dactylogyrus vastator lervu stadijai, o tai parodo i hidrobionttak i parazit skaiiaus dinamikai auginimo tvenkiniuose. Chemins kovos priemons turi atitikti bendras profilaktines priemones, nukreiptas ukirsti keli kontaktui tarp skirting amiaus grupi uv ir sukjo patekimui. Atliekama tvenkini dugno dezinvazija (nusausinant, nukalkinant ir kt.). Profilaktikos tikslais auginimo tvenkiniai uliejami vandeniu per trump laikiki projektins ymos arba yra ilaikomi be uv, esant 18-20º temperatrai 14-15 dien. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n Girodaktiliozs sukjai: karpiams girodaktilioz sukelia Gyrodactylus katharineri, G. elegans, G. medius, G. cyprini, G. schulmani, G. s
prostone, augalms uvims G. ctenophary
prostone, augalms uvims G. ctenopharyngodonis, laiinms G. salaris, G. truttae, G. colemanensis, unguriams G. anguillae. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Gydomosios priemons yra 5 % NaCl (5 min. vonios karpinms ir 2,5-% NaCl laiinms) arba 0,1-0,2 % amoniako tirpalai (esant 7-8 º 1 min.; esant 18-25 º 0,5 min.). Efektyvus ir formalinas (1:5000 25 min.). Taip pat taikomi daikliai (violetinis K, briliantin aluma ir kt.) iem tiesiogiai iemojimo tvenkiniuose, kaip ir su kitais ektoparazitais. Profilaktin priemon yra privalomos antiparazitins vonios reproduktoriams prie leidim nerti. Norint sunaikinti helmint lervutes, vanduo i tvenkinio ileidiamas 5-6 dienoms. Utikrinamas uv rimas visaveriu paaru. I kit monogen patogenin poveik uvims dar daro Diplozoon paradoxum - monogenjos, kurios subrendusios suauga krymai, priskiriamos prie Diplozoidae eimos Taikomas ukrstos uvies apdorojimas 1,0 mg/l koncentracijos trichlorfonu 48 val. Skmingai taikomas prazikvantelis. Kariofilidini cestodpriskaiiuojama daugiau nei 113 ri, jie ukreia 137 ris lavandeni uv. Daro neigiam poveik glavandenms uvims: karpiui, sezanui, karosui ir kt. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Kaip gydomieji preparatai naudojami ciprinocestinas, fenotiazinas ir fenasalas. Profilaktins priemons yra ilgalaikis nusausinimas ir aldymas arba negesint kalki (chloro) naudojimas ant ileisto tvenkinio dugno (vasarinimas). Kaviozs sukjas Khawia sinensis turi nesegmentuot k iki 80 mm ilgio. Priekiniame gale yra daug vainik. Kovos su liga ir profilaktikos priemon tokios paios, kaip ir sergant kariofilioze. Maaers kirms atsparios chloro ir negesint kalki, hipochlorito poveikiui. Kaviozs profilaktika pagrsta ankstyvu viename karpi pervedimu rim kombinuotaisia
is paarais, ribojant kontakt su tarpini
is paarais, ribojant kontakt su tarpiniais eimininkais, helminto kiauinli naikinimu. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Botriocefaliozs sukjas Bothricephalus acheilognathi (syn. B.gowkongensis, B.opsarichthydis); knas nariuotas (iki 15-20 cm), ant galvuts prisisiurbimo duobuts (botrijos). Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Auktas terapinis efektyvumas, gautas dehelmintuojant karpi imetukus fenasolu ir filiksanu (EE 63-96 %), ne toks efektyvus buvo kamala (EE 25-52 %). Fenotiazinas ir tabako dulks neturjo antihelmintinio poveikio. Geras antihelmintinis efektyvumas gautas taikant gydom granuli pavidalo bitionol. Gydomasis paaras buvo eriamas vien kart, apskaiiuojant 4-6 kg / 1 t kombinuot paar po paros dietos. Ger rezultat gauta per zondvedus io preparato veisliniams karpio jaunikliams, skaiiuojant 0,2-0,3 g/kg mass. Nepalankioje padtyje botriocefaliozs atvilgiu esaniuose kiuose naudojamas fenasalas granuliuoto kombinuotojo paaro pavidalu (LKR-2) su 0,5-1 % preparato kiekiu arba 0,5 % kiekiu, skaiiuojant nuo uv mass. Fenasalo ribin koncentracija sukelia Bothriocephalus ferment sistemos apvalkalo paeidimus ir padidja fosfatazi (amilazi ir proteazi) kiekis, todl sutrinka mediag apykaita ir parazitas va. Fenasalas buvo eriamas dukart rugpj ir prie ileidiant iemojimo tvenkinius. 1 % fenasalas ir 0,5 % galsofenas buvo terapikai labai efektyvs esant botriocefaliozei, nesukeldami karpiui hematologinipakitim. Prie botriocefalioz ibandyti sistameksas, tenifuginas, prazikvantelis. tvenkinius su paaru vedus sistameks ir tenifugin, laukiamas efektas negaunamas. vertinus, kad botriocefalioz sumaina energijos ir baltym apykait karpio organizme, po dehelmintizavimo btina subalansuoti j rimo racion pagal angliavandeni k
iek. Gydymas medikamentais, esant botrio
iek. Gydymas medikamentais, esant botriocefaliozei, taikomas ne visur. iaurs Amerikoje pagrindinis kovos metodas su ia liga yra ukrst uv veterinarin prieira ir izoliavimas. Profilaktikos tikslais taikoma tvenkinio dugno dezinvazija chloro ir negesintomis kalkmis, aldymu ir nusausinimu. Eeruose ir rezervuaruose atliekami melioravimo darbai, taip pat taikomas biologinis kovos su cestodoze metodas, uveisiant sykini uv (Ladogos syk, peledi, ripus ir jhibrid), kurie yra atspars nurodytiems cestodams. Naikinant Bothriocephalus lervutes, uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n dalyvauja biontai, kurie minta zooplanktonu, o tai gerokai sumaina uv helmint invazijos galimyb. Liguliozs ir digramozs sukjai Ligula, Digramma gen cestod plerocerkoidai. Tai stambs baltos spalvos helmintai, kuri ilgis nuo 10 iki 120 cm. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Gydymas nesukurtas. I biologini kovos su ia liga priemoni, galima paminti sykini uv veisimo polikultroje naudojim, nes jos atsparios liguliozei. Difilobotriozs sukjas. Pas laiines uvis parazituoja keli ri difilobotrijplerocerkoidai: plerocerkoidas (ris D. latum), laisvai lokalizuojasi kno ertmje, vidiniuose organuose ir raumenyse; plerocerkoidas (D. ditremum), gyvenantis ant skirting virkinamojo trakto skyri iorins sienels balkvose cistose; plerocerkoidas (D. dendriticum) didelse kapsulse stemplje, skrandyje, pilorinse ataugose, arnyne, lytinse liaukose, raumenyse, kartais kepenyse ir ant irdies; plerocerkoidas E (D. klebanovski) incistuotas poodiniame sluoksnyje arba nugaros raumen storymje einant vir nuo onins linijos. Pirm trij riplerocerkoidai plaiai paplit pas glavandenes laiines uvis holarktinje srityje, o paskutinysis pas anadromines laias Ramiojo vandenyno vak
arinje pakrantje. Kovos su liga priemon
arinje pakrantje. Kovos su liga priemon analogikos taikomoms kovojant su kitomis cestodozmis ir yra nukreiptos nutraukti parazito gyvavimo cikl. Sangvinikoliozs sukjas Sanguinicola genties trematodos, kurios pakenkia karpi, sazan, augaldi ir kit uv kraujotakos sistem (ird, inkst ir iaun kraujagysles). Daniausiai sutinkama pietinse uvininkysts zonose (Ukrainoje, Vidurinje Azijoje), taip pat Baltarusijoje, Baltijos alyse ir kt. Liga pasireikia enzootija ir gausiomis uv atliekomis. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Kovojama taikant metod kompleks: chemini (moliuskocid taikymas: vario sulfato 5-10 g/m3, 20 % amoniako vandens 0,75 l/m3, chloro kalki 500 g/m3, 10 % 5,41 dichlorsalicilanilido 15 g/m3 ir kt.; terapini priemonitaikymas acemidofeno 0,4 g/kg su granuliuotais kombinuotaisiais paarais, kiekvien dien, 6 dienas i eils, ir kt.); biologini (akotasi viagyvi Sanguinicola miracidij ir cerkarijeliminatori veisimas; uv moliuskofag auginimas; uv, atspariSanguinicola, auginimas uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n polikultroje, pavyzdiui, augaldi, taip pat uveisiant baltuosius amrus, kurie minta auktesniaisiais vandens augalais, taip pablogindami ekologines slygas moliuskams daugintis ir ilikti). Rekomenduojama visikai iimti ukrst uv sodinam mediag. Diplostomoz danai aptinkama skirting tip uvininkysts ki uv organizmuose. Diplostomoz ir jos sukjai (Diplostomum genties cerkarijos ir metacerkarijos) yra plaiai paplit Rusijos bei usienio uvininkysts vandens telkiniuose. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Diplostomozs gydymui ir jos cheminei profilaktikai galima taikyti prazikvantel (droncit) ir ivermektin. Diplomostom cerkarijos labai jautriai reaguoja prazikvantel, j judrumas stipriai sumaja per
20 min. nuo patalpinimo 0,01 mg/l konc
20 min. nuo patalpinimo 0,01 mg/l koncentracijos preparato tirpal. Pavaizduota, kaip uv audiniai ir organai sisavina preparat, sisavinimo pikas (10,231,8 mg/l) stebimas prajus 4-16 val. po taikymo. Po 32 val., 67-96 % preparato eliminuojama i uv organizmo. uv diplostomozs profilaktikai pasilyta taikyti ozon. Tvenkiniams apdoroti naudojamas vario sulfatas 5-40 mg/l 10-30 dien, paskui tvenkiniai ileidiami, iplaunami vandeniu ir upildomi i naujo. Taip sunaikinama 100 % tarpini neiotoj moliusk. Kovai su moliuskais ir diplostomozs profilaktikai yra efektyvus rudeninis ir pavasarinis tvenkini dugno nusausinimas ir aldymas. Paskutiniaisiais metais skiriamas dmesys biologinms kovos su uv diplostomoze priemonms. Pietinse zonose efektyvus bdas yra tvenkiniuose laikyti juod am, kuris minta moliuskais. Kazachstane buvo sukurta technologija pagreitinti baltojo plaiakakio maili vystymsi, vanden nuolat dedant dafnij ir Moina. ios uvys, intensyviai misdamos zooplanktonu, ne tokios paeidiamos dl diplostomozs net kai vanden patenka 1-5 vnt. cerkarij. Ruden eksperimentiniuose tvenkiniuose usikrtimas diplostommetacerkarijomis sumaja iki 70 %, lyginant su 100 % kontroliniuose tvenkiniuose. Iauga eksperimentini tvenkini produktyvumas. Praneama apie diplostomozs poiriu nepalankieer pasveikimo atvejus. Apskritai, kova turi bti nukreipta diplostomozs suk skai vandens antropiniuose idiniuose mainim, visikas inaikinimas atmetamas, atsivelgiant jo uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n netikslingum ir nemanomum; profilaktika apima vandens telkini eliminacinio potencialo didinim ir vandens ivalymo nuo cerkarij metodus. Postodiplostomozs sukjas (juod dmi liga, neaskoz) Posthodiplostomum cuticola trematod metacerkarijos. Kovos su liga ir
profilaktikos priemon skirtos nutraukti
profilaktikos priemon skirtos nutraukti parazito gyvavimo cikl. Apie biologinius kovos su postodiplostmoze pagrindus pranea V. I. Afanasjevas. Kadangi vynuotieji karpiai usikreia reiau nei veidrodiniai arba ukrainietikieji, jie naudojami auginimui nepalankiuose kiuose. Eliminuojant trematod lervutes, svarb vaidmen vaidina gyvieji tvenkinio komponentai. Pakeitus biocenozs cenotinius ryius, galima likviduoti lig. Viename nepalankiame postodiplostomozs atvilgiu kyje, kuriame aplink tvenkinius buvo daug medi, kuriuose suko lizdus uvias uvys, buvo paeistas ekologinis ryys tarp pauk (moliusk, uv) ir parazit. Ikirtus medius, liga jame daugiau nebepasikartojo. Filometridozs sukjas Philometroides lusiana nematodai. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Ibandyti preparatai tiazonas, tetramizolas, ditiozaninas. Efektyviausias yra tiazonas (25 mg/kg uvies mass), jam jautriausios Philometroides patels. Levamizolis, naudojant j 50 mg/kg dozmis, turjo prating poveiktiek lervutms, tiek ir lytikai subrendusioms Philometroides stadijoms. Mebendazolis, laboratorijos slygomis su eksperimentikai ukrstais karpio imetukais 500 mg/kg dozmis, parod EE 44 %, IE 72 %. Auktas teigiamas rezultatas (EE 92 %) gautas naudojant nilverm 0,5 g/kg dozmis nuo karpi mass. Profilaktin dehelmintizacij preparatais rekomenduojama atlikti pavasar (gegus pabaigoje birelio pradioje, esant temperatrai ne maesnei nei 20 \r). Gydom liepos pabaigoje rugpj\nio pradioje. Taikant nilverm, reikia atminti, kad io preparato efektyvumas 100 % pasireikia Philometroides patelse, esaniose vynkiense, o patinliai iam preparatai yra ne tokie jautrs. Lieka neatsakytas klausimas apie preparato poveik jaunoms migruojanioms patelms. Preparatai benacilas, piperazinas, naftamonas, morante
lio tartratas nuo 300 iki 500 mg/kg dozm
