Strateginis dokumentas Rugpjūtis - PowerPoint Presentation

Slide1

Strateginis dokumentas

Rugpjūtis 2010

Lietuvos Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija

Trys pagrindinės Lietuvos energetikos sektoriaus strateginės nuostatos

Strateginės nuostatosIntegracija į Europos energetines sistemas, pakankami pajėgumai patenkinti vietinius energetinius poreikius iš nepriklausomų ir patikimų energijos šaltinių Kaina nustatoma rinkos ir yra palanki vartotojui

Energetikos sektorius draugiškas aplinkai, efektyviai naudojami resursai

Visapusis energetikos sektoriaus patikimumas

Energetinė nepriklau-somybė

Konkuren-cingumas

Darnus vystymasis

Dėmesys kiekvienam iš šių elementų laikui bėgant kinta

Visi strateginiai planai atitinka ES

politikos gaires

Svarbiausia iki

2020

metų

Šiuo metu Lietuvos energetikos sektoriaus padėtis neatitinka strateginių nuostatų

Energetinė nepriklausomybėEnergetikos sektoriaus strateginės nuostatos

Esama padėtis

Vienintelis iškastinio kuro tiekėjas

Lietuvos energetikos sektorius yra izoliuotas nuo ES energetinių sistemų

Trūksta elektros energijos gamybos pajėgumų

(

apie pusė elektros energijos importuojama

)

Darnus vystymasis

Energijos intensyvumas (energijos kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui) yra didesnis nei ES vidurkis. Ypač didelis energijos taupymo potencialas šildymo sektoriuje

Didėja į aplinką išmetamų šiltnamio dujų kiekiai

Konkuren-cingumas

Nuolat augančios energijos kainos artėja prie ES vidurkio

Užtikrinant energetikos kainų konkurencingumą demo

no

polizuojama vietinė rinka ir integruojamasi į ES energetikos rinkas

Svarbiausios iki

2020

metų

Ilgalaikė Lietuvos energetikos vizija

Energetinė nepriklausomybėSinchronizacija su ES energetikos sistemomis ir integracija į Baltijos jūros regiono šalių rinkasNepriklausomi ir patikimi energijos šaltiniaiPakankami pajėgumai vietinės paklausos patenkinimuiRinkos liberalizacijaDarnios energetikos plėtraĮsisavinamos naujos technologijos

Aplinkai draugiškos energetikos vystymas

Darnus ir konkurencingas energetikos sektorius

Kuro balanso optimizavimas ir infrastruktūros stiprinimas

Energetinio efektyvumo didinimas, taršos mažinimas

2020

2050

2030

Elektros gamyba

, perdavimas ir skirstymasPakankami pajėgumai patenkinti vietinę paklausąSaugus ir nepriklausomas kuro tiekimasDarbas sinchroniniu režimu su kontinentine Europa ir integracija su kitomis regioninėmis sistemomisDidesnė elektros energijos dalis kuro balanse

Vi

zija

Esama padėtis

Elektros energijos trūkumas Baltijos regione

(1.3 GW 2020

metais) dėl Ignalinos atominės elektrinės bei senų elektrinių uždarymo ir augančio elektros energijos poreikio

Didžioji dalis elektros energijos gaminama naudojant

iškastinį kurą

Nėra jungčių su ES šalimis ir dėl to neįmanoma išnaudoti vieningos rinkos teikiamos naudos

Reikalinga tinklo modernizacija

1

2

Integracija į Europos elektros energijos sistemas

LitPol Link

jungtis su LenkijaIntegruotis į Skandinavijos elektros rinką (įskaitant

Nord

B

alt

jungtį

)

Vidaus tinklų stiprinimas, siekiant sinchroninės jungties su kontinentinės Europos tinklais (ECN)

Sinchroninė jungtis su

ECN

Užbaigti vieningos Baltijos elektros rinkos kūrimą

Pakankami pajėgumai patenkinti vietinę elektros paklausą

Visagino atominė elektrinė

Kiti projektai

Didesnė

atsinaujinančių energijos išteklių

dalis elektros energijos gamyboje

Elektros rinkos liberalizacija ir elektros sektoriaus reorganizacija

3

4

Strateginės iniciatyvos

Integracija į Europos elektros energijos sistemas

Lietuvos-Lenkijos elektros jungtis LitPol Link (iki 2015) Lietuvos-Švedijos jungtis NordBalt (iki 2015 metų pabaigos)Vidaus jungčių stiprinimas reikalingas sinchroniniam darbui su kontinentine Europa (ECN), patikimo sistemos darbo užtikrinimui ir naujos atominės elektrinės statybaiSusijungimas su kontinentinės Europos tinklais (ECN) darbui sinchroniniu režimu

