Lietuvos tėvų forumas Jolanta Lipkevičienė LTF misija Didinti tėvų aktyvumą ir pasitikėjimą organizuojant mokymo procesą mokykloje Susipažinti su jaunuolių ugdymo galimybėmis ir naujais mokymosi būdais bei jų įtaka besimokančiojo asmenybės vystymuisi ID: 796786
Download The PPT/PDF document "Elgesio ir pasekmės dėsnis mokytojų,..." is the property of its rightful owner. Permission is granted to download and print the materials on this web site for personal, non-commercial use only, and to display it on your personal computer provided you do not modify the materials and that you retain all copyright notices contained in the materials. By downloading content from our website, you accept the terms of this agreement.
Slide1
Elgesio ir pasekmės dėsnis mokytojų, vaikų, tėvų santykiuose
Lietuvos tėvų forumasJolanta Lipkevičienė
Slide2LTF misija
Didinti tėvų aktyvumą ir pasitikėjimą organizuojant mokymo procesą mokykloje. Susipažinti su jaunuolių ugdymo galimybėmis ir naujais mokymosi būdais bei jų įtaka besimokančiojo asmenybės vystymuisi. Stiprinti tėvystės įgūdžius santykyje su vaiku šeimoje bei su mokykla (mokytoju).
Slide3Susiduriame su fragmentinio mąstymo, matymo, suvokimo problema
Slide4Prasmės siekimas ir
atradimas – svarbiausia žmogaus gyvenimą motyvuojanti jėga.
Neurologas
psichiatras
Viktoras Emilis
Franklis
Slide5Ar mokomės to ko
siekiame???padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą;
ugdyti
kritiškai mąstantį
žmogų,
atsakingai
daryti sprendimus ir
savarankiškai veikti
;
ugdyti asmenį,
pasirengusį profesinei veiklai
, pasiryžusį ir
gebantį adaptuotis
socialiniame, ekonominiame
gyvenime
ir jį tobulinti
“Mokslas be auklėjimo – kalavijas bepročio rankose”
(D. Mendelejevas)
Slide6Ar teisinga mąstymo seka?
LAIMINGAS ŽMOGUSSĖKMINGAS GYVENIMASGERAI APMOKAMAS DARBAS
NORIMA SPECIALYBĖ UNIVERSITETE
GERAI IŠLAIKYTAS EGZAMINAS
GERI PAŽYMIAI MOKYKLOJE
Slide7ATMINTIS
10 % To, ką skaitome
20 %
To, ką girdime
30 %
To, ką matome
50 %
To, ką girdime ir matome
70 %
To, k
o patys kitus mokome
90 %
To, ką patys darome
Slide8ATMINTIS
(Paulo Ginniso tyrimai)29% mokinių turi regimąją atmintį;34% mokinių turi girdimąją atmintį;37% mokinių turi kinestetinę atmintį
(t
ai pats lėčiausias įsiminimas, tačiau amžinas. Kūnas
prisimena, ką lietė, jautė, kas į jį „įdėta“
)
Smegenų pilkosios ląstelės gyvybingos tampa per pertraukas
Slide9Visuminis asmens paveikslas
Slide10Humanistinės pedagogikos
požiūris į vaiką ir žmogų: kiekvienas vaikas (žmogus) yra mūsų žemiškojo gyvenimo reiškinys;
kiekvienas
vaikas atsineša savo paskirtį Žemėje, savo misiją;
kiekviename
vaike slypi neišsenkanti jo Dvasios energija.
Slide11Berniukai Mergaitės
Skirtingas pašaukimas gyventi Skirtingai sudėtas kūnasSkirtingas suvokimasSkirtingi troškimaiSkirtingi pomėgiaiSkirtingos galimybės
Slide12Mergaitėms
Svarbu girdėti, bendrauti, globotiBerniukams Svarbu matyti, rūpintis, dirbti, saugoti
Slide13LR švietimo strategijos vizija
2013–2020Kiekvienas mažas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro
valstybinės
, savivaldybių ir nevalstybinės
nuolat
tobulėjančios
ir tarpusavyje bei su partneriais
bendradarbiaujančios
švietimo įstaigos bei paslaugos, teikiamos
autoritetą visuomenėje turinčių
švietimo darbuotojų, visuomenėje
palaikančių nuolatinę diskusiją
dėl šalies švietimo plėtotės,
atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą, Lietuvos žmonių
asmeninę sėkmę ir kultūros bei ūkio plėtrą.