lio tartratas nuo 300 iki 500 mg/kg dozmis, taip pat tetramizolis ditiozaninas, loksuranas nedav teigiam rezultat. Kovoti uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n su karpi (sazan) filometridoze rekomenduojama tvenkin triskart neant 0,325 g/m3 chlorofoso. Veislini karpi brio gydymo nuo filometridozs iuo preparatu patirtis parod, kad tvenkini apdorojimas uv ukrtimo periodu suteikia galimyb minimaliomis snaudomis per metus igydyti . Vienas i kovos su filometridoze b yra pagrstas ukrst ciklop kontakto su karpiais nutraukimu. Dl io tikslo, po iemojimo ukrsti karpi patinai ir patels laikomi atskirai vasaros motininiuose arba iemojimo tvenkiniuose, upildytuose 40-50 cm vandens. Po 5-6 dien uvys perkeliamos rezervinius tvenkinius. Atlaisvinti tvenkiniai ileidiami ir vl upildomi vandeniu i saugaus altinio. Tris kartus pakeitus vandens telkinius, karpiai yra ilaisvinami nuo Philometroides ir gaunami sveiki palikuonys. ki gydymo nuo filometridozs patirtis tikina, kad stabilus teigiamas efektas yra galimas tik kompleksikai taikant vairius metodus. Taip pat kiekvienam kiui btina sukurti konkret priemoni plan, kuriame b atsivelgiama invazijos patekimo altinius, epizootinio proceso ypatumus, technologijos specifik, tarpkinius ryius. Angulikoliozs sukjas Anguillicola australiensis nematodas parazituoja unguriuose. Lokalizuojasi uvies plaukiojimo pslje. Kovos su liga priemon. Buvo atliktas prazikvantelio, febantelio ir fosforo eterio terapinio efekto bandymas. Maitinant pastar (40 mg grynos mediagos 1 kg mass), parazitas uvo. Akantocefaliozs sukjas akantocefalai (arba dygiastraubliai) nedidel parazitinikirmli grup, kuri yra daugiau nei 500 ri. Dygiastraubli sukeliam ligprofilaktika apima vandens augal paalinim. Piskikoliozs su
kjai yra ieduot kirmli atstovai hermafr
kjai yra ieduot kirmli atstovai hermafroditai, kuri kno forma gali bti ir cilindrin ir lapo pavidalo, o knas suskirstytas segmentus; tiesioginis vystymasis (nekeiiant neiotoj ir nesikeiiant kartoms). Ligos profilaktikos priemons apima vandens augalijos paalinim. Ergaziliozs sukjai yra Ergasilus sieboldi, E. briani. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Kovos ir profilaktikos priemon. Viagyviams naikinti yra pasilyta naudoti chlorofoso tirpal 100-400 mg/l 2-3 val. (tvenkiniuose 0,5 mg/l be nustatyto laikotarpio), jo analogus ir kitus preparatus (vario sulfat ir kt.). Ergaziliozs profilaktika turi bti pagrsta uvivaisos priemoni taikymu didesniu sykini uv igaudymu po auginimo ir laukini uvinvazijos altinio skaiiaus sumainimu. Masinis sykini uv igaudymas ir kit uv kiekio sumainimas sunaikinant j maili kalcio hipochloritu, sumaina sykini uv ukrstumE. sieboldi 4-5 kartus. i priemon pakartojama po keli met. uvivaisos kiuose profilaktins priemons turi bti skirtos neleisti patekti viagyviams su perneamomis ir laukinmis uvimis. Lerneozs sukjas yra irklakojai viagyviai Lernaea cyprinacea ir atveti su augalmis uvimis L. elegans. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Kaip gydomieji preparatai naudojamos KMnO4 vonios (1:50000) 1-2 val. prie 15-20 º. Atliekamas tvenkinio apdorojimas chlorofosu (ADV 65 %) (0,5 mg/l) 3 kartus, kas 2 savaites. Efektyvios profilaktins antiparazitins 5 % NaCl arba violetinio K 0,1-0,2 mg/l vonios. Lervu ritimosi periodu taip pat taikomas flibolas 0,5-1 g/m3. Kai kurie preparatai ibandyti kovai su karpi ir akvariumo uveli (auksins uvels) lerneoze. KMnO ir diptereksas buvo taikomas kovai su karpi ir auksini uveliLernea Bagdado uvininkysts tiriamojo centro tvenkiniuose. Gydant auksines uveles
akvariumo slygomis, terapinis efektas g
akvariumo slygomis, terapinis efektas gautas naudojant 12,5 mg/l koncentracij KMnO. Gydant tvenkini uvis (karpius) diptereksu, 1 mg/l koncentracija veik efektyviau nei 0,5 mg/l. Igijimas buvo pastebtas po trij apdorojim, atlikt 3 savai laikotarpiu; naudojant 1 mg/l koncentracij pakako dviej apdorojimKMnO4 (3 g/m triskart, 24 val. intervalu; arba 6 g/m prie rimo viet 3 dienas i eils, dukart per mnes: liep, rugpj, rugs), taip pat buvo kmingai naudojami kiti preparatai (fosforoorganiniai, negesintos ir chloro kalks) esant miriai uv lerneozs ir branchionekrozs enzootijai. Kovojant su Koi karpi lerneoze, jie buvo talpinami gerai aeruojamus bakus 24 val., o paskui apdorojami specialiose voniose trichlorfonu (10 g/l per 5 min.). uvys buvo perkeliamos bakus su variu vandeniu. Baseinai ileidiami, apdorojami chloro kalkmis ir upilami vandeniu. eliams paalinti uvys apdorojamos benzokainu arba povidono jodu (su germolenu). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Profilaktinis uv apdorojimas tvenkinyje buvo atliekamas 0,2 g/l koncentracijos trichlorfonu kiekvien mnes. Siekiant isaugoti tvenkinio var, buvo naudojamas smlio filtras. V. I. Afanasjevas parod, kad, taikant biologinius kovos su lerneoze metodus, naudojamos polikultros, vertinus uv ri ir amiaus atsparum bei j laikymo tank. Linijinis, ukrainietikas ir bevynis karpis yra atsparesni ligos sukjui. Naudojamas kompleksas bendr profilaktini priemoni, nukreipt neleisti atveti ukrst uv. Arguliozsukelia genties Argulus (A. foliaceus, A. japonicus) karpi uts, kurios priskiriamos iaunakoj viagyvi poklasiui. Kovos su liga ir profilaktikos priemon. Serganios uvys apdorojamos voniose i KMnO4 (1:1000) 30 min., lizolio (1:500) 1-15 s arba chlorofoso 100 mg/l (ADV 65 %), poveikis 1 val
. Naudojant paskutin preparat tiesiogiai
. Naudojant paskutin preparat tiesiogiai tvenkiniuose, jis taikomas 10 mg/l koncentracija (poveikis 24 val.). Ukrstumas sumainamas neant negesint kalki (100 mg/l3), o vliau, po paros neamos gesintos kalks (100 kg/ha) kalki pieno pavidalu. Kovai su laiini uv mailiaus argulioze taikomas trichlorfonas. 100 % Argulus tis pastebta (20 º ir pH 7,0) laikant uvis 1 val. tirpale, kurio koncentracija 6,25 mg/l, 30 min. esant 12,5-50 mg/l ir 10 min. esant 100 mg/l. Temperatros ir pH didinimas sustiprino letalinefekt. Profilaktinis imetuk apdorojimas atliekamas liepos viduryje rugpj\nio pradioje, prekini uv ir reproduktori ruden ir pavasar. Tikslinga ukirsti uv mailiaus kontaktus su vyresniojo amiaus uvimis, menkavertmis ir laukinmis uvimis, btina nusausinti ir dezinfekuoti tvenkini dugn chloro arba negesintomis kalkmis. Tvenkini eksploatavimo metu svarbu sustiprinti pratakum, praturtinti vanden deguonimi, nes taip sumainamas parazitskaiius. Kaip biologinis karpi utli reguliatorius gali bti naudojamos plaiakakts dviejmet amiaus uvys. leidus (su karpiais) 700-800 vnt./ha rimo tvenkin, jos ukert keliligai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Tarp viagyvi aptinkami uv prieai: lapakojai viagyviai (skydviai, Leptestheriair kt. ) ir emesnieji viagyviai Acanntocyclops genties ciklopai ir kt. Jie paeidia uvmailius, taip pakenkdami uvkiui. Kovojant su nepageidaujamais viagyviais, taikomi biologiniai ir cheminiai kovos metodai. Glochidiozsukelia dvigeldio moliusko . Unio, Anodonta lervuts stadijos. Kovos su liga priemons nukreiptos sumainti moliusk skai. Taikomi moliuskocidai, auginami moliuskais mintantys juodieji amrai ir kt. Glochidiozs profilaktikai plaiakaktms lervutms, auginamoms padkluose, naudojamas paaras
i nedideli salpos tvenkini, neturinmoli
i nedideli salpos tvenkini, neturinmoliusk. Savikontrols klausimai: 1.Kokios profilaktins priemons btinos, norint sukurti optimalias auginam uvlygas? 2.Karantino priemons akvakultros kiuose. 3.Kokias antiparazitines vonias js inote? J naudojimo ypatumai. 4.uv mailiaus usikrtimo profilaktika akvakultros kiuose. 5.Kokius veiksmus apima auginam uv profilaktinis epizootinis tyrimas? 6.Bendrieji kovos su uv protozooze principai. 7.Bendrieji kovos su uv helmintoze principai. 8.Bendrieji kovos su krustaceoze principai. 9.Profilaktin dezinfekcija ir dezinvazija uvininkysts kiuose. 10.Apsaugos nuo ukrato idinio atsiradimo akvakultros kiuose. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 6. SKYRIUS. GYDOMOSIOS PRIEMONS Pagrindinis tikslas suteikti ini apie gydomsias priemones, naudojamas gydyti uvis akvakultroje.Tikslai inoti: kokios gydomosios priemons taikomos uv infekcini ir invazinilig gydymui; mokti: pasirinkti reikiamas gydomsias priemones uv gydymui. iame skyriuje m rekomenduojami gydomieji preparatai atitinka Gydompriemoni, naudojam ir aprobuot Rusijos akvakultroje ir usienio alyse, kadastras * # !., 2005). 6.1. poskyris. Antibiotikai Amoksiciklinas trihidratas amoxicillin trihydrate (Vetremox®, [Vetrepharm], Aquacil®). Betalaktaminis antibiotikas. Su paaru: 40-80 mg/kg uvies mass per 10 dien. Rekomenduojamas esant uv bakterinms ligoms. Ampicilinas natrio ampicilin sodium. Su paaru: 50- 80 mg/kg uvies mass per 10 dien. Naudojamas esant uv bakterinms ligoms. Antibakas (ciprofloksacinas i fluorochinolon grups). Naujas plataus veikimo preparatas. Gaminamas dviej form: Antibak 100 ir 500. Antibak 100 naudojamas peroraliai, esant aeromonozei, furunkuliozei, vibriozei, jersiniozei, korinebakteriozei ir citrob
akteriozei, 0,5 g/kg uv dozmis, o esant
akteriozei, 0,5 g/kg uv dozmis, o esant pseudomonozei, miksobakteriozei, streptokokozei ir tuberku-liozei 1 g/kg uvies. rimo kursas 5 dienos. Antibak 500 naudojamas vonioms (3-8 val.) 20 g/m dozmis. uvys apdorojamos 3-5 dienas i eils. Preparatas apsaugotas Rusijos Federacijos patentu. Bacilichinas 30, bacilichinas 60, bacilichinas 90, bacilichinas 120. Paariniai antibiotikai, turintys bacitracino. Naudojami kovoti su uv bakterinmis ligomis 6, 3, 2 ir 1,5 g/kg paaro atitinkamai. Gydymo kursas 6 dienos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n Biovetinas (r. biomicinas).Biovitas 40, biovitas 80, biovitas 120 biomicino ir vitamin kompleksas, kurio sudtyje yra chlortetraciklino, atitinkamai, 40, 80 ir 120 ME mg ir vitamino 12. Naudojamas su paarais, esant uv bakterinms ligoms, atitinkamai, 25, 12,5 ir 25 mg/kg paaro dozmis. Gydymo kursas 6 dienos. Biomicinas naudojamas su paarais, esant uv bakterinms ligoms paarinio antibiotiko Biovetin pavidalu, skaiiuojant 200 mg/kg uvies mass. Gydymo kursas 6 dienos. Dibiomicinas (ekmodibiomicin). Naudojamas esant aeromonozei ir pseudomonozei. Injekcijos: pilvapls ertm, skaiiuojant 2000 ME/kg uvies mass. Itirpinamas ekmoline 1:10, suleidiama, skaiiuojant 0,25 ml/kg uvies. Kanamicino sulfatas kanamycin sulfate. Aminogliukozinis antibiotikas, santykinai stabilus vandenyje, taiau pavojingas daugeliui uv. Vonios: 50-100 mg/l triskart per tris dienas i eils, pakeiiant ½ trio vandenens po kiekvieno apdorojimo. Su paaru: 50 mg/kg uvies mass. Kormogrizinas 5, kormogrizinas 10. Paariniai antibiotikai, kuri sudtyje yra grizeofulvino. Naudojami su paarais, esant uv bakterinms ligoms, atitinkamai 6-12 ir 3-6 mg/kg paaro dozmis. Gydymo kursas 6 dienos. Levomicetinas
(chloramfenikolis) chloramphenicol. Pl
(chloramfenikolis) chloramphenicol. Plataus veikimo spektro pre-paratas. Naudojamas esant uv bakterinms ligoms. Injekcijos: 20-30 mg/kg uvies mass dukart 7 dien intervalu. Vonios: 150-300 mg/l 7-12 val. Su paaru: 0,1-0,3 g/kg paaro, gydymo kursas 3 dienos, atliekami 4 kursai 4 dien intervalu. Neomicino sulfatas neomycin sulfate (Biosol®) (aminoglikozidas). Efektyvus, bet pavojingas biofiltrams. Vonios: 66 mg/l triskart 2 dien intervalu. Oksitetraciklino hidrochloridas oxytetracycline hydrochloride (Terramicin®, Tetraplex®, Microtex®). Efektyvus esant Columnaris ligai (miksobakteriozei), prie aero-monadas, vibrionus ir kitus, taiau sukjai greitai gyja atsparum iam preparatui. Augant utamsinami, kadangi suyra nuo viesos. Vonios: 10-50 mg/l 1 val. doz didinant, jei vanduo yra kietas. Su paaru: 50-80 mg/kg uvies mass 10 dien prie aeromonoz, pseudomozir miksobakterioz; 100 mg/kg 21 dien prie BKD. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Oksolino rgtis oxolinic acid (Aqualinic arba Aquinox), chinolon grups. Efektyvi prie daugel gramneigiam mikrob, gerai sisavinama arnyne. Reikia atsivelgti tai, kad visi chinolonai yra nuslopinami kietame vandenyje. Vonios: 25 mg/l 15 min. dukart kas antr dien. Ilgalaiks vonios: 1 mg/l 24 val. Su paaru: 10 mg/kg uvies mass 10 dienlame ir 30 mg/kg sriame vandenyje. Sarafloksacinas sarafloxacin (i fluorochinolon grups fluoroquinolone). Plaiai naudojamas prie daugel bakterini suk, skaitant aeromonadas, taip pat ir Aeromonas salmonicida, vibrionus, Yersinia, Edwardsiella; dozavimas toks pat, kaip ir naudojant oksilino rgtis. Tetraciklinas. Naudojamas kovoti su uv bakterinmis ligomis, skaiiuojant 0,5 g/kg paar per 5 dienas. Chlortetraciklino hipochloritas (biomicinas). Naudojamas bi
omicino ir vitaminkomplekso biovit 40