Baigiama Baltijos jūros šalių rinkų integracija

(

diversifikuojama elektros pasiūla, atsiranda priėjimas prie pigesnių rezervinių pajėgumų

)

Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinkos sukūrimas (iki 2

013)

Elektros rinkos sujungimas su Baltijos jūros regiono šalimis

(

iki 2015)

0

Norint patenkinti elektros energijos poreikį Baltijos šalyse 2020 metais reikės mažiausiai 1.3 GW papildomų gamybos pajėgumųTWh, Baltijos šalių ,,Vidutinio”

ekonomikos augimo scenarijus

Paklausa

2020

29.2

Tr

ūkumas

10.5

Pasiūla

2020

18.7

Atitinka mažiausiai

1.3 GW

naujų pajėgumų

Pasiūla

Pasiūla

2020

metais su

daryta

iš:

Dabartinių pajėgumų

,

dirbsiančių didesniu apkrovimu

Naujų pajėgumų

(

Lietuvos elektrinės 9 blokas)

Elektrinių, kurios bus uždarytos iki

2020

, ir

naujos

atominės elektrinės pajėgumai nėra įtraukiami

Pagrindiniai veiksniai ,

tur

ėsiantys įtakos elektros energijos paklausai ,

2020

metais bus

BVP augimas

ir didėsiantis

energijos vartojimo efektyvumas

Priklausomai nuo skirtingų ekonomikos augimo scenarijų, metinė elektros energijos paklausa Baltijos šalyse bus

27-33

TWh

Paklausa

Alternatyvos elektros gamybai

Atominė elektrinė yra tinkamiausias pasirinkimas elektros trūkumui panaikintiAtominė elektrinė atitinka visus kriterijus

Kriterijus

Atominė elektrinė

Darnus vystymasis

Atmosfera neteršiama šiltnamio dujomis.

Lengviau pasiekti ES

CO

2

išmetamų dujų reikalavimus

Didelė energetinė nepriklausomybė dėl

galimybės importuoti kurą iš įvairių patikimų partnerių

Eksportuojant perteklinę elektros energiją galima

statyti galingesnę elektrinę

nei reikia Lietuvos poreikiams patenkinti, taip užtikrinant rezervą paklausos augimui ateityje

Energetinė nepriklausomybė

Trūkumai

Dujos (

dujiotiekiu

)

Maža energetinė nepriklausomybė

–

kuras iš vieno tiekėjo

10

metų išlaidos dujoms atitinka atominės elektrinės statybos kaštus

Dujos (suskystintų dujų terminalu)

Verslo modelis nepatrauklus dėl nestabilių kuro kainų

Anglis

Stipriai priklauso nuo

CO

2

taršos leidimų kainos

,

nepelninga net esant vidutinėms

CO

2

taršos leidimų kainoms

Elektros importas

Labai maža energetinė nepriklausomybė

Neigiama įtaka prekybos balansui

Ekonomiškai patraukliausia alternatyva

Konkuren-cingumas

Teigiamas poveikis

prekybos balansui

Tikėtinas

teigiamas poveikis ekonomikai

Alternatyvos

Rinkos liberalizacija (iki

2015) ir elektros sektoriaus reorganizacija (iki 2012) Esama padėtisPagrindiniai uždaviniaiŠiuo metu Lietuvos energetikos sektorius yra reorganizuojamas siekiant efektyvesnės sektoriaus veiklos ir įgyvendinant ES reikalavimusTikslaiAtskirti gamybos, perdavimo ir elektros tiekimo veiklas1

Didinti elektros energijos sektoriaus efektyvumą

ir p

asiekti veiklos sinergijas

Sukurti elektros rinką vadovaujantis geriausia ES praktika

(

Lietuvos elektros rink

os

liberalizacija

)

Atskirti stiprią perdavimo operatoriaus organizaciją, galinčią sinchronine jungtimi sujungti Lietuvos elektros ūkį su kontinentine EuropaKonsoliduoti elektros energijos gamybos pajėgumus užtikrinant energetinę Lietuvos nepriklausomybę

Siekiant geresnio klientų aptarnavimo ir veiklos sinergijų sujungti elektros skirstymo įmones Sukurti Technologijų ir inovacijų centrą, kuris koordinuotų elektros energijos sektoriaus plėtrą