13
Slide14Valstybė
M
okslo
m
etų
trukmė (dienomis)
Pamokų skaičius per m.m.
Pamokų skaičius per dieną
Lietuva
185
1040
5-6
Suomija
188
600
3-4
ES (dauguma)
170-200
600-800
3-5
Estija
175
800
4,5
Italija
167
600
3,5
Airija
167
734
4,3
Pietų Korėja
220
550
2,5
Pasaulis jau senokai žavisi P.Korėjos ir Suomijos moksleivių pasiekimais, o jų septintokai, palyginus su kitų valstybių bendraamžiais turi mažiausiai pamokų per dieną.
Slide15PENKIOS LAISVĖS
1. Laisvė matyti ir girdėti, kas iš tikrųjų ne ką turėčiau matyti ir girdėti.2. Laisvė pasakyti, ką jaučiu ir galvoju, o ne ką turėčiau pasakyti.3. Laisvė jausti tai, ką ištikrųjų jaučiu, o ne ką turėčiau jausti.4. Laisvė paprašyti to, ko trokštu, užuot laukus leidimo paprašyti.5. Laisvė rizikuoti, užuot laikiusis „saugios pozicijos“
Slide16Švietimo esminiai principai
Humaniškumas DemokratiškumasTautiškumas, nacionališkumasNuolatinis atsinaujinimas
16
Slide17Kam švietimo įstaigos?
Padėti moksleiviui susikurti mokslinį visuminį pasaulio vaizdą, išsiugdyti racionalaus mąstymo bei veiklos gebėjimus,
vertybines nuostatas.
Bendrosios programos
17
Slide18Rezultatai Santykiai
Lietuva aiškinosi Pasiekimų tyrimų organizacijaiNei laimės, nei rezultato?Rezultatai aukšti, laimės nėra?Vaikai laimingi, bet ką pasiekia neaišku?
Nei laimės, nei rezultato
Lietuva aiškinosi Pasiekimų tyrimų organizacijai: Testai, testai bus tuoj rezultatas... ,, Linkime išvengti visuotino testavimo“Ką patiria vaikai būdami mokykloje?
Ką veikia suaugę, kad vaikai tai patirtų?
Kokia rezultatų pasiekimų kaina?
Ką patiria vaikai siekdami rezultatų?
Gal nesvarbu ką tu patiri, bet duok rezultatą?
Slide20Mokyklų tipai
Formalios mokyklos, kurioms svarbu žinių ir sugebėjimų ugdymas, o vertybines nuostatas vertina tik tiek, kiek reikalauja formali ataskaita.Pasišventusios mokyklos, kur mokinys turi laisvę rinktis įvairias mokymo(si) formas
(
grupines,
individualias, komandines, projektus
).
Jos
yra atviros kiekvieno vaiko skirtumams,
Jos mokinį
traukia ne tik žiniomis,
bet
ir savo tikslų, savojo Aš vietos suradimo
ir
įprasminimo galimybėmis, Jose tvyro aktyvi kūrybiška aplinka vertybėms ugdyti.
20
Slide21Olos alegorija
Slide22Ugdymas
Švietimo įstatyme ugdymo sąvoka yra kertinė. Lietuvos švietimo koncepcija grindžiama humanistinio ugdymo idėjomis, teigia, jog reikia sudaryti palankias psichologines sąlygas,
kad
vaikas neprarastų dvasinės darnos.
Eliminuoti
priežastis įvairioms
psichologinėms
negandoms atsirasti,
šalinti
psichologinių negandų pasekmes.