omicino ir vitaminkomplekso biovit 40 ir biovit 80 pavidalu (r. biovit). Eritromicinas erythromycin (Erytro®). Makrolid grups antibiotikas, daugiausiai naudojamas gydyti laiini uv bakterin inkst lig (BKD) ir streptokokoz. Naudojant ilg laik, toksikas inkstams. Su paaru: 100 mg/kg uvies mass per 10-20 dien, esant BKD. Esant streptokokozei: 25-50 mg/kg uvies mass per 4-7 dienas. 6.2. poskyris. Nitrofurano preparatai Nitrofurazonas nitrofurazone (Furacyn® = 9,3 % nitrofurazone). Naudojamas esant uv bakterinms ligoms. Vonios: 100 mg/l 30 min., 10 mg/l 6-12 val., 2 mg/l 5-10 dien. Kanaliniai amiukai (ypa lervuts) yra jautrs, todl joms apdoroti nerekomenduojama naudoti didesns nei 5 mg/l koncentracios. Nifulinas (bifuzolis). Naudojamas su paarais, esant bakterinms uv ligoms: 0,5 1 g/kg, kursas 10 dien. Nifurpirinolis nifurpirinol (Furanace, 7138, Auranace) nitrofuranas. Gerai sisavinamas, taiau turi kancerogenini, mutagenini ir kit neigiam savybi. Vonios: 1-2 uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n mg/l nuo 5 min. iki 6 val. Ilgalaiks vonios: 0,1 mg/l 3-5 dienas. Su paaru: 4-10 mg/kg uv mass 2 kartus per dien 5 dienas. Flumekvinas flumequine. Naudojamas esant furunkuliozei. Vonios: 50-100 mg/l esant 6,8-7,2 - 3 val. Su paaru: 10 mg/kg uvies mass per 10 dien. Injekcija: 30 ml/kg mass vien kart. Furadoninas. Naudojamas su paarais, esant uv bakterinms ligoms: 1,5 g/kg, 2 kursai po 5 dienas su 2 dien pertrauka tarp j. Furazolidonas furazolidone (NF-180; Furox 50). Naudojamas esant uvbakterinms ligoms ir kai kurioms uv protozoozms. Vonios: 1-10 mg/l - 24 val. Su paaru: 50-100 mg/kg uvies mass 10-15 dien. Furakarpas paruoti kombinuotieji paarai su 1 % furazolidono. Furakarpas maiomas su prastiniais kombi
nuotaisiais paarais santykiu 1:16. Gydy
nuotaisiais paarais santykiu 1:16. Gydymo kursas 10 dien(po 5 dienas su 2 dien pertrauka tarp j), skaiiuojant 5 % paros rimo normos. Furaltodonas furaltadone. Vonios: 20-50 mg/l 24 val. Su paaru: 0,3-0,6 g/kg, 2 kursai po 5 dienas su 2 dien pertrauka. Furtinas. Naudojamas su paarais, esant uv bakterinms ligoms: 1,2 g/kg, 2 kursai po 5 dienas su 2 dien pertrauka tarp j. 6.3. poskyris. Sulfanilamidiniai preparatai Sulginas sulgine. Naudojamas esant karpio aeromonozei, pseudomonozei ir plaukiojimo psls udegimui. Su paaru: 2 g/kg paaro, kursas 6 dienos. Sulfadiazinas trimetoprimas sulfadiazine trimethoprim (Sulphatrim®, Tribrissen®). Jo sudtyje yra viena dalis trimetoprimo ir penkios dalys sulfadiazino. Naudojamas su paarais, esant uv bakterinms ligoms: 30-50 mg/kg uvies mass, kursas 7-10 dien. Injekcijos: 125 mg/kg uvies mass. Sulfadimetoksinas ormetoprimas sulfadimethoxine-ormetoprim (Romet ®). Naudojamas su paaru, esant aeromonozei ir edvardsieliozei: 50 mg/kg uvies mass 5 dienas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Sulfamerazinas sulfamirazine. Naudojamas su paaru esant furunkoliozei: 220 mg/kg uvies mass, kursas 21 diena. Bakterijos greitai gyja atsparum iam preparatui. Sulfametoksazolis trimetoprimas sulfamethoxazole-trimethoprim (Septra IV). Vonios: 25 mg/l 6-12 val. Gydyti, kol inyks klinikiniai poymiai. Su paaru: 50 mg/kg uvies mass, kursas 10 dien. Injekcijos: 50 mg/kg uvies mass kasdien 7 dienas. 6.4. poskyris. Plataus veikimo spektro preparatai (Ioriniam apdorojimui) Amoniakas quaternary ammonium (QAC, Roccal®). Naudojamas prie monogenjas. Toksikesnis, esant auktai temperatrai ir minktam vandeniui. Po apdorojimo uvis btina patalpinti var vanden. Vonios: 0,2 % tirpalas (2 ml skysto amonia
ko 1 l vandens) 30 - 60 s. Jodo turintys
ko 1 l vandens) 30 - 60 s. Jodo turintys preparatai (Iodophore, Wescodyne®, Betadine®, Argenyne®). Ikrpaviriui apdoroti nuo bakterij ir virus: 3 ml/l Wescodyne 10 min., 10 ml/l Argenyne 10 min. Antiseptinis individualus atvir op apdorojimas: 1 % aktyviojo jodo tirpalo uneama ant aizdos, paskui uvis patalpinama var vanden. rangos dezinfekcija 30-50 mg laisvojo jodo tirpale 10 min. Jodinolis (lodinolum) didels molekulins mass kompleksas, turintis 0,1 % kristalinio jodo, 0,3 % kalio jodido ir 0,9 % polivinilo alkoholio. Pratingai veikia gramteigiam ir gramneigiam mikroflor. Naudojamas profilaktiniam laiini apdorojimui nuo furunkoliozs, virusini infekcij 100 ml/l koncentracija 10 min. Malachito aliasis malachite green (be cinko). Efektyvus preparatas, ilg laikiliekantis uv audiniuose. Naudojamas kaip gydomoji profilaktin priemon kovojant su daugeliu ektoparzit. Trumpalaiks vonios: 40-60 mg/l 10-30 s arba 1 mg/l 30-60 min., 0,2-0,5 mg/l 4-5 val.; ilgalaiks vonios 0,1 mg/l trij dien intervalu tarp apdorojim. Apdorojimui nuo saprolegneozs: 10 mg/l - 10-30 min. arba 5 mg/l 1 val. Metileno ydrasis (mlynasis) methylene blue. Antibakterinis preparatas, naudojamas ir esant nitritinei toksikozei. Su vandeniu: 50-100 mg/l 7-10 val. Su paaru: 0,5 mg/kg paaro per 10 dien, esant bakterinms infekcijoms. Kaip antidotin priemon iki 1 g/kg paaro, kursas 7 dienos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Pagrindinis rykiai aliasis (briliantin aluma). Gydomoji profilaktin priemonprie ektoparazitinius pirmuonis. Gali bti naudojamas ir tiesiogiai tvenkiniuose 0,1-0,2 g/m. Anti monogenjins vonios: 4-6 mg/l 4-5 val. PVENTJ (polivinil-etinil-trimetil-piperidolis su jodu). Naudojamas gydyti uvskrandio arnyno ligoms. Su paaru: 0
,8-1,2 g/kg uvies mass 1 kart per dien
,8-1,2 g/kg uvies mass 1 kart per dien 4-5 paras. Patentas (Rusija). Vandenilio peroksidas hydrogen peroxide ) (parduodamas peroksidas = 3 % tirpalas). Naudojamas prie ektoparazitus. Daugelis uv labai jautrios! Vonios: 10 ml (3 % tirpalo)/l 10-15 min., 20 ml 4 min. vien kart. Apdorojant ikrus: 0,7-1,4 ml/l 15 min. Ilgalaiks vonios - 1 mg/l (skaiiuojant 100 % vandenilio peroksido koncentracij). Kalio permanganatas potassium permanganate (KMn0). Prie ektoparzitus ir bakterines iaun ir odos infekcijas. Toksikas vandenyje su auktu pH, kadangi mangano dioksidas gali prasiskverbti iaunas. Vonios: 1000 mg/l 10-40 s, 100 mg/l 5-10 min., 5-10 mg/l 30-60 min. Sidabro dezinfekuojamasis tirpalas. Naudojamas prie patogenines ir santykinai patogenines bakterijas bei naudojamas mainti j skai hidrobionto organizme. Leidia padidinti uv atsparum ukratui. vanden tiekiamas, kol rezervuare su uvimi nustatoma 0,2-0,5 mg/l koncentracija, paskui palaikoma uduota koncentracija 30 min. Preparatas apsaugotas Rusijos Federacijos patentu. Druska salt (NaCI). Taikoma gydant ichtioftirioz voniomis: 2-5 g/l (0,2-0,5 % tirpalas) per 3-5 paras. Prie ektoparazitus, miksobakteriozes (Columnaris lig) ir iaunudegim nuo 10 iki 30 g/l, (apdorojimas 30 min.), trumpalaiks vonios 50 g/l (5 min.). amai nepakelia net maos koncentracijos, pavojinga ir augalams. Laiini mailiui iki 5 g mass ne daugiau nei 10 g/l. Po trumpalaikio apdorojimo uvis talpinama pratak. Tetraaminvario sulfatas (vario amoniakatas). Taikomas vieiai paruotas preparato tirpalas monogenoidozi gydymui tiesiogiai tvenkiniuose 0,1-0,3 g/m, ke-turiskart 2 dien intervalu. Acto rgtis acetic acid. Efektyvi prie ektoparazitus. Naudojama 96-99 % rgtis. Vonios: 1-2 ml/l nuo 45 s iki 10 min. Apdoro
jimo trukms didinimas toksikas. Jautr
jimo trukms didinimas toksikas. Jautresns yra smulkios uvys. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Violetinis K violet K. Rekomenduojamas prie saprolegnijas ir daugel kitektoparazitini pirmuoni, atliekant vonias: 0,2-0,3 g/m 4-5 val.; tiesiogiai tvenkiniuose 0,1-0,2 g/m. Apdorojant inkubuojamus ikrus nuo saprolegniozs, doz ir apdorojimo kartotinumas skirtingi: erktinms 10 mg/l 30 min. dukart, triskart; karpinms 5 mg/l - 30 min., vienkart; baltosios laios 5 mg/l 30 min. 4 kartus tam tirkose ikr vystymosi stadijose. Formalinas formalin (37-40 % formaldehido tirpalas). Prie pirmuonis ir monogenjas. Dl susidaran balt nuos (paraformaldehido), formaldehidas turi auktichtiotoksikum. Toksikesnis minktos formos, rgiame vandenyje ir esant auktai temperatrai. I uv jautriausi yra uptakiai. Vonios: 0,125-0,25 ml 40 %/l vandens iki 60 min. Ilgalaikis apdorojimas (akvariumuose): 0,015-0,025 ml (40 %)/l. Chloraminas B hlmin. Naudojamas kaip dezinfekcijos priemon ir kovojant su uv miksobakterioze vandenyje. Vonios: 100 ml/l 1 val. per 7 dienas. Auktas (�7) nuslopina chloravimo efekt. Dozs priklauso nuo vandens kietumo ir pH (6.4.1. lent.). 6.4.1. lentel. Chloramino dozs kitimas priklausomai nuo vandens kietumo Dozs, mg/l minktas vanduo kietas vanduo 6,0 2,5 7,0 6,5 5,0 10,0 7,0 10,0 15,0 7,5 18,0 18,0 8,0 20,0 20,0 Chloraminas chloramine . Rekomenduojamas nuo monogen ir iaunbakterins infekcijos. Vonios: 0,067 g/l per 2-4 val. Pyceze (Novartis Animal Vaccines Ltd. ®). Naudojama saprolegneozs profilaktikai ir terapijai, turi plat antimikrobin veikimo spektr. Skaidrus skystis, kurio sudtyje yra 50 % aktyviosios mediagos bronopolio (2 bromo-nitropropano-1,3 diolis). Apvaisint ikruv sveikata, ligos j pr
evencija ir gydymas \n apdoroj
evencija ir gydymas \n apdorojimui rekomenduojama preparato doz yra 1 ml/10 l vandens, t. y. 500 mg/l bronopolio, apdorojimo trukm 30 min. Absoliuiai saugi priemon. Malachito aliojo alternatyva. 6.5. poskyris. Antiparazitiniai preparatai Acemidofenas. Kovojant su dilepidoze ir sangvinikolioze, taikomas su paru: 0,4-0,5 g/kg uvies mass, kursas 6-10 dien. Botriokarpas tri\n (Vokietija). Naudojamas esant botriocefaliozei. Su paaru; 1 g/kg. Veterinarinis Valbazenas per burn, prie cestodus (ES akvakultra). Dvikomponentis miinys susideda i chloro kalki ir kalio permanganato. Rekomenduojama uvis apdoroti iemojimo kompleks baseinuose ir perveant uvis, esant 5-10 ° vandens temperatrai. Apdorojimo trukm 30-60 min. Di-N-butil-cinnoksidas. Naudojamas esant arnyno helmintozei. Su paaru: 5000 mg/kg paaro (1,5 % paaro nuo uv mass per dien), vien kart. Po savaits maitinimas pakartojamas. Ivermektinas. Rekomenduojamas kovoti su parazitiniais viagyviais 0,2-0,05 mg/kg paaro. Tyrimai Airijoje, kotijoje ir Kanadoje tsiami. Perspektyvus taikymui ir rimui. Kamala . Naudojamas prie proteocefalioz ir kitus arnyno helmintus. Netirpi altame vandenyje, silpnai tirpi kartame vandenyje, gerai tirpsta alkoholyje, eteryje, armuose. Toksinis preparato veikimas neymus. Su paaru: 3-5 mg/kg uvies mass, triskart su 1 dienos pertraukomis. Karbofosas naudojamas kovai su monogenjomis, dmis ir parazitiniais iukais. uvies apdorojimas tvenkiniuose atliekamas 0,1 g/m doze veikliosios mediagos, priklausomai nuo vandens kietumo. Nerekomenduojamas naudoti, esant � 8,0. -aminolevulinogtis naudojama per burn ir neant vanden dl kovos su infekcinmis ir invazinmis uv ligomis. Upatentuota priemon. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n
Koribanas. Taikomas kovoti su sangvin
Koribanas. Taikomas kovoti su sangvinikolioze. Su paaru: 50 ml/kg paaro per 10 dien. Paaro paros norma 6 %. Levamizolis levamisole hydrochloride (Levamisol, Tramisol). Anguilikoliozei gydyti. Ilgalaiks vonios: 10 mg/l. Su paaru: 2,5-10 mg/kg uvies mass 7 dienas, kai paaro paros norma 1 % nuo uvies mass. Magnezija magnesium sulfate (Mg S0) Gydymas nuo laiini heksamitozs. Su paaru: 3 %, kursas 2-3 dienos. Mebendazolis mebendazole (Telmin). Efektyvus prie monogenjas. Vonios: 10 mg/l - 10 min., ilgalaiks: 1 mg/l - 24 val. Metrifonatas naudojamas kovoti su monogenoidozmis. Vonios: 300 mg/l per 15 min. Metronidazolis metronidazole (Flagyl®). Taikomas gydant heksamitoz ir spironukleoz. Maai tirpus vandenyje. Vonios: 5 mg/l po 3 val. kas antr dien, 25 mg/l - kasdien 3 kartus per dien. Su paaru: 25 mg/kg uvies mass kursas 5 - 10 dien. Mikrosalis microsalum. Naudojamas esant arnyno helmintozei: kaviozei, botriocefaliozei. Doz: 6 % paaro. Nilvermas nilverm. Naudojamas esant filometridozei. Doz: 10 g preparato, kurio sudtyje yra 10 % veikliosios mediagos/kg paaro, skaiiuojant surim 5 % nuo uvies mass (vienkartin doz 300-500 mg/kg uvies), 2 dienas i eils. Piperazino sulfatas piperazine sulfate (Piperazine 17-34 % [agrilabs]). Prie arnyno helmintus. Su paaru: 10 mg/kg uvies mass 3 dienas i eils = 0,1 % paaro, kai paaro paros norma 1% uvies svorio. Pisciparas per burn prie cestodus (ES akvakultra). Prazikvantelis praziquantel (Droncit®) Naudojamas prie suaugusius cestodus, monogenjas ir trematod metacerkarijas. Vonios: prie monogenjas 2 mg/l nuo 1 iki 3 val., jei reikia pakartoti. Su paaru: 50 mg/kg uvies mass (arba 0,5 % paar, kai paaro paros norma 1 % nuo uvies mass). Tiazonas tiazon. Naudojamas esant filometri