Išgryninti veiklas atskiriant aptarnaujančias įmones

1 Pagal ES trečio energetikos paketo direktyvą, dujų išgavimo

Šildymo sektoriaus strategija

VizijaDidinti energetinę nepriklausomybę keliant energijos vartojimo efektyvumą ir pereinant prie atsinaujinančių ir nepriklausomų energijos ištekliųEsama padėtis

Daugiausiai šilumos gaminama naudojant iškastinį kurą

(~70%

gamtinės dujos

)

Labai didelis šiluminės energijos suvartojimas pastatuose

Strateginės iniciatyvos

1

2

Skatinti šilumos energijos taupymą

Remti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šildymo sektoriuje

Didinti šilumos gamybą iš biomasės

(

biomasės kogeneracinėse elektrinėse ir katilinėse

)

Efektyviai panaudoti buitines atliekas šilumos

gamybai Panaudoti atliekinę šilumos energijąŠilumos sektorius ypač svarbus siekiant energetinės nepriklausomybės,

t

odėl Energetikos ministerija, bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis, savivaldybėmis ir institucijomis, prioriteto tvarka sieks įgyvendinti šiuos strateginius tikslus

Sumažinti šilumos energijos suvartojimą

2-3 TWh kainuotų apie ~5-8 milijardų litų Dėl didelių investicijų poreikio daugiausiai šilumos energijos suvartojančių namų renovacijos projektams skiriama pirmenybėInvesticijos į pastatų renovavimą yra finansiškai pagrįstas sprendimas

Renovavimo kaina

Renovavimo privalumai

Darnus vystymasis

Didesnė energetinė nepriklausomybė dėl mažesnio importuojamų dujų vartojimo

Kasmet būtų sutaupoma

4

00

milijonų

lit

ų,

kurių nebereikės skirti dujoms importuoti (

0.32

milijonai kubinių metrų,

12%

viso dujų suvartojimo

2009

metais

)

Energetinė nepriklau-somybė

Konkuren-cingumas

Teigiama investicijų grynoji dabartinė vertė

–

vartotojai

kasmet sutaupytų

60

0 milijonų litų

šildymui

(

Investicijų atsipirkimo laikotarpis

~10

metų)

Pastatų renovavimo projektai turės teigiamos įtakos vietinėms statybų ir pastatų renovavimo įmonėms

Sumažės šiltnamio dujų tarša

(~1.1

milijonų tonų -

5% 2008

metais į atmosferą išmestų CO

2

dujų Lietuvoje

)

Dujų ir naftos sektorių strategija

1 Pagal ES trečio energetikos paketo direktyvą, dujų išgavimo, tiekimo ir skirstymo funkcijos turi būti veiksmingai atskirtosStrateginės iniciatyvosUžtikrinti nepriklausomą dujų ir naftos tiekimą ir ilgalaikėje perspektyvoje sumažinti šių kuro rūšių naudojimą

Vi

zija

Esama padėtis

Dujos

Dujų paklausa

2020

metams gali svyruoti tarp

1.6

-

3.7

milijardų m

³ (pirmo būtinumo dujų poreikis 0.9-1.5 milijardų m³)Vienintelis gamtinių dujų tiekėjas

Neužtikrintas pirmo būtinumo dujų atsargų rezervasNėra galimybės dalyvauti ES dujų rinkose

Nafta

Diversifikuotas tiekimasPakankami naftos perdirbimo pajėgumai ir adekvati infrastruktūra

Klaipėdos nafta yra strateginis Lietuvos energetikos objektas, užtikrinantis nepriklausomą naftos ir jos produktų tiekimą Suskystintų dujų terminalas - geriausia ir greičiausia alternatyva sprendžiant dujų priklausomybės problemą

Dujotiekis į Lenkiją Požeminė dujų saugykla

Dujų rinkos liberalizacija

(

dujų tiekimo ir perdavimo nuosavybių atskyrimas

)

1

Remti skalūninių dujų paiešką Lietuvoje

2

3

4

5

1

Atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) strategija

VizijaDidinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą siekiant energetinės nepriklausomybės ir didesnės energijos šaltinių diversifikacijosTeikti pirmenybę ekonomiškai naudingiausiems techniniams sprendimamsSiekti ES nustatytų reikalavimųEsama padėtis

Šiuo metu AEI sudaro

15%

1

galutinio energijos suvartojimo Lietuvoje

Europos Sąjungos Lietuvai iškeltas tikslas

2020 metam

s:

