/
Elgesio  ir pasekmės dėsnis mokytojų, vaikų, tėvų santykiuose Elgesio  ir pasekmės dėsnis mokytojų, vaikų, tėvų santykiuose

Elgesio ir pasekmės dėsnis mokytojų, vaikų, tėvų santykiuose - PowerPoint Presentation

thousandnike
thousandnike . @thousandnike
Follow
343 views
Uploaded On 2020-08-03

Elgesio ir pasekmės dėsnis mokytojų, vaikų, tėvų santykiuose - PPT Presentation

Lietuvos tėvų forumas Jolanta Lipkevičienė LTF misija  Didinti tėvų aktyvumą ir pasitikėjimą organizuojant mokymo procesą mokykloje Susipažinti su jaunuolių ugdymo galimybėmis ir naujais mokymosi būdais bei jų įtaka besimokančiojo asmenybės vystymuisi ID: 796786

turi vietimo bei ugdymo vietimo turi ugdymo bei laisv

Share:

Link:

Embed:

Download Presentation from below link

Download The PPT/PDF document "Elgesio ir pasekmės dėsnis mokytojų,..." is the property of its rightful owner. Permission is granted to download and print the materials on this web site for personal, non-commercial use only, and to display it on your personal computer provided you do not modify the materials and that you retain all copyright notices contained in the materials. By downloading content from our website, you accept the terms of this agreement.


Presentation Transcript

Slide1

Elgesio ir pasekmės dėsnis mokytojų, vaikų, tėvų santykiuose

Lietuvos tėvų forumasJolanta Lipkevičienė

Slide2

LTF misija

 Didinti tėvų aktyvumą ir pasitikėjimą organizuojant mokymo procesą mokykloje. Susipažinti su jaunuolių ugdymo galimybėmis ir naujais mokymosi būdais bei jų įtaka besimokančiojo asmenybės vystymuisi. Stiprinti tėvystės įgūdžius santykyje su vaiku šeimoje bei su mokykla (mokytoju).

Slide3

Susiduriame su fragmentinio mąstymo, matymo, suvokimo problema

Slide4

Prasmės siekimas ir

atradimas – svarbiausia žmogaus gyvenimą motyvuojanti jėga.

Neurologas

psichiatras

Viktoras Emilis

Franklis

Slide5

Ar mokomės to ko

siekiame???padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą;

ugdyti

kritiškai mąstantį

žmogų,

atsakingai

daryti sprendimus ir

savarankiškai veikti

;

   

ugdyti asmenį,

pasirengusį profesinei veiklai

, pasiryžusį ir

gebantį adaptuotis

socialiniame, ekonominiame

gyvenime

ir jį tobulinti

“Mokslas be auklėjimo – kalavijas bepročio rankose”

(D. Mendelejevas)

Slide6

Ar teisinga mąstymo seka?

LAIMINGAS ŽMOGUSSĖKMINGAS GYVENIMASGERAI APMOKAMAS DARBAS

NORIMA SPECIALYBĖ UNIVERSITETE

GERAI IŠLAIKYTAS EGZAMINAS

GERI PAŽYMIAI MOKYKLOJE

Slide7

ATMINTIS

10 % To, ką skaitome

20 %

To, ką girdime

30 %

To, ką matome

50 %

To, ką girdime ir matome

70 %

To, k

o patys kitus mokome

90 %

To, ką patys darome

Slide8

ATMINTIS

(Paulo Ginniso tyrimai)29% mokinių turi regimąją atmintį;34% mokinių turi girdimąją atmintį;37% mokinių turi kinestetinę atmintį

(t

ai pats lėčiausias įsiminimas, tačiau amžinas. Kūnas

prisimena, ką lietė, jautė, kas į jį „įdėta“

)

Smegenų pilkosios ląstelės gyvybingos tampa per pertraukas

Slide9

Visuminis asmens paveikslas

Slide10

Humanistinės pedagogikos

požiūris į vaiką ir žmogų: kiekvienas vaikas (žmogus) yra mūsų žemiškojo gyvenimo reiškinys;

kiekvienas

vaikas atsineša savo paskirtį Žemėje, savo misiją;

kiekviename

vaike slypi neišsenkanti jo Dvasios energija.