dozei. Doz: 25 mg/kg uvies. Toltrazuril
dozei. Doz: 25 mg/kg uvies. Toltrazurilas naudojamas kovoti su monogenoidoze atliekant vonias, skaiiuojant 10 mg/l. Apdorojimo trukm 4 val. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Fenasolis (sinonimai: niklozamidas (mansonilas), fenasolis-2, jomezanas, vermitinas, cestocidas) phenasalum. Naudojamas esant cestodozei. Doz: 1,5 % paaro vien kart. Fenbendzolis fenbendazole (Panacur®). Naudojamas prie nematodus virkinamajame trakte. Vonios: ilgalaikis apdorojimas 2 mg/l per savait (tris savaites i eils). Su paaru: 25 mg/kg uvies mass per dien (tris dienas) arba 0,25 % paaro, kai paaro paros norma 1 % nuo uvies svorio. Filomecidas paruoti kombinuotieji paarai, kuri sudtyje yra 10 % nilvermo pagrindo ir formuojantys komponentai. Jis naudojamas tokiomis dozmis: 20 kg/t granuliuotkombinuot paar dukart kas antr dien. Floksinas (4', 5', 7' tetrabromo, 4,5,6,7 tetrachloro - fluorosceinas). Naudojamas esant ichtioftiriozei. Vonios: gydomoji doz 5-20 m. Netoksikas daugeliui gyv, nesikaupia aplinkoje ir santykinai nebrangus. Upatentuotas JAV. Chlorofosas (chlorophosum) ir komerciniai preparatai, sukurti jo pagrindu arba naudojant kitus fosforoorganinius junginius (Trichlorfon (Vokietija, Norvegija), Neguvon®, Nogos 50 ®, Nuvan-500®, Aquagard Sit ® (kotija, Norvegija, Islandija, Didioji Britanija), Dipterex®, Tugon ®, Dylox ® Musoten ®, Salmosan® (Norvegija). Naudojamas kovai su monogenjomis, dmis ir parazitiniais veliais. Vonios: nuo 1 iki 300 mg/l per 15-60 min., esant 3-18 °. Didesns koncentracijos naudojamos esant emesnei temperatrai. Pagal prie komercini preparat pridedamas instrukcijas, uv apdorojimas chlorofosu tvenkinyje atliekamas nuo Dactylogyrus 0,1-0,5 g/m dozmis, priklausomai nuo vandens kietumo. Keturi komponent mi
inys. Naudojamas vonioms, rekomenduojam
inys. Naudojamas vonioms, rekomenduojamas perveant uvis, kai vandens temperatra 5-10 °. 1 m vandens itirpinama 1 kg druskos, 1 kg maistins sodos, 10 g kalio permanganato ir 10 g chloro kalki. Apdorojimo trukm 30-60 min. Emamektino benzoatas (Emamechtin benzoate SLICE). Naudojamas prie iauninius viagyvius (Salmonicola) kaip paaro priedas, skaiiuojant 0,2 %. 6.6. poskyris. Probiotikai uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Azogilinas (z-28) sukurtas azot fiksuojan bakterij gyvos kultros, gautos i vandens, pagrindu. Veikimas pagrstas s gillis gebjimu inhibuoti patogenin uvarnyno mikroflor. 1 g preparato yra ne maiau nei 5 10 mikrobini lsteli. Preparatas gaminamas sausja ir skystja forma. Skystoji forma taikoma vandenyje po tvenkiniuvinimo triskart kas 10-12 dien, taip pat dedamas paarus per vis vegetacin sezon 5 % nuo raciono, 5 dien kursais su 10 dien pertrauka. Acidofilinas (sausa acidofilins lazdels bakterin mas). Rekomenduojamas esant laiini uv streptokokozei. Su paaru: 0,1-1,0 g/kg paaro per 10 dien. Bifidum SHG (' - !®) sudtyje yra p. Bifidobacterium bakterijSkrandio ir arnyno lig bei sunki toksikozs form profilaktikai ir gydymui. Rekomen-duojamas naudoti su paaru 0,1 doz/kg uvies mass (1 dozje yra 10 bakterini lsteli). rimo kursas 10 dien. Preparatas uregistruotas Rusijoje. Zoonormas (' - !®) sudtyje yra p. Bifidobacterium bakterij sorbuotant aktyvuotos anglies. Skrandio ir arnyno lig bei sunki toksikozs form profilaktikai ir gydymui. Karpiams 50-100 dozi/kg paaro, erktinms uvims 100-300 dozi/kg paaro. rimo kursas 10-12 dien. Preparatas yra skiediamas tiek vandeniu, tiek auga-liniame aliejuje, o paskui juo drkinami arba mirkomi kombinuotieji paarai tolygiai imaiant. Preparatas u
registruotas Rusijos Federacijoje. Lakt
registruotas Rusijos Federacijoje. Laktifermas (L-400 Medipharm, ekija) sudtyje yra stabilizuotos gyvos kultros Enterococcus faecalis tamas -74. Naudojamas paprastojo amo ichtioftiriozs profilaktikai. Narine (acidofilinis pienas), sudtyje yra tamas Lactobacillus acidophilus. Dedamas paarus, 10 % nuo paros normos. rimo kursas 5 dienos. Subalinas (Vetosubalin) pagrind sudaro gyvybingos sporos Bacillus subtilis,tamas VKPM V-4759. Rekomenduojamas naudoti su paaru, skaiiuojant 100 dozi/t. Vienoje gydomojoje dozje yra 700 mlrd. spor. Profilaktinis rimo kursas 5 dienos, terapinis 10 dien. Preparatas apsaugotas Rusijos Federacijos patentu. Subtilis® pagrind sudaro sporas sudaran natrali tam Bacillus subtilis (VKM -2250 D) ir. licheniformis (VKM V-2252 D) miinys. Preparatas gaminamas skystja ir sausja forma. Subtilis MK (su mikrokapsulmis) dedamas paarus: karpinms uvims uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n 0,2-0,25 g/kg, erktinms uvims ir uptakiams 0,35-0,4 g/kg paaro. Preparatas ap-saugotas Rusijos Federacijos patentu. 6.7. poskyris. Imunostimuliatoriai ir biologikai aktyvios mediagos. Natralios arba sintetins kilms mediagos: peptidai, polisacharidai, monosacharidai, j organizm ekstraktai, kai kurie vitaminai. Aminorg ir vitamin miinys (ABC) uv mailiaus ilikimo padidinimui. Aminorg miinys su vitaminu naudojamas suleidiant injekcij pilvapls ertm, prie tai suleidus hipofizs injekcij, atitinkamai skaiiuojant 5 ml/kg ir 0,25-0,5 mg/kg patels mass. ASD-2F hidrolizatas biologikai aktyvus preparatas gyv organizmo natraliam atsparumui padidinti. Vitaton (Ukraina) karotinoidiniame preparate yra 6-8 % mikrobiologinio ß- karotino, taip pat amino rg, neso riebal rg kompleksai, makro ir mikroelementai bei vitam
inai. Doz 0,5-0,9 g/kg paaro, keleto sa
inai. Doz 0,5-0,9 g/kg paaro, keleto savai kursas. Gliukanaivedami su tiesioginmis injekcijomis (parenteraliai) arba su paaru (ß-1,3 gliukanas 0,1 % nuo paaro). Jie danai naudojami prie vakcinavim. Miels. Tinkamas dydis ir auktas atsparumas vandens storymje parodo, kad jos gali bti lengvai praryjamos filtratori. Mieli privalumas yra ir santykinai maos j gamybos ilaidos. Miels naudojamos kaip paaro ingredientas, kadangi jose yra vitamin B grup ir jos yra geras proteino ir riebal rg altinis bei inomos kaip gera priemon prie stres. DON-1 kompozicija i krotonolaktono 35 %, organini rg (gintarins, maleino, skruzdi) 35 % ir vandens 30 %. Skirtas apsinuodijim fosforoorganiniais pesticidais, aeromonozs profilaktikai ir gydymui bei atsparumo didinimui. Dozs: profilaktikai 2,5- 4,0 l/ha, kai vandens telkinio gylis 1,0-1,6 m, dukart 24 val. intervalu, 5-dien po vandens telkinio uvinimo; gydymui 10-15 l/ha (gylis 1-1,6 ) dukart 24 val. intervalu; organizmo atsparumo didinimui 20 l/ha, kai vandens telkinio gylis 2,0 m, kas nes iemos laikotarpiu. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Karotinas (NtuRose®, JAV) mikrodumbli produktas to\ns ivilis,jo sudtyje yra natralaus astaksantino, ir jis yra biologikai aktyvus pigmentuojantis paaro priedas daugeliui auginam uv ri. Dozi intervalas, priklausomai nuo naudojimo tikslo, platus: 1-7,5 kg preparato 1 t paaro (15-100 g/t pagal astaksantin). Naudojimo kursas 4-12 savai. Uregistruotas Rusijos Federacijoje. Krotonolaktonas kompleksinis preparatas, kurio sudeina: pats krotonolaktonas, maleino rgtis, beta-formil propiono rgtis ir kt. junginiai. Su paaru, esant aeromonozei: vieneri ir dvej met uvims 7 ml/100 kg paaro pavasar, kai vandens temperatra ne maesn nei 14 °
, 10 dien kursais, sudarytais i 2-j p
, 10 dien kursais, sudarytais i 2-j penki dien kurs, darant 48 val. pertrauka tarp j, po to panaus apdorojimas pakartojamas dukart savaits intervalu tarp kurs; reproduktoriams ir veislinms uvims 15-20 mg/vnt. 10 dien su pakartotiniu apdorojimu po 7 dien. Laminaranas (gliukanas i laminarijos) potencinis imunomoduliacinis maisto priedas, kuris didina makrofag aktyvum. Levamizolis fenilamidazotolio darinys. Selektyviai stimuliuoja T-limfocitreguliavimo funkcij, sustiprina fagocitoz, koreguoja (susilpnina arba sustiprina) lsteliimunitet. Didina bendr organizmo atsparum. Lektinai proteinai arba glikoproteinai, kurie gali susiriti su angliavandeniais su arba be katalizinio aktyvinimo. inoma, kad jie sukelia svetim daleli agliutinacij, jeigu jmembranos sudtyje yra angliavandeni. Viagyviams gali skatinti hemocit adhezij, esant svetimoms lstelms, ir funkcionuoti kaip opsoninai. steli membran modifikatoriai: plovikliai, natrio dodecilsulfatas, ketvirtinis amoniako junginys, saponinai (augaliniai ekstraktai), plunksna, gyv ekstraktai, ekstraktasEctenioscidia turbinata; ekstraktas Haliotis discus, ekstraktas i uvies. Mitogenai: mitogenas i amerikins fitolakos, fitohemaglutininas, konkanavalinas A, maisto veiksniai, vitaminai C ir E. Paraaminobenzoin rgtis (PABA). Naudojama lervu ir mailiaus ilikimui padidinti, inkubuojant ikrus (0,0001-0,00001 %). Ridostin sudtyje yra natralios kilms dvispiral RNR, indukuoja interferon. Naudojamas injekcijoms pilvapls ertm 1-20 mg/kg uvies mass arba ilaikant uvuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 0,5-2 mg/l koncentracijos preparato tirpale 30-60 min., naudojant hiperosmosins infiltracijos metod. Preparatas upatentuotas Rusijos Federacijoje. Stimuloras biologikai aktyvus preparatas, kepimo miel
i autofermentins hidrolizs produktas. Re
i autofermentins hidrolizs produktas. Rekomenduojamas imunodeficitini lig profilaktikai. T lsteli stimuliatoriai: muramilo dipeptidas, gliukanai (mieli ekstraktai), chitinas, metal druskos, levamizolis (sintetinis cheminis), polinukleotidai. B lsteli stimuliatoriai: peptigliukanas, liposacharidai. Tiaminas vitaminas efektyvus, esant tiamino trkumui laiini uv lervuorganizme. Naudojamas vonioms utamsintame ceche, tiesiogiai padkluose ir baseinuose, ilaikymas 30 min. Dukart po 3-5 dien. Trijodtiraninas padidina imunitet ir atsparum infekcijai Aeromonos hydrophila.Su paaru: 5 mg/kg paaro. Ultradispersin geleis (UDG) biologikai aktyvus preparatas, turintis metalo daleli, kuri dydis 7,6-20,5 nm ir lyginam paviriaus plot 25-45 m/g. Rekomenduojamas esant skirtingo pobdio anemijoms. Paros doz 0,4 mg/kg uvies, rimo kursas 10 dien. Profilaktiniais tikslais rimo kursai atliekami per vis uvivaisos sezon. Maesnmis dozmis 0,2-0,3 mg/kg uvies rimo kursas gali bti prailgintas iki 20-30 dien. Preparatas uregistruotas Rusijos Federacijos ems kio ministerijoje. Rusijos Federacijos patentas. Chitozanas stambiamolekulin chitino i krab kiaut kompozicija. Jam bdingos biologikai aktyvios, antioksidacins ir antidotins savybs. Rekomenduojamas su paarais 2,5 g/kg dozmis, kursas 7-10 dien. Rusijos Federacijos patentas. Eliovitas kompleksinis vitamin tirpalas, rekomenduojamas gyvulininkystje hipotaminozei ir avitaminozei gydyti, profilaktikai bei nespecifiniam atsparumui didinti. Epibrasinolidas fitohormoninis preparatas. Turi imunitet, stimuliuojant ir moduliuojant poveik uv organizmui. Sergant parazitinmis ligomis, leidia normalizuoti uv organ strukt ir funkcijas, esant gilioms intoksikacijoms organiniais junginiais. Doznenurodoma. -hidroksi--metilbu
tiratas (HMB) leucino metabolitas. Akt
tiratas (HMB) leucino metabolitas. Aktyvuoja uvapsauginius mechanizmus ir gali bti naudojamas prie furunkolioz, vaivoryktinio uptakio imunitetui padidinti. Su paaru: doz nuo 10 iki 50 mg/kg per dien 8 savaites. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 6.8. poskyris. Vakcinos Bakterinas prie uptaki raudonosios burnos lig (Biomed®, JAV). Turi formalizuot kultYersinia ruckeri. Bdai: imersinis, maudymas ir drkinimas. Vakcina prie vibrioz bivalentin inaktyvuota. Gaminama i dviej formalizuottamVibrio anguillarum. Vonios: skaiiuojant 200-250 mln. mikrobini lsteli 1 l vandens, apdorojimo trukm 20-30 s. Gaminama Rusijos Federacijoje. Vakcina -2 aeromonozs profilaktikai. Sudtyje yra citoplazmos baltymo, ji vedama atliekant injekcijas pilvapls ertm (50 mkg/0,5 ml izotoninio natrio chlorido tirpalo). Rusijos Federacijos patentas. Komercin gyva vakcina prie laiini virusin hemoragin septicemij (VHS).Gaminama Vokietijoje. Komercin vakcina nuo infekcins kasos nekrozs (IPN). Gaminama Norvegijoje. Eksperimentin vakcina nuo laiini uv infekcins hematopoetinio audinio nekrozs (IHN). Gaminama Kanadoje. Aqua Vac ERM Oral peroralin vakcina nuo jersiniozs. uv imunizavimo schema: iankstin uv, kuri mas 1-5 g, vakcinacija imersine Aqua Vac ERM, suteikiania pirmin apsaug imetukams, ir vlesn (po 4-6 mn.) aktyvi vakcinacija Aqua Vac ERM Oral, prailginanti aukt apsaugos lyg per vis gamybin cikl. i strategija pradins imersins ir vlesns aktyvios imunizacijos derinys leido sumainti lig protrkio pavoj ir atsisakyti gydymo antibiotikais. Visos vakcinacijos metodas sumaino uv mirtingum nuo lig, pagerino j augim. Aquavac-ERM (Aquaculture Vaccines Ltd (AVL)®, Anglija) vakcina nuo vaivoryktini uptaki raudonosios burnos ligos. Jos sudtyje yra form