22
Slide23Mokytojas
Mokytojui tenka svarbiausias vaidmuo kuriant šalies ateitį. Šalia tėvų, didžiausia atsakomybė dėl tautos ekonominio, moralinio ir dvasinio nuosmukio tenka mokytojui. Reikia, kad į mokyklas ateitų dirbti geri ir dori žmonės. Į ramų ir tvirtą mokytoją noriai lygiuosis vaikai ir sieks tų idealų,
kuriais vadovausis jis pats.
M. Lukšienė
23
Slide24Charakteris
Charakteris – tai trys ketvirtadaliai gyvenimo. Ugdydami primetame vaikams taisykles. Taisyklės įneša griežtumo ir prievartos. Jos nepražįsta iš meilės
ir neskleidžia meilės.
Visada yra būdas veikti
be varžančių taisyklių.
Bendrosios žinios
be dvasinio ugdymo
yra neigiamos.
24
Mahatma Gandis
Slide25Mokslo turėti ar išmintingu
būti?25Mokslas yra nauda, galia, šviesa.
Tačiau mokslas
gali būti ir pavojus.
Šventi dalykai
piktiems tikslams
irgi gali būti naudojami.
Mokslo turėti ir išmintingu būti
yra skirtingi dalykai.
Vydūnas
(1868-1953)
Slide26Švietimo strategija
2013-2020 švietimo strategijos svarbiausias siekis – užtikrinti asmens ir valstybės intereso dermę švietime: kad švietimas suteiktų kokybišką, kiekvieno poreikius atitinkantį išsilavinimą
ir
kartu būtų garantuojamas šalies ūkiui
reikalingų
specialistų
rengimas
.
26
Slide27Švietimo
įstatymas pateikia gana miglotą ugdymo apibrėžimą, kuriame teigiama, kad turi būti sudarytos
sąlygos
asmeniui
plėtoti
dvasines galias,
bet
tiksliai nenusako, kaip tas sąlygas
turi sudaryti
.
Trūksta
aiškumo apie aktyvią pedagogo poziciją
, jo misiją įgyvendinant integruotą vertybių mokymą visų dalykų
pamokose.
Švietimo
įstatyme
nepakankamai apibrėžtaatsakomybė asmenims
, atsakingiems už savo tautos likimą.
27
KLAUSIMAI
Slide28Išanalizavus
vertybių sampratą ir vertybių poveikį žmogaus pilnaverčiam gyvenimui, paaiškėjo, jog
vertybės
išlieka esminiu švietimo svertu
,
o
vertybių sistema
– pagrindine
asmens kompetencijų dalimi
.
Švietime
efektyvesnis
vertybių
integravimas
įmanomas tik tuomet,
kai vaikus sups vertybiniai lyderiai
visų dalykų pamokose
ir
skatins pakilti nuo aklo žinių įsiminimo prie jų vertybinio apmąstymo. Paaiškėjo, kad vertybių ugdymo procesas priklauso
ne
tik nuo švietimo įstatymo gairių, bet
daugiausia nuo
mokytojo
sąmoningumo,
pasirinkto
ugdymo turinio,
mokymo(si
) metodų bei priemonių.
28
TĖVŲ SUPRATIMAS
Slide29Brandaus
žmogaus išauklėjimas reikalingas labiau nei aukštojo mokslo diplomas. Mokytojai turi būti geri pavyzdžiai, pagrindiniai vertybiniai svertai mokykloje.
29
LŪKESTIS
Slide30MOKYKLOS SĖKMĖS RAKTAS
- Esamas žinias mažint 50%- Keisti egzaminų paskirtį, tvarką nuo žinių link gebėjimų, charakterio- Įgautas žinias versti įgūdžiais per patirtinius, grupinius metodus- Sutelkti dėmesį į emocinio intelekto mokymą (~25% laiko)- Moksleivius “nardint į gyvenimą”. Praktiniai projektai už mokyklos ribų (~25% sutaupyto laiko)- Mokymosi prasmės matymas. Mokyti ir mokytis gali būti įdomu ir prasminga
Slide31SUK
URKIME SAVO DARBAIS DANG
Ų ŽEMĖJE
Sėkmės