Slide11

Berniukai Mergaitės

Skirtingas pašaukimas gyventi Skirtingai sudėtas kūnasSkirtingas suvokimasSkirtingi troškimaiSkirtingi pomėgiaiSkirtingos galimybės

Slide12

Mergaitėms

Svarbu girdėti, bendrauti, globotiBerniukams Svarbu matyti, rūpintis, dirbti, saugoti

Slide13

LR švietimo strategijos vizija

2013–2020Kiekvienas mažas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro

valstybinės

, savivaldybių ir nevalstybinės

nuolat

tobulėjančios

ir tarpusavyje bei su partneriais

bendradarbiaujančios

švietimo įstaigos bei paslaugos, teikiamos

autoritetą visuomenėje turinčių

švietimo darbuotojų, visuomenėje

palaikančių nuolatinę diskusiją

dėl šalies švietimo plėtotės,

atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą, Lietuvos žmonių

asmeninę sėkmę ir kultūros bei ūkio plėtrą.

13

Slide14

Valstybė

M

okslo

m

etų

trukmė (dienomis)

Pamokų skaičius per m.m.

Pamokų skaičius per dieną

Lietuva

185

1040

5-6

Suomija

188

600

3-4

ES (dauguma)

170-200

600-800

3-5

Estija

175

800

4,5

Italija

167

600

3,5

Airija

167

734

4,3

Pietų Korėja

220

550

2,5

Pasaulis jau senokai žavisi P.Korėjos ir Suomijos moksleivių pasiekimais, o jų septintokai, palyginus su kitų valstybių bendraamžiais turi mažiausiai pamokų per dieną.

Slide15

PENKIOS LAISVĖS

 1. Laisvė matyti ir girdėti, kas iš tikrųjų ne ką turėčiau matyti ir girdėti.2. Laisvė pasakyti, ką jaučiu ir galvoju, o ne ką turėčiau pasakyti.3. Laisvė jausti tai, ką ištikrųjų jaučiu, o ne ką turėčiau jausti.4. Laisvė paprašyti to, ko trokštu, užuot laukus leidimo paprašyti.5. Laisvė rizikuoti, užuot laikiusis „saugios pozicijos“

Slide16

Švietimo esminiai principai

Humaniškumas DemokratiškumasTautiškumas, nacionališkumasNuolatinis atsinaujinimas

16

Slide17

Kam švietimo įstaigos?

Padėti moksleiviui susikurti mokslinį visuminį pasaulio vaizdą, išsiugdyti racionalaus mąstymo bei veiklos gebėjimus,

vertybines nuostatas.

Bendrosios programos

17

Slide18

Rezultatai Santykiai

Lietuva aiškinosi Pasiekimų tyrimų organizacijaiNei laimės, nei rezultato?Rezultatai aukšti, laimės nėra?Vaikai laimingi, bet ką pasiekia neaišku?

Slide19

Nei laimės, nei rezultato

Lietuva aiškinosi Pasiekimų tyrimų organizacijai: Testai, testai bus tuoj rezultatas... ,, Linkime išvengti visuotino testavimo“Ką patiria vaikai būdami mokykloje?

Ką veikia suaugę, kad vaikai tai patirtų?

Kokia rezultatų pasiekimų kaina?

Ką patiria vaikai siekdami rezultatų?

Gal nesvarbu ką tu patiri, bet duok rezultatą?

Slide20

Mokyklų tipai

Formalios mokyklos, kurioms svarbu žinių ir sugebėjimų ugdymas, o vertybines nuostatas vertina tik tiek, kiek reikalauja formali ataskaita.Pasišventusios mokyklos, kur mokinys turi laisvę rinktis įvairias mokymo(si) formas

(

grupines,

individualias, komandines, projektus

).

Jos

yra atviros kiekvieno vaiko skirtumams,

Jos mokinį

traukia ne tik žiniomis,

bet

ir savo tikslų, savojo Aš vietos suradimo

ir

įprasminimo galimybėmis, Jose tvyro aktyvi kūrybiška aplinka vertybėms ugdyti.

20

Slide21

Olos alegorija

Slide22

Ugdymas

Švietimo įstatyme ugdymo sąvoka yra kertinė. Lietuvos švietimo koncepcija grindžiama humanistinio ugdymo idėjomis, teigia, jog reikia sudaryti palankias psichologines sąlygas,

kad

vaikas neprarastų dvasinės darnos.