alizuota kultra Yersinia ruckeri. dai: i
alizuota kultra Yersinia ruckeri. dai: imersinis ir drkinimo metodas. Aquavac- Furovac IJ (Aquaculture Vaccines Ltd (AVL)®, Anglija) vakcina nuo furunkuliozs. Sudtyje yra formalizuota kultra Aeromonas salmonicida. Bdas: injek-cijos. Dozs: uvims, kuri mas nuo 5 iki 454 g-0,25 ml; daugiau nei 454 g-0,5 ml uviai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Aquavac- Furovacim (Aquaculture Vaccines Ltd (AVL)®, Anglija) vakcina nuo laiini furunkuliozs. Sudtyje yra formalizuotos kultros Aeromonas salmonicida. Rekomenduojama uvims, kuri mas didesn nei 20 g ir didesn. Bdas: imersinis. Aquavac-Vibrio (Aquaculture Vaccines Ltd (AVL)®, Anglija) vakcina nuo vibriozs. Sudtyje yra formalizuota kultra Vibrio anguillarum (I ir II biotipai). Bdai: imersinis (uvims, kuri mas didesn nei 2 g) ir drkinimo. Aquavac-Vibrio-Furovac IJ (Aquaculture Vaccines Ltd (AVL)®, Anglija) polivalentin vakcina nuo furunkuliozs ir vibriozs. Sudtyje yra formalizuota kultra Aeromonas salmonicida ir Vibrio anguillarum. Bdas: injekcijos. uvims, kuri mas nuo 5 iki 454 g 0,25 ml; daugiau nei 454 g 0,5 ml/uviai. Biovax (Biomed®, JAV) vakcina nuo vibriozs. Sudtyje yra formalizuota kultra Vibrio anguillarum. Bdai: imersinis (maudymas) ir drkinimas. Ermogen (Aqua Health®, Kanada) vakcina nuo laiini uv raudonosios burnos ligos (jersiniozs). Gaminama litro talpos buteliuose, siekiant naudoti ekonomikai, tirpalreikia skiesti santykiu 1:10. Vakcinuojama imersiniu bdu (uvims, kuri mas nuo 1 iki 10 g) arba drkinimu (uvims, kuri mas nuo 10 g ir daugiau). Vakcinos apsauginis veikimas pastebimas per kelias savaites. Ermvaks (Léo vet.®, Danija) vakcina nuo laiini jersiniozs. Bdai: injekcijos, maudymas. Furogen (Aqua Health®, Kanada) vakcina nuo laiini furunkuliozs. vedama
injekcijomis, rekomenduojama uvims, ku
injekcijomis, rekomenduojama uvims, kuri mas didesn nei 5 g. Sudtyje yra inaktyvuotos bakterijos. Gaminama litro talpos buteliuose. Vieno butelio utenka vakcinuoti 10 000 uv. Vakcinacija veikia 40 dien po injekcijos. Furogen b (Aqua Health®, Kanada) imersin vakcina nuo laiini furunkuliozs. Sudtyje yra inaktyvuotos bakterijos. Gaminama 1 l talpos buteliuose. Vieno butelio utenka injekcijoms 100 kg uv. Vakcina skiediama santykiu 1:10 ir ja apdorojama 20 partij po 5 kg uvies. Rekomenduojama uvims, kuri mas 2 g ir daugiau. Vibriovaks (Léo vet. ®, Danija) vakcina nuo laiini vibriozs. Bdai: injekcijos ir maudymas/vonios. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Vibriovaks combi (KV+V) (Leo vet.®, Danija) kombinuota vakcina nuo laiinialtavandens ligos ir vibriozs. Bdai: injekcijos ir imersinis. Vibrogen (Aqua Health®, Kanada) vakcina nuo laiini, ungurio, geltonuodegs ir pienuvs vibriozs. Gaminama litro talpos buteliuose. Siekiant naudoti ekonomikai, tirpalas atskiediamas santykiu 1:10. Vakcinavimo bdai: imersinis (uvims, kuri mas nuo 2 iki 10 g) ir drkinimas (uvims, kuri mas nuo 10 g ir daugiau) bei injekcijos. 6.9. poskyris. Fitopreparatai Balinis ajeras (Acorus calamus L.) nuo ektoparazit. Gailis (Lebum palustre L.) 10 % infuzijai bdingas antibakterinis veikimas. Garstyios (Sinapis arvensis) milteliai, ruoiami i garsty skl. Naudojama kovojant su arnyno helmintozmis kartu su negesintomis kalkmis (atitinkamai, 600 g ir 1,5 kg 1 t paaro). Tabako infuzija (Nacotina tabacum L.) nuo ektoparazit. Pelkinis kiminas (Sphagnum palustre L.). 10 % infuzijai bdingas antibakterinis poveikis. Tabako dulks (tabako gamybos atliekos) (Nicotiana tabacum) naudojamos kaip antihemintin mediaga kartu negesintomis kalkmis (atitinkamai, 6
00 g ir 1,5 kg 1 t paaro). Cheledium
00 g ir 1,5 kg 1 t paaro). Cheledium preparatas, sudarytas i gailio Lebum palustre L. ir didiosios ugniaols Chelidonium majus L. (1:1) nuo ektoparazit. Vonios (0,5-2,0 %, ilaikymas 25 min.) nuo ektoparazit. Didioji ugniaol (Chelidonium majus L.) nuo ektoparazit. Nimbamedio (Azadirachta indica) ekstraktas naudojamas 200 m koncentracijos 9 dienas kaip antibakterin priemon. ros dumbli ekstraktas (Uri tifida) nuo karpio bakterini infekcij. das: injekcijos pilvapls ertm. 6.10. poskyris. Dezinfekantai uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Hipochloritas (CaOCI). Naudojamas vandenyje (0,5-1,5 g/m3 tvenkiniuose, kuriplotas iki 5 ha ir 0,05-0,1 g/m tvenkiniuose, didesniuose nei 5 ha); tvenkinio dugno 150-250 kg/ha ir inventoriaus bei transportavimo taros apdorojimui (1,5 %). Jodo preparatai (lodophore, Wescodyne®, Betadine®, Argenyne®). rangos dezinfekcija 30-50 mg laisvojo jodo tirpale 10 min. Negesintos kalk ( ). Naudojamos vandenyje (100- 200 kg/ha), tvenkinidugno (2500 kg/ha) ir inventoriaus bei perneimo taros apdorojimui (10-20 %). Kalio permanganatas potassium permanganate (KMn0). Naudojamas vandenyje (10 g/m) ir uvininkysts talpykloms bei inventoriui apdoroti (atitinkamai, 5 ir 1 g/l). Formalinas formalin (37-40 % formaldehido vandens tirpalas). uvininkysts talpykl ir inventoriaus dezinfekcijai 2-4 % vandens tirpalu arba 50-100 ml (40 %)/l 15-20 min. Chloraminas B. Naudojamas vandenyje (5-15 g/m), apdorojimo trukm 20-30 min., uvininkysts talpykloms bei inventoriui apdoroti (10-50 g/m). Chloro kalk CaCI(OCI). Naudojamas vandenyje (0,1-0,2 g/m tvenkiniuose, kuri plotas didesnis nei 5 ha, ir 1-3 g/m tvenkiniuose, kuri plotas iki 5 ha), tvenkinidugnui (300-500 kg/ha) ir inventoriui apdoroti (5 %). armas (NaOH) (natrio arm
as, natrio hidroksidas). Naudojamas tven
as, natrio hidroksidas). Naudojamas tvenkini dugnui (3-5 % tirpalai, skaiiuojant 2-1 l/m), uvininkysts talpykloms ir inventoriui apdoroti (3 % tirpalas, skaiiuojant 0,5 l/m). Savikontrols klausimai: 1.Kokios gydom preparat grups naudojamos akvakultros kiuose? 2.Kokius antibakterinius preparatus js inote? 3.Kokius antiparazitinius preparatus js inote? 4.Kokioms ligoms naudojamos vakcinos? 5.Kokius dezinfekantus js inote? 6.Kokie probiotikai naudojami akvakultroje? 7.Kokie imunostimuliatoriai ir biologikai aktyvios mediagos naudojamos akvakultroje? uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 7. SKYRIUS. NEUKREIAMOSIOS UV LIGOS Pagrindinis tikslas suformuoti samprat apie neukreiamsias uv ligas, jformas, atsiradimo prieastis. Tikslai inoti: vairi form neukreiam uv lig atsiradimo prieastis. mokti: nustatyti neukreiam lig atsiradimo prieastis ir laiku imtis priemoni joms paalinti. Prie neukreiam uv lig priskiriamos ligos, kurios neturi sukjo (infekcinio arba invazinio pobdio) ir negali bti perduodamos i serganiojo organizmo sveikajam. Visos jos susijusios su iorins aplinkos veiksni pasikeitimu, taip svarbus vaidmuo tenka antropogeniniam veiksniui. Prie ios lig kategorijos priskiriamos mitybos ir traumins uv ligos. 7.1. poskyris. Mitybos ligos Dabartiniu metu, kartu su uvies auginimo proces intensyvjimu ir plaiu dirbtinipaar naudojimu, uv mitybos ligos (kurios susijusios su paar nepakankamumu, sudties nesubalansuotumu ar j netinkamu saugojimu) tampa vis svarbesns. Priklausomai nuo uv paar blogos kokybs prieas, uv mitybos ligas galima suskirstyti tokias grupes: ligos, susijusios su uvims eriamais paarais, kuri riebal, baltym, angliavandeni,
mineral ir vitamin sudtis nra subalansuo
mineral ir vitamin sudtis nra subalansuota; ligos, kylanios uv organizmuose jas eriant nekokybikais paarais ir paarais, kurie yra ukrsti mikroorganizmais (bakterijomis, grybeliais) arba turiniais j gyvybins veiklos produkt (pavyzdiui, mikotoksin); ligos, susijusios su uv mediag apykaitos sutrikimu, eriant jas joms nebdingais paarais. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Didioji dalis iuolaikins uvininkysts efektyvumo priklauso nuo uvims eriamo maisto kokybs, jo pagrindini komponent baltym, riebal ir angliavandeni balanso. uvims reikalingos tos paios nepakeiiamos aminorgtys, kaip ir kitiems gyvnams: argininas, histidinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, triptofanas, valinas, kuriuo nusakoma baltym biologin vert. uvims btinas baltym kiekis priklauso nuo daugelio veiksni uv ries, amiaus, fiziologins bsenos ir pan. Baltym trkumas uv paaruose sukelia augimo tempo suljim, stuburo deformacij, pernelyg didel kaulinio audinio isivystym, regos paeidimus (katarakt), kepen toksikoz, arnyno anomalijas. Gali sukelti aukt uv mirtingum. Riebalai yra labai svarbus uv organizm energijos altinis. Jie uv organizmuose yra neutrali riebal pavidalu, riebal depuose (poodin ir antinks celiulioz, pasaitas), jungini su kitais lsteli sudtiniais elementais forma. Tokios suritos formos riebalai eina kiekvieno organizmo audinio lsteli sud. Didioji i jungini dalis yra ne tikri riebalai, bet lipidai. Prie j priskiriami fosfatidai (kuri sudtyje yra azoto ir fosforo bei sutinkami daugiausiai nerv audiniuose), cerebrozidai, aptinkami galvos smegen audiniuose, steridai ir sterinai sudtingi riebal rg eteriai, einantys daugelio audini sud. Kai maitinimas nepakankamas, organizmui naudojant daugiau energijos, pirmiausiai,
sunaudojami riebalai i riebal dep. Rieb
sunaudojami riebalai i riebal dep. Riebal apykaitos aktyvumo sumajimas sultina uv augimo temp ir pasikeiia fiziologiniai rodikliai. Pastebimi uvies judjimo koordinacijos sutrikimai (plaukiojimas pilvu vir, sukimasis apie savo a), bendra depresija. Ne maesn pavoj kelia ir riebal perteklius uv paaruose. Isivysto nutukimas (riebal sluoksnis ant vidini organ), kepen spalvos pasikeitimas gelsvai pilk spalv ir tamprumo praradimas (tampa minktesns). Isivysto kepen riebal degeneracija, arnyno udegimas ir funkcijos sutrikimas. Uptakiams ie poymiai pastebimi ilgai juos eriant vieia riebia uvimi (stintene). Karpiams jie atsiranda juos pradjus erti uptaki paarais. Su maistu uv organizm patenkantys angliavandeniai daugiausiai yra polisacharidai. Virkinamajame trakte jie suskaidomi iki disacharid ir monosacharid, tokiu pavidalu sisavinami krauj, i kur patenka kepenis ir raumenis, kur i j sintetinamas glikogenas. Paprastai, glikogenas lstelse randamas grdeli pavidalu ir yra suritas su baltymais. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n\n Angliavandeni apykaitos sutrikimai organizme pasireikia arba sustiprintu glikogeno irimu (glikogenolize), arba jo nenormalia sinteze (glikogeneze). uv lig, kurios susijusios su baltym, riebal arba angliavandeni apykaitos sutrikimais, diagnoz nustatoma pagal klinikinius poymius, patologoanatomins analizs rezultatus, biocheminius rodiklius. Ypa svarbu itirti visus paaro komponentus. Nekokybiki paarai turi bti nedelsiant iimti i naudojimo uv rimui. uv organizmo mineral apykaita glaudiai susijusi su vandens apykaita. Normalus drusk ir kit kraujo ir audini sudtini dali santykis utikrina pastov rg ir arm balans. uv metabolizmui labai reikalingi: kalcis, fosforas, magnis, kalis, natris, chlor
as, siera, geleis, varis, jodas, mangan
as, siera, geleis, varis, jodas, manganas, kobaltas, cinkas, molibdenas, selenas, alavas ir kt. Mineralini mediag kiekis uv organizme priklauso nuo ries, amiaus, mediagapykaitos intensyvumo, paar sudties, gyvenamosios aplinkos ir kt. Vienokio ar kitokio elemento arba j grups trkumas atsiliepia bendrajai uvies senai arba sukelia tam tikr patologij. 7.1.1. lentelje pateikiami daugelio uv kai kuri mineralini element deficito poymiai. 7.1.1. lentel. uv mineralini element deficito poymiai Mineralins mediagos uvys Patologija Kalis Uptakis, tilapija Prastas augimas, auktas paarinis koeficientas, kaul peleningumo sumajimas. Fosforas Uptakis, atlantin laia, kanalinis amas, karpis Prastas augimas, auktas paarinis koeficientas, kaukols, skeleto deformacija, bloga kaul mineralizacija, padidjusios riebal sankaupos ant vidini organ. Magnis Uptakis, kanalinis amas, karpis Prastas augimas, anoreksija, vangumas, nefrokalcinoz, konvulsijos, katarakta, pilorini ataug ir iaun lapeliraumen skaidul ir epitelini lstelidegeneracija, skeleto deformacija, auktas mirtingumas. Geleis Karpis, kanalinis amas, uptakis, atlantin laia Prastas augimas eriant daug paar, hipochromin mikrocitin anemija, emas hematokrito ir hemoglobino kiekis. Cinkas Uptakis, kanalinis amas, karpis Prastas augimas, anoreksija, nyktukinis ilgis, katarakta, pelek ir odos uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n erozija, cinko kiekio ir armins fosfatazs aktyvumo sumajimas kraujo serume, auktas mirtingumas. Manganas Uptakis, karpis, atlantinlaia tas augimo tempas, nyktukinis ilgis, koordinacijos sutrikimas, katarakta, emas isiperjimo i ikr procentas, nenormalus uodegos peleko vystymasis, auktas mirtingumas. Varis Karpis, kanalinis amas, atlantin laia tas aug