23% galutinio energijos suvartojimo iš atsinaujinančių energijos išteklių

Didžiąją dalį dabar naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių sudaro biomasė

Strateginės iniciatyvos

Padidinti AEI dalį šildymo, transporto ir elektros gamybos sektoriuose (atitinka ES reikalavimus)

Elektra

21% (daugiausia iš biomasės ir vėjo energijos)

Šildymas60% centriniame šildyme sunaudotos energijos

(iš biomasės)Transportas10% kuro sudaro biodegalai Energetikos ministerija užtikrins, kad būtų sukurtos palankios rinkos sąlygos, kad būtų pasiekti iškelti tikslai ir optimaliai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai

1 2008 metų duomenys

1

0

Didesnė AEI dalis elektros energijos gamyboje bus pasiekta naudojant biomasę ir vėjo energijąPagaminta GWh /(pajėgumai MW)

2020

2,958

(21%)

2

2009

684

(18%)

2

AEI

1

Neįtraukiant Kruonio HAE

2

Nuo viso elektros suvartojimo

470 (141 MW)

1250 (500 MW)1223 (224 MW)

15 (10 MW)

-

875 MW

534

424 (116 MW)

H

i

dro

-energija

1

25

158 (98 MW)

Vėjo energija

402

102 (26 MW)

Biomas

ė

198

-

Saulės energija

10

-

Geoterminė

-

Papildomi pajėgumai

2020

MW

Energetinio efektyvumo didinimo strategija

VizijaPadidinti galutinio energijos suvartojimo efektyvumą visose srityseEsama padėtisLietuvoje energijos suvartojimas tenkantis BVP vienetui 2.5

karto didesnis

už ES vidurkį

Didelis energijos taupymo potencialas, ypač šildymo ir transporto sektoriuose

Už energetikos efektyvumo didinimo koordinavimą atsakinga Energetikos ministerija

Kasmet

1.5%

padidinti galutinio energijos vartojimo efektyvumą iki

2020

. Didžiausias potencialas yra:

Gyvenamųjų namų ir viešojo sektoriaus pastatų šiluminio efektyvumo didinime

Transporte

Taip pat iki tam tikro lygio pramonėje

Strateginės iniciatyvos

1

0

Didžiausias energijos taupymo potencialas gali būti pasiektas renovuojant pastatus ir transporto sektoriujePagrindinės priemonėsTransportas

Namų ūkių ir paslaugų

Šilumos vartojimo

efektyvumas

Namų ūkių ir paslaugų

Elektros vartojimo

efektyvumas

Pramonė

740

300

220

70

150

Esama padėtis

Renovacija

–

vyksta labai lėtai

Transportas

–

Susisiekimo ministerija kuria ir įgyvendina priemones energijos taupymo potencialui transporte išnaudoti

Pastatų renovacija

Mažinti senų automobilių importą

Pereiti prie modernaus ir aplinkai draugiško viešojo transporto

Kontroliuoti transporto infrastruktūros ir automobilių parko plėtrą

Remti investicijas į aplinkai draugiškas transporto priemones

Sutaupyta energija iki

2020

Kt

n

e

Stiprinti energijos vartojimo kontrolę

Energijos taupymą skatinantys viešieji pirkimai

Prietaisų ženklinimas

Aplinkos apsaugos ir šiltnamio dujų taršos mažinimo strategija

Esama padėtisEnergetikos sektorius yra draugiškas aplinkai ir atitinka tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų (Kioto protokolo, ES klimato kaitos paketo) reikalavimus ( iki 2020 metų išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekis negali padidėti daugiau nei 15 % lyginant su 2005 metais)

Vizija

Po

1990

m

etų ženkliai sumažėjo

CO

2

išmetamų dujų kiekiai2010 metais šie kiekiai padidėjo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo pradėjus naudoti senesnes, iškastinį kurą naudojančias, elektrines. Dalį elektros importuojant šis efektas sumažėjo

Strateginės iniciatyvos

Pagrindi

nės priemonės mažinančios CO2 išmetamų dujų kiekius:

Naujos atominės elektrinės statyba

Didėjanti atsinaujinančių energijos išteklių dalis energijos gamyboje

Didėjantis energetinis efektyvumas Lietuva įgyvendins ES ir tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų keliamus reikalavimus 2020 metams

1

0

Keli strateginiai projektai turės didelės įtakos į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekiuiŠiltnamio dujų sumažėjimasMilijonai tonų CO2 ekvivalentu