Eliminuoti

priežastis įvairioms

psichologinėms

negandoms atsirasti,

šalinti

psichologinių negandų pasekmes.

22

Slide23

Mokytojas

Mokytojui tenka svarbiausias vaidmuo kuriant šalies ateitį. Šalia tėvų, didžiausia atsakomybė dėl tautos ekonominio, moralinio ir dvasinio nuosmukio tenka mokytojui. Reikia, kad į mokyklas ateitų dirbti geri ir dori žmonės. Į ramų ir tvirtą mokytoją noriai lygiuosis vaikai ir sieks tų idealų,

kuriais vadovausis jis pats.

M. Lukšienė

23

Slide24

Charakteris

Charakteris – tai trys ketvirtadaliai gyvenimo. Ugdydami primetame vaikams taisykles. Taisyklės įneša griežtumo ir prievartos. Jos nepražįsta iš meilės

ir neskleidžia meilės.

Visada yra būdas veikti

be varžančių taisyklių.

Bendrosios žinios

be dvasinio ugdymo

yra neigiamos.

24

Mahatma Gandis

Slide25

Mokslo turėti ar išmintingu

būti?25Mokslas yra nauda, galia, šviesa.

Tačiau mokslas

gali būti ir pavojus.

Šventi dalykai

piktiems tikslams

irgi gali būti naudojami.

Mokslo turėti ir išmintingu būti

yra skirtingi dalykai.

Vydūnas

(1868-1953)

Slide26

Švietimo strategija

2013-2020 švietimo strategijos svarbiausias siekis – užtikrinti asmens ir valstybės intereso dermę švietime: kad švietimas suteiktų kokybišką, kiekvieno poreikius atitinkantį išsilavinimą

ir

kartu būtų garantuojamas šalies ūkiui

reikalingų

specialistų

rengimas

.

26

Slide27

Švietimo

įstatymas pateikia gana miglotą ugdymo apibrėžimą, kuriame teigiama, kad turi būti sudarytos

sąlygos

asmeniui

plėtoti

dvasines galias,

bet

tiksliai nenusako, kaip tas sąlygas

turi sudaryti

.

Trūksta

aiškumo apie aktyvią pedagogo poziciją

, jo misiją įgyvendinant integruotą vertybių mokymą visų dalykų

pamokose.

Švietimo

įstatyme

nepakankamai apibrėžtaatsakomybė asmenims

, atsakingiems už savo tautos likimą.

27

KLAUSIMAI

Slide28

Išanalizavus

vertybių sampratą ir vertybių poveikį žmogaus pilnaverčiam gyvenimui, paaiškėjo, jog

vertybės

išlieka esminiu švietimo svertu

,

o

vertybių sistema

– pagrindine

asmens kompetencijų dalimi

.

Švietime

efektyvesnis

vertybių

integravimas

įmanomas tik tuomet,

kai vaikus sups vertybiniai lyderiai

visų dalykų pamokose

ir

skatins pakilti nuo aklo žinių įsiminimo prie jų vertybinio apmąstymo. Paaiškėjo, kad vertybių ugdymo procesas priklauso

ne

tik nuo švietimo įstatymo gairių, bet

daugiausia nuo

mokytojo

sąmoningumo,

pasirinkto

ugdymo turinio,

mokymo(si

) metodų bei priemonių.

28

TĖVŲ SUPRATIMAS

Slide29

Brandaus

žmogaus išauklėjimas reikalingas labiau nei aukštojo mokslo diplomas. Mokytojai turi būti geri pavyzdžiai, pagrindiniai vertybiniai svertai mokykloje.

29

LŪKESTIS

Slide30

MOKYKLOS SĖKMĖS RAKTAS

- Esamas žinias mažint 50%- Keisti egzaminų paskirtį, tvarką nuo žinių link gebėjimų, charakterio- Įgautas žinias versti įgūdžiais per patirtinius, grupinius metodus- Sutelkti dėmesį į emocinio intelekto mokymą (~25% laiko)- Moksleivius “nardint į gyvenimą”. Praktiniai  projektai  už mokyklos ribų (~25% sutaupyto laiko)- Mokymosi prasmės matymas. Mokyti ir mokytis gali būti įdomu ir prasminga

Slide31

SUK

URKIME SAVO DARBAIS DANG

Ų ŽEMĖJE

Sėkmės

Related Contents


Next Show more