imo tempas, katarakta, irdies darbo sul
imo tempas, katarakta, irdies darbo suljimas. Selenas Kanalinis amas, karpis, uptakis, atlantin laia Prastas augimas, anemija, katarakta, raumen distrofija, eksudacin diatez, aktyvumo sumajimas. Jodas Uptakis Skydliauks hiperplazija. Kokio nors makro arba mikro elemento deficito diagnozs nustatymas pagal iorinius klinikinius poymius yra netikslus, nes simptomai danai yra bendri. Siekiant patikslinti diagnoz, btina atlikti uv vartojamo paaro sudties analiz, nustatant mineralinimediag sud bei uv kraujo ir audini biochemin analiz. mesingumas ruoiant paarus, vertinant uv mineralini element poreikius, leidia isaugoti sveikas uvis. Avitaminoz. Vitaminai gyvame organizme atlieka chemini reakcij, vykstan lstelse, biologini katalizatori vaidmen. uvims jie tokie pat btini, kaip ir visiems kitiems gyvnams. Vitamin trkumas, nebuvimas, blogas sisavinimas, taip pat per didelis kiekis sukelia rimtus uv fiziologins bsenos sutrikimus. Vitaminai skirstomi vandenyje tirpius ir riebaluose tirpius. iuolaikin vitaminklasifikacija pateikiama 7.1.2 lentelje. 7.1.2. lentel Vitamin klasifikacija Raidinis vitaminymjimas Trivialus pavadinimas Pavadinimas, kur pateikia Tarptautin teorins ir taikomosios chemijos sjunga RIEBALUOSE TIRPS VITAMINAI 1 Akseroftolis-1 Retinolis 2 Akseroftolis-2 Dehidroretinolis uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n D2 Antirachitinis Ergokalciferolis D3 Antirachitinis Cholekalciferolis E Tokoferolis Tokotrienolis K1 Antihemoraginis Filochinonas K2 Antihemoraginis Farnochinonas K3 Antihemoraginis Meradionas F Nepakeiiamos riebal rgtys Nepakeiiamos riebal rgtys VANDENYJE TIRPS VITAMINAI 1 Aneurinas Tiaminas 2 Riboflavinas Riboflavinas 3 Pantoteno rgtis Pantoteno rgtis Cholinas Choli
nas, hidroksietil-trimetilamonio hidroks
nas, hidroksietil-trimetilamonio hidroksido tirpalas ++, 5 Niacinas, antipelagrinis Nikotinamidas Piridoksinas Piridoksinas, piridoksalis, piridoksaminas 9 Folio rgtis Folio rgtis 12 Cianokobalaminas Kobalaminas, korinoidas Askorbo rgtis Askorbo rgtis, antiskorbutinis Biotinas Biotinas 1 Paraaminobenzoin rgtis Paraaminobenzoin rgtis ra Inozitas Minozitas Avitaminozei labai jautrios uvys, auginamos su dirbtiniais paarais industrinse akvakultros formose (narvkiai, iltas vanduo, auginimas baseinuose, udaros recirkuliacins sistemos ir pan.). Avitaminozs simptomai skirtingoms uvims gali labai skirtis arba turti panaipoymi. emiau pateikiama 7.1.3. lentel su keturiomis akvakultroje populiariausiomis uv rimis, kurios turi avitaminozs poymiuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 7.1.3. lentel. Vaivoryktini uptaki, karpi, kanalini am ir ungurio vitamin trkumo simptomai VitaminaiVaivoryktinis uptakis Karpis Kanalinis amas Ungurys Prastas apetitas ir augimas, raumendistrofija, raumen konvulsijos, hiperjaudrumas, nekoordinuoti judesiai, atsiki iaun dangteliai, kepeniblukimas, kno odos patamsjimas, auktas mirtingumas, emas transketolazs aktyvumas. Prastas apetitas ir augimas, kno odos paviesjimas, raumenatrofija, mlungis, pabrinkimas, poodins hemoragijos, pelek ir odos paeidimai. Prastas apetitas, pusiausvyros praradimas, hiperjautrumas, konvulsijos. Prastas apetitas ir augimas, stuburo ikrypimas, judesikoordinacijos sutrikimas, hemoragijos iaunose, poodins hemoragijos, pelek nukraujavimas, kno odos patamsjimas. 2 Prastas apetitas, paeista rainels pigmentacija, liuko drumstumas, hemoragijos akyse, fotofobija, apsunkinti plaukiojimo judesiai, iaunkrat, iaun dangteli ir peleknekroz, auktas mirtingum
as, eritrocitglutationo reduktazs aktyvu
as, eritrocitglutationo reduktazs aktyvumo sumajimas. Prastas apetitas ir augimas, padids mirtingumas, koordinacijos sutrikimas, rainels pigmentacijos paeidimas, ragenos vaskuliarizacija, liuko drumstumas, kraujosrvos akirainelje, fotofobija, hemoragijos ant odos, kno odos patamsjimas, hemoragijos ant odos, pelek ir irdies raumens. Prastas augimas, trumpas ir storas liemuo, drumstas iukas, auktas mirtingumas. Prastas apetitas ir augimas, dermatitas, fotofobija, hemoragijos ant pelek ir pilvapls. Prastas apetitas ir augimas, neprasti plaukiojimo judesiai, ataksija, iaunPrastas apetitas ir augimas, hemoragijos ant odos, anemija, Prastas augimas, vangumas, odos Prastas apetitas ir augimas, dermatitas, hemoragijos ant uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n tinimas ir sulipimas, atsiki iaundangteliai, nekroz ir randai, gumbuotos iaunos, padengtos eksudatu, anemija, galini kasos lsteliatrofija, knas, padengtas ydromis gleivmis. padids nervinis jaudrumas, egzoftalmija, gumbins ataugos ant iaun lank ir iaunpabrinkimas. susiraukljimas, gumbuotos, eksudu padengtos, iaunos, anemija, odos, seli, apatinio andikaulio erozija. odos, plaukioja susilenkusios. 5 Prastas apetitas ir augimas, anemija, skrandio ir arnyno gleivins pabrinkimas, raumen spazmai poilsio metu, atsiki ir patin iaundangteliai, dideli segmentuoti eritrocitai. Prastas apetitas ir augimas, anemija, hemoragijos ant odos, padids mirtingumas, skrandio ir arnyno gleivins pabrinkimas, storosios arnos pakenkimas, triojantys arba apsunkinti judesiai, raumen spazmai poilsio metu. Vangumas, traukuliai, sutrikusi pusiausvyra, odos ir pelek paeidimai, egzoftalmija, anemija, andikaulio deformacija, fotofobija. Prastas apetitas ir augimas, anemija, pusiausvyros praradimas, kno odos
patamsjimas, odos udegimas ir iopjima
patamsjimas, odos udegimas ir iopjimas, padids mirtingumas. 6 Prastas apetitas, hiperjaudrumas, konvulsijos, netvarkingas plaukiojimas ratu, ataksija, anemija, viesios ds ant kepen, pilvapls aptekjimas bespalviu seroziniu skysiu, greitas ir sunkus kvpavimas, atsiki iaundangteliai, auktas mirtingumas. Prastas apetitas ir augimas, pusiausvyros ir orientacijos praradimas plaukiojant, pilvo ertms vandenlig, padids susierzinimas, ataksija, anemija, padans kvpavimas, iaundangteli deformacija, rainels spalvos pakitimas, egzoftalmija, Prastas augimas, nerviniai sutrikimai, alsvai ydra odos spalva. Prastas apetitas ir augimas, nerviniai sutrikimai, konvulsijos, sukimasis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n greita tis. 12 Prastas apetitas, emas hemoglobinas, nedideli fragmentuoti eritrocitai, anemija. Ne Prastas augimas, hematokrito sumajimas. Prastas apetitas ir augimas. 9 Prastas apetitas ir augimas, letargija, silpnumas, uodegos peleko trapumas, makrocitin anemija (dideli segmentuoti eritrocitai). Avitaminoz nenustatyta. Prastas augimas. Prastas augimas, tamsi odos spalva. Skolioz, lordoz, ascitas, sausgysliformavimosi sutrikimai, kremzlipakitimai, aki pakenkimas, hemoragijos ant odos, kepen, inkst, arnyne ir raumenyse. Ne Skolioz, lordoz, kalogeno kne sumajimas, padids jautrumas bakterinms infekcijoms, prastai ugyjanios aizdos, emas hematokritas. Pelek ir odos hemoragijos ir erozija. Prastas apetitas ir augimas, anemija, storosios arnos pakenkimai, raumenatrofija, odos patamsjimas, ydros gleivs ant kno paviriaus, kepenriebalin degeneracija, sumas acetilas KoA ir piruvat karboksilazs. Prastas augimas, audini pakitimai (raumen atrofija), konvulsijos, odos lupimasis. Odos depigmentacija, sumajusios piruvatkarboksilazs kepenys
e. Prastas apetitas ir augimas, neprasta
e. Prastas apetitas ir augimas, neprastas plaukiojimas, tamsi odos spalva. nozitas Prastas augimas, hipertrofuotas Prastas apetitas ir augimas, odos Ne Baltai pilkos apnaos ant uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n skrandis, padids virkinimo skrandyje laikas, odos paeidimai, peleksunykimas, uodegos peleko netekimas, kepen suriebjimas, anemija, padids mirtingumas, sumas cholinestarazs, transamilazs ir fosfatid kiekis. paeidimai nugaroje ir onuose, hemoragijos ant odos. odos. holinas Prastas augimas, emas paarsisavinimas, hemoragijos inkstuose ir plonojoje arnoje, odos pabalimas, kepen santykins mass sumajimas, pilvo ertms ptimas, anemija, padids mirtingumas. Prastas augimas, kepensuriebjimas. Prastas augimas, fotofobija, prastas regjimas, aki katarakta, neprastas kremzli ir kaul augimas, iaundangteli ikraipymas, ascitas, agzoftalmija, kepen santykins mass sumajimas, hemoraginiai inkstai, auktas mirtingumas, odos depigmentacija, sumas hematokritas. Prastas augimas, iaun dangteliikraipymas, kno nuspalvinimo paeidimas, skys susikaupimas ertmje, paburkimas, regos nervo funkcijos paeidimas dl tinklains pigmento suirimo, ragenos sausumas ir blankumas, egzoftalmija. Prastas augimas, opos ant odos, hemoragijos inkstuose, egzoftalmija, ascitas. Ne D Prastas augimas, sumaja kalcio emas kno pelen kiekis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n adsorbcija, nepakankamas iaundangteli isivystymas, kaulformavimosi proces pablogjimas. Ascitas, ceroidas kepenyse, blunyje, inkstuose, atsikiusios iaunos, epikarditekegzoftalmija, anemija, eritrocit matmen pakitimas ir fragmentavimas, imunins reakcijos sumajimas, raumen distrofija, lipidperoksidacija kepen mikrosomose, odos depigmentacija, reprodukcins funkcijos sutri
kimas. Prastas augimas, ceroidas kepenys
kimas. Prastas augimas, ceroidas kepenyse, raumen distrofija, egzoftalmija, epikardo pakenkimas, kraujotakos sutrikimas, audinipavandenijimas, balt apna ant no paviriaus pasirodymas. Raumen distrofija, skys kaupimasis kno ertmse, odos depigmentacija, emas hematokritas, vidiniorgan ceroidas ir hemosideroz, eritrocithemoliz, lipidperoksidacija kepenmikrosomose. Hemoragijos ant odos ir pelek, dermatitas. K Anemija, kraujo krejimo laiko pailgjimas, poodins kraujosruvos, kepen santykinio svorio sumajimas. Anemija, kraujo krejimo laiko pailgjimas. Hemoragijos ant odos, kraujo krejimo laiko pailgjimas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Diagnoz nustatoma pagal klinikinius poymius ir, svarbiausia, paar analiz, taip pat uv raciono parinkimo tinkamum. Nustaius uv avitaminoz, paar dedami vitaminai premiks pavidalu arba skirtingo pobdio vitamin pried: mieli, uv tauk, aliosios mass, gyv kepen, sauso pieno ir pan. Mailiui geri rezultatai gaunami paarus dedant kiauinio trynio. Reikia atminti, kad ilg laik uptakius eriant gyv blunimi, sukeliamas organizmo geleies sumajimas, sumaja ir vitamin ir kiekis. vieioje ir konservuotoje uvyje yra enzimas, skaidantis vitamin, ir ilg laik ja eriant uptakius, gali susidaryti atliekos. Panaudojus riebi uv uptakiams erti (pavyzdiui, stinten), stipriai padidja organizmo poreikis vitaminams ir . Ligos, kuriomis suserga uvys, eriant jas nekokybikais paarais i lig grup susijusi su pasenusi paar, turin oksidavusi riebal, paar, ukrst mikroorganizmais ir grybeliais, taip pat turinvairios prigimties toksinimediag naudojimu akvakultroje. Toki paar naudojimas uvims sukelia patologiniproces isivystym. Daniausiai nukenia kepenys, arnynas, kraujodaros sistema. ios ligos gali sukelti masin uv
gaiim, be to, pirmiausia va daugiausi