0.5

1.5

0.5

1.7

2

0.5

1.0

0

Energetika

Transportas

Pramonė

Žemės ūkis

Atliekos

2020

11.5

2.5

1.5

Pagrindiniai veiksniai

Sumažinta savaime

suyrančių buitinių atliekų dalis utilizuojama sąvartynuose

Sąvartynuose išsiskiriančio metano surinkimas ir panaudojimas

Kogeneracinių elektrinių plėtra

(

kartu gaminama elektra ir šiluma

)

Padidėjęs energetinis efektyvumas

Didėjantis atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas

Nauja atominė elektrinė

Cemento gamybos technologijos pakeitimas

Kitose šalyse bendrai įgyvendinami projektai

Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimas

Nitratų direktyvos įgyvendinimas

Apibendrinimas: strateginės iniciatyvos iki

2020 metųIntegracija į Europos elektros sistemasVisagino atominė elektrinė Didinama atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis elektros energijos gamybojeElektros rinkos liberalizacija ir elektros sektoriaus reorganizacijaIniciatyvos elektros sektoriuje

Skatinti šiluminės energijos taupymą

Pereiti prie

atsinaujinan

čių energijos išteklių naudojimo šildymo sektoriuje siekiant sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti

atsinaujinan

čių energijos išteklių dalį

Iniciatyvos šildymo sektoriuje

Suskystintų dujų terminalas

Dujotiekis į Lenkiją

Požeminė dujų saugykla

Dujų rinkos liberalizacija

(dujų tiekimo ir perdavimo nuosavybių atskyrimas)

Remti skalūninių dujų paiešką Lietuvoje

Dujų ir naftos sektoriaus iniciatyvos

Padidinti

atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime iki 23% – suderinta su Europos Sąjungos (ES) iškeltais tikslaisAtsinaujinančių energijos išteklių iniciatyvos

Kasmet didinti galutinio

energijos suvartojimo efektyvumą

1

.

5%

Energetinio efektyvumo didinimo iniciatyvos

Lietuva įgyvendins ES ir tarptautinių aplinkos apsaugos konvencijų keliamus reikalavimus

2020

metams

Aplinkos apsaugos ir šiltnamio dujų

taršos mažinimo iniciatyvos

0

Gamtinės dujos Kita22,600

Gamtinės

dujos

Kita

2,800

Elektra

3,000-4,000

Strategija padės pasiekti energetinę nepriklausomybę iki

2020 met

ų

Galutinio energijos suvartojimo prognozė

Tūkstančiai tonų naftos ekvivalentu (ktne)

Neįtraukta nafta ir kitos kuro rūšys, kurių tiekimas yra nepriklausomas arba diversifikuotas

Pagrinde kurui skirta mediena

Priklausomi energijos šaltiniai

100% =

2010

2050

2020

100% =

100% =

Šiluma

Elektra

Šiluma

E

lektra

70%

gamybos iš dujų

Nauja atominė elektrinė; didėjanti

(

AEI

)

dalis;

dujos

naudojamos elektros gamybai gali būti tiekiamos per dujų terminalą

Suskystintų dujų terminalas

Pereinama nuo dujų prie kitų energijos šaltinių

Visa šiluma iš biomasės; mažesnis šilumos poreikis

Nuolat didėjantis elektros suvartojimas; didėjanti AEI dalis elektros gamyboje

Šiluma

Gamtinės dujos

Kita

50%

elektros importuojama; daugiau elektros gaminama naudojant dujas

Didesnis energetinis efektyvumas (renovavimas); augant

i

biomasės dalis šildyme

; dujos

naudojamos šildyme gali būti tiekiamos per dujų terminalą

Vienintelis tiekėjas

Energetinė nepriklausomybė: didelė investicija, bet dar didesnė nauda

Valstybinio sektoriaus investicijos11 – 17milijardų LtPrivačios investicijos

18 – 24

milijardai Lt

Investicijos

:

2

9

-41

milijardai

Lt

Energetinė nepriklausomybė

Kasmet bus sutaupom

i

3 - 4

milijardai litų, išleidžiamų importuojamam kurui:

šios lėšos liks Lietuvos ekonomikoje (3 - 4% BVP)

Nuolatinis energijos tiekimo užtikrinimas; Stabilios elektros energijos kainos;Namų ūkiams kasmet 500 Lt sumažės šildymo kaštai

Bus sukuriama 5000-6000 nuolatiniųdarbo vietų energetikos sektoriuje; Investicijos

skatins ekonomiką

statybų ir paslaugų sektoriuose