gaiim, be to, pirmiausia va daugiausia mit gyviai. Nuo XX a. 50- met inoma liga uptakio kepen ceroidin degeneracija. ia liga suserga uvys jas eriant nekokybikais paarais: ilgai ir netinkamai laikytais uv, kraujo, msos ir kaul miltais, miltais i ilkverpi lly ir pasenusi uv. Kepenyse vyksta riebal savaimins oksidacijos ir ceroido pigmento susidarymo procesai. Ceroidas tai patologikai sukaupt neso riebal rg savaimins oksidacijos produktas. mi ligos eiga charakterizuojama uptakio elgsenos ir spalvos pokyiu. Serganti uvis gyja tamsi, beveik juod spalv. Nustoja maitintis ir laikosi atskirai seklumoje. Serganioms uvims danai isivysto egzoftalmija, iaunos tampa blykesns, nei sveik uv. uvys netenka pusiausvyros, prie gaitant vyksta raumen konvulsijos. Gaiimas bna masinis. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Esant ltinei ligos formai, uv elgsena pasikeiia maai. Jos ir toliau maitinasi, taiau paar vartojimo aktyvumas sumaja. Bdingas simptomas staigi anemija. Sergan uv iaunos tampa beveik baltos. Kepen audinio histologin analiz parodo rimtus j sandaros pakitimus ir nekrozs idini buvim. Kovos priemons gali bti: visikas uv rimo nutraukimas, kol nebus gauta kokybik paar, padidinant vieios uvies arba blunies dal. uv ligos, kilusios dl nekokybik paar, kurie buvo netinkamai saugomi, dingos visoms akvakultroje auginamoms uv rims. Klinikiniai poymiai priklauso nuo kiekvienos ries mediag apykaitos ypatum, bet bendri visoms yra kepen, odos ir iaunkvpavimo, kraujodaros pakenkimai. Dabartiniu metu akvakultroje uvys suserga ligomis, kurios susijusios su toksinais mikroskopini grybeli, kuriais bna ukrsti uv paarai, gyvybins veiklos produktais. Tai aflatoksinai, fuzariotoksinai ir kt. Auginant uptakius ir kitas
laiines uvis su granuliuotais paarai
laiines uvis su granuliuotais paarais, danai registruojamos ligos, inomos kaip uptaki hepatoma. Liga vystosi naudojant paarus, kuri sudtyje yra augalini ispaud arba ilkverpio liuki. Paeidus uv paar saugojimo taisykles (didel drgm ir temperatra, ilgas saugojimo laikas), juose isivysto Aspergillus (A.flavisA.parasiticus) genties pelsiniai grybeliai, kurie iskiria kancerogen aflatoksin. Serga visokio amiaus uvys. Ligos protrkiai sutampa su perjimu prie uv rimo granuliuotais paarais. Ligos intensyvumas susijs su ispaud kiekiu paaruose. Ioriniais klinikiniais poymiais laikomi uvvangumas, silpna reakcija iorinius dirgiklius, kno odos patamsjimas, pilvo ptimas (palietus kietas), kartais vyn ikritimas. Atliekant patologoanatomin autopsij, ant kepen ir arnyne aptinkami gelsvai balti augliai. I pradi jie mai (iki 1 mm skersmens), o paskui greitai didja ir susidaro metastazs (naviko gijos), kurios auga aplinkinius organus arnyn, inkstus, blun, ird, iaunas. Atliekant stanios arba uvusios uvies autopsij, dmes atkreipia pilvo ertms organ susiuvimas naviko metastazmis. Paeist organ audiniuose vyksta audiniuv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n \n griovimas ir nekroz, atsiranda klinikiniai poymiai, bdingi kepen, inkst, iaun, kraujodaros, lytins sistemos funkcij paeidimams. Diagnoz nustatoma pagal klinikinius poymius, patologoanatomins autopsijos skaitant histologin analiz) rezultatus, taip pat kruopiai itiriant paarus, ar juose nra grybeli ir j toksin. Ankstyvoje ligos stadijoje (aptinkant smulkius augli mazgus) reikia nedelsiant pakeisti paarus, papildyti juos vitamin priedais. Tokiu atveju uv galima uauginti iki prekinio svorio. Tais atvejais, jeigu yra susidariusios metastazs ir yra paeisti vidaus organai,
uvies igelbti nemanoma. I uv lig, k
uvies igelbti nemanoma. I uv lig, kurias sukelia joms nebdingas maistas, geriausiu pavyzdiu gali bti baltojo amro mediag apykaitos sutrikimas. Liga susergama dl netinkamo uvies rimo auginant, kai uvis yra eriama kombinuotaisiais paarais. Pamirtama, kad baltojo amro natralus maistas auktesnieji vandens augalai. uv rimas tik kombinuotaisiais paarais sukelia mirtamum. Serganti uvis vangiai juda, jos pilvas padids. Atlikus pilvo ertms autopsij, aptinkamas geltonas eksudatas su skaidriais kreuliais, kurie traumuoja vidinius organus. Kartais vidiniuose organuose pastebimos reikmingos, viesiai roins spalvos riebal ir stearin panaios mediagos konsistencijos kiekis. Sergan uv kepenys yra blykios spalvos su geltonomis dmis. Blunis padidjusi ir perpildyta krauju. Histologin analiznustatydavo kepen nekroz, inkst kanalli degeneracij. Kovos su liga priemons tik numatomos. uvys turi bti auginamos naudojant natral maist. Baltojo amro atveju, kai trksta auktesni vandens augal vandens telkinyje, reikia juos papildomai erti vieiai nupjautomis nendrmis i kit vandens telkiniarba ole. 7.2. poskyris. Funkcins ligos uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n ios grups lig vystymasis susijs su iorini aplinkos veiksni paeidimu, kai vystosi apvaisinti ikrai ir ankstyvosios stadijos uv mailius bei dl darbo su reproduktoriais technologijos paeidim. Staigiai keiiantis temperatros reimui inkubavimo aparatuose, aplinkos pH, esant kietoms skendinioms dalelms, lervutms ir mailiui, gali isivystyti augimo anomalijos, kurios pasireikia skeleto, galvos, pelek ir pan. subjaurojimu. Laiini uv lervu balt dmi liga Liga danai atsiranda pas laiines uvis uvininkysts monse, uptaki ir kitlaiini uv lervu laikymo metu, kartu pasireikia ir re
ikmingomis atliekomis. Isiaikinta, ka
ikmingomis atliekomis. Isiaikinta, kad liga susergama esant nepalankioms slygoms inkubuojant ikrus ir laikant lervutes. Daugiausia dl deguonies deficito, vandens snaud padidinimo inkubavimo ceche, staigi vandens temperatros svyravim ir kt. veiksni. Liga paeidia lervutes ankstyvoje postembrioninio vystymosi stadijoje, kai siurbiamas trynio maielis. Iorikai ji pasireikia balto intarpo susidarymu maielio viduje, kuris kaip vatos gumullis isidsto labai bdingai alia riebal laeli arba vainiklio forma aplink juos. Neretai ie intarpai lokalizuojasi netoli kepen. Jie yra drumstai balta homogenika mas, kuri susidaro koaguliuojant tryniui, veikiant streso veiksniams. Serganiose lervutse vidini organ uuomazgos ir vystymasis palyginti su sveikomis gerokai atsilieka, o trynio maielio siurbimas vyksta liau. Pastebimi skirtingi kepen patologiniai pokyiai, paeidiama mediag apykaita, isivysto riebalin distrofija. Kovos priemons gali bti profilaktins. Surenkant ir perneant ikrus, reikia stengtis netraumuoti. Inkubuojant ikrus, btina stebti, kad vandens tiekimas aparatuose bpastovus, saugotis temperatrini poky ir deguonies trkumo. Trynio maielio vandenligLaiini lervu liga. Pagrindine ligos prieastimi laikomi nepalanks paveldimos prigimties veiksniai. Vienas i ligos poymi yra trynio maielio vandenlig ir melsvo eksudato kaupimasis jame, anemijos atsiradimas, iverstakumas, bendras lervu vangumas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Tikriausiai pradinje ligos stadijoje vyksta kapiliar ir didesni kraujagysli paeidimas. Kapiliar paeidimas inkstuose sukelia eksudato kaupimsi kno ertmje perikarde ir trynio maielyje. Kovos su liga priemon gali bti tik rekomenduojamos. Nerekomenduotina dideliais mastais naudoti jaun, pirm kart subrendusi
pateli, taip pat be iankstinio patikrin
pateli, taip pat be iankstinio patikrinimo gyvendinti tarprin kryminim. 7.3. poskyris. Traumins ligos uv traumavimas turi didel reikm auginant jas dirbtiniu bdu, nes tai tampa baisi lig atsiradimo prieastimi. uv traumos kyla veikiant nepalankiems iorins aplinkos veiksniams: mechaniniams, cheminiams, terminiams ir kt. Traumuojaniojo veiksnio veikimas gali bti trumpalaikis, bet labai stiprus, sukeliantis patologinio proceso vystymsi, kuris pereina lig. Pavyzdiui, karpio nosies duobu nualimas ir tolesn grybelio infekcija (Stafo liga). Traumuojaniojo veiksnio veikimas gali bti vidutinikas, bet nuolat kartotis. Pavyzdys gali bti uvies snukio arba ono nubrozdinimai dl nuolatinio slyio su iurkiomis betoninmis baseino, kuriame ji laikoma, sienelmis. Per paeist od uvies organizm patenka virusiniai, bakteriniai, grybeliniai lig sukjai. Labai danai uvys traumuojamos gaudant, persodinant, atliekant vertinim ir kitus uvininkysts procesus. Paeidimams ypa jautrs uv mailiai, todl, akvakultros kiuose auginant uvis, reikia nuolat stebti, kaip atliekami visi darbai, vengti veiksm, kurie gali joms sukelti stres ir jas traumuoti. Auginant uvis vairiuose akvakultros kiuose, reikia kontroliuoti vandens, kuriame ji laikoma, kiek ir kokyb, btin deguonies kiek, tikrinti ar nra kenksming duj ir chemini mediag. Asfiksija (dusimas) Dusim sukelia vandens telkinyje arba baseinuose deguonies trkumas arba jo nebuvimas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Karpio ir augaldi uv deguonies poreikis yra 6-8 mg /l iem ir vasar, uptakiams, kitoms laiinms, taip pat erketinms daugiau nei 8 mg /l. Deguonies deficito prieastys gali bti nepakankamas jo kiekis vandens altinyje, sumajusi vandens apykaita, padids uv laikymo tankis, prastas tvenkini paruoima
s, didelis organins mediagos kiekis. Du
s, didelis organins mediagos kiekis. Dusimai gali kilti tiek vasar, tiek iem. Esant deguonies trkumui, uvis, esanti tvenkiniuose, juda link intako, baseinuose arba kitose talpyklose laikoma uvis paviri, nervingai griebia or, tampa vangi, nustoja maitintis. iaunos ibrinkusios, tamsiai raudonos. uvusi uv plaiai atverta burna ir atsiki iaun dangteliai. Kovos priemons turi bti nukreiptos ukirsti keli dusimui. Turi bti reguliariai atliekamas deguonies kiekio vandenyje nustatymas. Esant jo trkumui, naudojami skirtingi renginiai vandeniui aeruoti. Norint greitai prisotinti vanden deguonimi, rekomenduojama neti kalio permanganato arba vandenilio peroksido (1 g/m). Duj burbuliuk liga Liga registruojama pramoniniuose akvakultros kiuose, kuriuose naudojamas i ilumini ir atomini elektrini ileidiamas vanduo, geotermini arba artezini altinivanduo, taip pat paildant j inkubavimo cechuose. Kartu vyksta vandens persotinimas azotu (reiau deguonimi), kuris nespja pasialinti i vandens, kuriame jo kiekis pasiekia 105-108 % ir daugiau. Liga ypa pavojinga uv lervutms ir mailiui. Gali isivystyti ir inkubuojamiems ikrams, jeigu Veiso aparatuose naudojamas vanduo su duj pertekliumi. Vystantis ligai, pas uv lervutes i pradi duj burbuliukai atsiranda arnyne, paskui po oda, iaunose. Vyresnms uvims, suaugusioms iki pat reproduktori, dujburbuliukai bna po oda, ant pelek, iaunose, burnos ertmje ir akyse (7.3.1. paveiksllis). uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 7.3.1. pav. iaunos, paeistos duj burbuliuk ligos. Atliekant uv autopsij, duj burbuliukai matomi ant pasaito, raumenyse, inkstuose, irdyje. Sergant sutrikdoma kraujodaros organ funkcija. Stipriai paeista uvis va. Diagnoz nustatoma pagal iorinius klinikinius poymius, patologoanatom
in uvies autopsij. Btina atlikti kiekyb
in uvies autopsij. Btina atlikti kiekybin duj vandenyje, ypa azoto, analiz. Kovos priemons spjamosios. Btina nuolat kontroliuoti duj kiek vandenyje. Plaiai naudojamos vandens aeravimo ir degazavimo sistemos. Neukreiama branchionekrozi liga kyla esant auktam uvininkysts intensyvumo lygiui, kai paeidiamos vandens telkinyje aplinkos slygos, kur laikoma uvis. Liga atsiranda primiausia dl organins mediagos susikaupimo vandens telkinyje, vandens kokybs pablogjimo. Turimi omenyje hidrochemini rodikli pokyiai pH padidjimas, staigs kiekio pokyiai, laisvojo amoniako, amonio azoto, nitrit ir pan. kiekio padidjimas. Ne maiau svarb vaidmen ligos atsiradimui turi mineralini ir organini tr, nuotek i gyvuli ferm patekimas vandens telkinius, Pvant organinei mediagai, uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n vandenyje kaupiasi uvims pavojingos mediagos (sieros vandenilis, hidroksilaminas, hidrazinas ir pan.). Tai pagrindins branchionekrozs egzogenin formos prieastys. Kita ligos forma - endogenin - isivysto vykstant uv autotoksikacijai amoniaku, kuris susikaupia uv organizme pablogjus aplinkos slygoms. Branchionekroz daniau pastebima tvenkinikiuose, kai auginamas karpis ir kitos vairaus amiaus karpins uvys. Pastebima tvenkiniuose iemojimo pabaigoje, bet gali pasireikti ir pavasario-vasaros laikotarpiu. Liga daniausiai pasireikia ltine forma, bet dl mios toksikozs arba dusimo gali sukelti staig uv gaiim. Neatmetama komplikacijtikimyb dl saprolegniozs ligos arba aeromonozs infekcijos. Klinikiniai poymiai, sergant ia liga, pasireikia silpnai. Apirint i iors, reikia atkreipti dmes iaunas. Ant j i pradi atsiranda baltos apnaos prie iaun lapelipagrindo. iaunos pabrinkusios, padengtos drumstomis gleivmis. iaun lapeli kratai iked
enti. Atsiranda marmuro spalva, kai ali
enti. Atsiranda marmuro spalva, kai alia yra stipriai paraudusios iaun vietos ir iblykusios arba nekrotizavusios. uvys tampa vangios, prastai da paarus, sulja augimo tempas, praranda svor. Diagnoz nustatoma pagal iorin api ir patologoanatomin autopsij, tvenkinivandens hidrochemini rodikli rezultatus. Pagrindin ligos prevencin priemon turi bti uv auginimo technologijos laikymasis. Tinkamas tvenkini paruoimas vegetaciniam sezonui ir iemojimo tvenkiniiemojimui. Btina kontroliuoti vandens hidrochemin sud tvenkiniuose, neleisti juterti. Neviryti uv laikymo tankio tvenkiniuose. Savikontrols klausimai: 1.Kas yra neukreiamosios uv ligos ir kokios yra j formos? 2.uv mitybos ligos ir j atsiradimo prieastys. 3.uv avitaminoz. 4.uv ligos, kurias sukelia riebal oksidacijos produktai. 5.Uptakio hepatoma. 6.Baltojo amro mediag apykaitos sutrikimas 7.uv asfiksija. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n 8.uv duj burbulik liga. 9.Neukreiama branchionekroz. 10.Funkcins uv ligos. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n ODYNAS Anemija bsena, charakterizuojama hemoglobino, upildanio eritrocit lsteli, nepakankamumu. Antihelmintikai chemins mediagos, nuodai, naikinantys helmintus. Biohelmintai parazitins kirms, kuri vystymasis vyksta btinai esant vienam arba dviem tarpiniams neiotojams. Glochidijos dvigeldi glavandeni moliusk lervos, parazituojanios ant uv. Daktilogiroz uv ligos, kurias sukelia Dactylogyrus genties monogenjos; lokalizuojasi ant iaun, jas ardo, sukeldamos neiotoj . Digramoz uv liga, kuri sukelia Digramma genties cestodai; parazitas lokalizuojasi uvies kno ertmje, galimas masinis uv gaiimas. Difilobotrioz mogaus liga, kuri sukelia cestodai; ligos simptomai: mi depresija, augimo ir vy
stymosi atsilikimas, apetito ikrypimas,
stymosi atsilikimas, apetito ikrypimas, vmimas. iueliniai pirmuonys, judantys iueli pagalba, iueli kiekis 1-8 ir daugiau; sukelia uv ligas. Riebalin degeneracija riebal atsiradimas intarp pavidalu kepen, inkst, irdies lsteli citoplazmoje. Invazija gyvno ukrtimas gyvnins kilms parazitais. Invazijos intensyvumas vienos ries parazit vienet skaiius pas vien gyvneiotoj. Ichtioftirioz liga, kuri sukelia infuzorija Ichthyophthirius multifillis; gyvena po eimininko odos epiteliu. Kavioz liga, kuri sukelia cestodas Khawia sinensis.Kariofilioz vieneri ir dvej met amiaus karpi ir sazan liga, kuri sukelia cestodas Caryophyllaeus fimbiceps. Kokcidiozinis karpio enteritas liga, kuri sukelia kokcidija Eimeria carpelli. Kokcidioz liga, kuri sukelia parazitiniai pirmuonys, priskiriami briui Coccidia; padaro didels ekonomins alos. Koracidija embrionas, besiformuojantis kaspinuo kiauinio viduje. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Kostioz uv liga, kuri sukelia iuelis Costia necatrix, parazito ilgis 8-15 mkm, nas kriaus formos, parazituoja ant kno paviriaus, iaunose; ant kno paviriaus susidaro apnaos, ardanios pelekus. Kriptobioz liga, kuri sukelia Cryptobia genties iueliniai, parazituojantys kraujyje arba iaun audiniuose; uvis isekinama. Krustaceoz liga, kuri sukelia parazitiniai viagyviai. Lerneoz glavandeni uv liga, kuri sukelia Lernaea genties parazitiniai iagyviai; parazito knas cilindrinis, galva turi ragines ataugas. Jis gyvena neiotojo raumenyse; ant kno susidaro opos. Ligulioz uv liga, kuri sukelia cestodoLigula intestinalis lervut; kno ilgis 10-120 cm; lokalizuojasi uvies, kuri usikreia sdama viagyvius, kno ertmje, suaugparazitai gyvena uviadi pauk arnyne. Marita lytikai subrend
usi trematodo forma, parazituojanti galu
usi trematodo forma, parazituojanti galutinio neiotojo organizme. Merozitas sporagyvi vystymosi stadija. Metacerkarija trematodo lervuts stadija, kuri eina po cerkarijos stadijos ir lokalizuojasi tarpinio neiotojo viduje. Miksobolioz uv liga, kuri sukelia audini parazitai Myxobolus genties miksosporidijos; parazitai lokalizuojasi skirtinguose organuose; parazit sporos su dviem polinmis kapsulmis. Miracidijos blakstiens lerva, kuri isirita i trematod kiauinio; patekusios pas pirm eiminink, tampa sporocista. Monogenjos parazitins kirms, uv ektoparazitai, priskiriami Monogenoideaklasei; turi pailg k, suplot dorsoventraline kryptimi ir galiniame kno gale tvirtinimosi diskas su kabliukais, kuriais parazitas tvirtinasi prie eimininko. Monogenoidoz uv liga, kuri sukelia monogenjos. Nauplijus irklakoj lervuts stadija, turinti oval k ir tris poras galni. Nematodoz liga, kuri sukelia apvaliosios kirms arba nematodai. Nematodai apvali kirmli klass atstovai, kuri daugelis yra augal ir gyvparazitai; biohelmintai ir geohelmintai, skirtalyiai; kai kurie nematodai, parazituojantys lervuts bsenos jrinse uvyse, pavojingi moni sveikatai. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Parazitins ligos ligos, kurias sukelia gyvnins kilms parazitai: pirmuonys, helmintai, viagyviai, moliuskai ir kt. Parazitin katarakta liga, kuri sukelia Diplostomum genties trematodo metacerkarijos; metacerkarijos lokalizuojasi liuke, stiklaknyje, taip pat tarp skleros ir retinos, sukeldamos liuko drumstum, danai j suardydamos. Patogenez ligos atsiradimo ir vystymosi mechanizmas. Patologinis sukeltas ligos, priskiriamas patologijai. Patologija mokslas, nagrinjantis ligos prigimt nuo pradios iki galo, jo eig, veikim su susijusiais struktros ir fun
kcij pakeitimais. Piskikolioz uv liga
kcij pakeitimais. Piskikolioz uv liga, kuri sukelia Piscicola genties ds; ds ardo uvies od, formuodamos kraujuojanias opas. Plerocerkoidas cestodo lervuts stadija, kuri vystosi uvyse; susideda i galvuts ir liemens. Pomforinchoz liga, kuri sukelia akantocefalas Pomphorhynchus leavis; parazito no ilgis 13-24 mm, priekiniame kaklo gale turi rutulio formos isipltim; lokalizuojasi karpini uv arnyne; susidaro arnyno opos. Postodiplostomoz uv liga, kuri sukelia trematodo Posthodiplostomum cuticolametacerkarijos; lervuts kno ilgis 1,5 mm; pirmasis tarpinis neiotojas moliuskas, antrasis uvys, galutinis garniai ir medvarl; dingas ligos poymis uvies kno paviriaus pigmentacija aplink metacerkarijos cist, stebimas uv stuburo ikrypimas, kno odos ir raumen suardymas. Gamtinis ligos altinis ligos altinis gamtoje, kur sukjas gali bti perduodamas i sergan gyv sveikiesiems ilg laik. Proteocephalus parazitinis Proteocephalus genties cestodas; kno ilgis 5 cm; turi vien tarpin neiotoj ciklop, galutinis uvys, ypa mailiai ir imetukai, mintantys zooplanktonu; parazitas traumuoja arnyno gleivin, sukeldamas jos udegim. Procerkoidas kai kuri cestod pirmoji lervuts stadija, galin dalis uodeginatauga su kabliukais. Redija trematodo lervuts stadija, parazituojanti moliuskuose; yra maielio pavidalo, produkuoja cerkarijas. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas \n Reinvazija pakartotinis serganio arba persirgusio kokia nors parazitine liga ukrtimas ta paia liga. Sangvinikolioz liga, kuri sukelia Sanguinicola genties trematodai, parazituojantys uv kraujotakos sistemoje; kirms ilgis iki 1 mm, turi tik vien tarpinneiotoj moliusk, paeidia uv iaunas (iaun nekroz) arba inkstus (isivysto vandenlig). Ikr saprolegnioz skirting r
i uv ikr liga j natralaus arba dirbtini
i uv ikr liga j natralaus arba dirbtinio inkubavimo laikotarpiu; i pradi ant ikr atsiranda atskiri hifai, vliau apgaubiantys visikrel. Skoleksas kaspinuo galva su ant jos idstytais tvirtinimosi organais (siurbtukais, straubliukais, kabliukais, botrijomis arba botridijomis). Specifikumas parazit prisitaikymas prie tam tikros eiminink ries arba grups, kuris pasireikia parazito prisiriimu prie eimininko. Sporagyviai lig sukjai, priskiriami Sporozoa tipui; suaugusios vegetacins stadijos vieno branduolio lstels; gyvavimo cikle vyksta kart kaita tarp lytinio ir nelytinio dauginimosi proces. Strobils atskir cestodo nareli suma. Sferosporoz karpio liga, kuri sukelia miksosporidija Sphaerospora branchialis; spora yra rutulio formos, galinje kno dalyje kiekviena dalis turi nedidel isikiim, sporos dydis 7,6-10,0 mkm; ligos poymiai: iaun paraudimas, j nekroz, deguonies badas. Trematodozs ligos, kurias sukelia gyvnai, priskiriami trematod klasei. Trematodai klasTrematoda, priskiriami plok kirmliPlathelminthes tipui; vystymasis sudtingas, keiiant neiotojus, pirmasis tarpinis moliuskai, antrasis bestuburiai arba stuburiniai (uvys), kartais turi rezervin neiotoj, galutiniai neiotojai stuburiniai gyvnai. Trienoforoz uv liga, kuri sukelia Triaenophorus genties cestodai; parazito no ilgis 65-380 mm, skoleksas su dviem pseudobotrijomis ir dviem poromis tridankabliuk; tarpinis neiotojas irklakojai viagyviai ir taikios uvys, galutinis eimininkas lydeka; lokalizacija taiki uv organizmuose kepenys ir kiti vidiniai organai. Trichodina Ciliata, klass infuzorij gentis; knas beveik apvalus, su blakstienmis, turi citostom, daug vakuoli. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Trichodinoz uv liga, kuri sukelia Trichodinage
nties ir kit gen, kurios artimos pagal s
nties ir kit gen, kurios artimos pagal sandar, aplinkblakstiens infuzorijos; parazito knas lktuts formos, turi atramin disk, susidedant i chitinini kabliuk iedo; sergan uv knas padengiamas baltomis gleivmis, uvys gaudo or. Tvirtinimosi aparatas aparatas, utikrinantis parazito prisitvirtinim prie eimininko. Filometridoz karpio liga, kuri sukelia nematodas Philometroides lusiana, kurio ilgis gali siekti 90-160 mm, lokalizuojasi vyn kiense; parazitas pakenkia prekinei uvivaizdai, nes yra gerai pastebimas (jis yra roins arba raudonos spalvos). Chilodenelioz tvenkini uv liga, kuri sukelia blakstelin infuzorija Chilodonella cyprini, kno ilgis 45-70 mkm, turi iilgini blakstienli eiles; ant serganuv paviriaus atsiranda ydrai pilkos apnaos, uvys elgiasi neramiai, ioka i vandens. Chloromiksoz uptaki liga, kuri sukelia Chloromyxum truttae, parazito sporos yra 10 mkm skersmens su keturiomis glimo kapsulmis, ameboid skersmuo 40-70 mkm; parazito lokalizacija kepen tulies latakai ir tulies psl; udegimas uvies arnyne, eimininko knas nusidao geltona spalva, uvys gaita. Cerkariozin diplostomoz uv maili liga, kuri sukelia Diplostomumcerkarijos, kai 1 ml vandens yra 30-45 vnt. cerkarij. Cerkarija trematodo lervut, kuri ieina i redijos arba sporocistos ukrstuose pilvakojuose moliuskuose; turi uodeg judjimo organ, du siurbtukus burnos ir pilvo; po ijimo i moliusko, virsta invazine adoleskarij lervute arba patenka papildomo eimininko organizm ir virsta metacerkarija. Cestodozs ligos, kurias sukelia cestodai. Cestodai klasCestodaeina tipo Plathelminthes sud; cestod knas padalintas galv (skoleks), kaklel ir strobil, sudaryt i atskir nareli (proglotid); hermafroditai, biohelmintai. Ciatocefalioz laiini uv liga, kuri s
ukelia cestadoas Cyathocephalus truncatu
ukelia cestadoas Cyathocephalus truncatus, parazito ilgis 4-5 cm, skoleksas tvirtinimo piltuvlio formos; lokalizacija uvpilorins ataugos; tarpinis eimininkas oniplaukos, ukrsta uvis isekusi, raumenys bespalviai, pastebima anemija. uv sveikata, ligos j prevencija ir gydymas Cistidikolioz laiini uv liga, kuri sukelia nematodas Cystidicola farionis, parazito ilgis 11-35 mm, lokalizuojasi plaukiojimo psls ertmje; serganioms uvims isivysto maakraujyst; tarpinis neiotojas reliktins oniplaukos Pontoporeia affinis. Kankorin liga sori liga, kuri sukelia miksosporidijMyxobolus pfeifferivegetacins formos; parazito sporos ovalios arba beveik apvalios, sporos ilgis 10-13 mkm; susidaranios cistos apsuptos jungianiuoju apvalkalu, kur iskiria eimininkas; cistos sudaro patinimus (kankorius), kuri dydis nuo 1 mm iki 4-5 cm, brstant tinimo vietos plyta, o jvietoje susidaro opos. Eimerija Eimeria genties atstovai, parazituoja daugiausiai epitelinse arnyno stelse ir kituose gyvno organuose; turi sudting vystymosi cikl, eimininko organizme vyksta merogonijos ir gametogonijos stadijos, iors aplink eimerijos ieina su fekalijomis kaip nesubrendusios oocistos. Ektoparazitas parazitas, gyvenantis savo neiotojo organizmo paviriuje. Endoparazitai parazitai, gyvenantys neiotojo audiniuose ir vidiniuose organuose. Ergazilioz uv liga, kuri sukelia parazitiniai Ergasilus genties viagyviaiparazitai lokalizuojasi iaunose, kai kurie kno paviriuje, uosls duobutse, suardomi ir nekrotizuoja audiniai; uregistruoti uv gaiimo nuo ergaziliozs atvejai. Laiini opin (gumburin) liga liga, kuri sukelia miksosporidija Henneguya zschokkei, sporos ilgis 10-14 mkm; uv raumenyse susidaro 2-3 cm cistos; subrendus sporoms, cistos plyta, susidaro opo